Apie tai, kaip svarbu skaityti vaikams ir kartu su vaikais, kaip nuo mažų dienų tiesiog būtina pratinti juos prie įvairių formų ir formatų knygelių, raidos specialistai kalba nuolat.
Knygos ir jų skaitymas duoda daug naudos įvairaus amžiaus vaikų raidai. Patiems mažiausiesiems knygos suteikia galimybę tyrinėti ir pažinti pasaulį, skatina kalbos raidą, stiprina vaiko ir tėvų tarpusavio santykius. Vaikui augant, knygų nauda taip pat kinta: skaitymas vaikui padeda gerinti dėmesio koncentraciją, plečia pasyvųjį (kalbos supratimo) ir aktyvųjį (kalbėjimo) žodyną, gerina atmintį, padeda lavinti emocijų pažinimo ir išraiškos įgūdžius, stiprina vaizduotės, kūrybiškumo ir net savarankiškumo įgūdžius. Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, jog dažniau skaitantys vaikai pasižymi geresniais akademiniais pasiekimais.
Pusantro milijono - tiek žodžių per pirmuosius dvejus gyvenimo metus neišgirs vaikas, kuriam tėvai nuo gimimo neskaito knygų, užtat išgirs kelias knygeles per dieną atsiverčiančių tėvų vaikai. Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui. Kuo anksčiau vaikai supažindinami su knygomis, tuo natūraliau skaitymas dalyvauja vyresnio vaiko, paauglio ar net suaugusio žmogaus gyvenime. Tai visų pirma paaiškinama emocine savijauta: mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus balsas, buvimas šalia, kūno šiluma, kokybiškas laikas kartu vaiko sąmonėje knygų skaitymą susieja su malonumu, jaukumu.
Tačiau jie pastebi, kad per šiuos metus ypač išaugo paklausa knygų, kurios padeda kalbėtis su vaikais jautriomis, skaudžiomis temomis, įskaitant ir karą.
Knygos kūdikiams ir mažiems vaikams (0-3 metų)
Tėvams rekomenduojama pradėti skaityti jau kūdikiams. Nors mažyliai dar nesupranta knygų turinio, jie stebi tėvų intonacijas, nurimsta, po truputį pamėgsta knygas. Šio amžiaus vaikams svarbiausia:
- Iliustracijų ir nuotraukų gausa: Vaikai iki 3 metų geriausiai suvokia pasaulį per vaizdus, todėl rinkitės gausiai iliustruotą literatūrą su mažai teksto.
- Lengvas siužetas: 1-3 metų mažyliams dar sudėtinga susikaupti ir nuosekliai klausytis ilgų istorijų, todėl rinkitės paprasto siužeto, paprasta kalba parašytas ir tokio amžiaus vaikams suprantamas istorijas.
- Knygos su papildomais elementais: Mažus vaikus ypač domina veiklą skatinančios interaktyvios knygelės: pavyzdžiui, knygą apie gyvūnus praturtina įrašyti tų gyvūnų skleidžiami garsai. Tai gali būti knygos su lipdukais, garsais, lytėjimo pojūčius lavinančiais paveikslėliais, mygtukais, kortelėmis, specialiais rašikliais ir pan.
- Knygos, kurias vaikai galėtų vartyti savarankiškai.
Rekomenduojama rinktis spalvingas ir ryškias knygeles, o dar geriau - jeigu jos būtų su garsais! Vaikus iki penkerių metų labiausiai sudomina tai, kas jiems yra atpažįstama, todėl verta atkreipti dėmesį į knygelių tematiką. Vaikų knygos galėtų vaizduoti tam tikrus daiktus, gyvūnus, spalvas, skaičius, garsus. Patariama pasirinkti tokias knygas, kuriose istorijos būtų pasakojamos paprastai, o išreiškiamos frazės - nesudėtingos ir dažnai atkartojamos. Vaikams iki penkerių metų puikiai tinka ir paprastai sueiliuoti kūriniai.
Pirmąjį gyvenimo pusmetį vaiko žaidimas su knyga akcentuoja pojūčius, juslines reakcijas bei emocijas. Žaisdami ir tyrinėdami knygas su savo vaiku, jūs taip pat akcentuokite emocijas, išbandykite skirtingas balso intonacijas, veido mimikas ir stebėkite savo vaiko reakcijas. Augančiam vaikučiui tampa įdomu stebėti paveikslėlius, tad geriausias pasirinkimas - trumpos istorijos su ryškiomis iliustracijomis. Leiskite vaikui pačiam vartyti knygą, spausti garso mygtukus. Taip lavinami smulkiosios motorikos įgūdžiai - jie labai svarbūs vaiko kalbos raidai. Po pirmojo gimtadienio jau gana aiškiai pastebimi vaiko kalbos bei kalbos supratimo gebėjimai, tad ir knygutes orientuokite į tai. Tokio amžiaus vaikams knygose įdomiausia matyti tai, ką jie atpažįsta: didelius ir mažus žmones, gyvūnus, buitinius objektus. Vienu ar dviem sakiniais vaikui papasakokite, kokia istorija pavaizduota paveikslėliuose, ir ją aptarkite. Neišsigąskite: istoriją trumpai aptarti galite ir su dar nekalbančiu vaiku! Paprašykite jį parodyti pavaizduotus artimosios aplinkos objektus ar gyvūnus, mokykitės juos įvardyti įvairiais garsais ir žodeliais. Kitas etapas - eiliuoti tekstai, dainelės. Tai puiki galimybė pradėti lavinti ir vaiko atminties įgūdžius. Skaitydami dainuokite, šokite. Skaitomi tekstai gali po truputį vis ilgėti, kadangi vaikas geba vis geriau sutelkti dėmesį. O emocijos ir judesiai ne tik padeda geriau suprasti teksto esmę, bet ir suteikia papildomo džiaugsmo.
Pavyzdžiai:
- Anna Milbourne, Richard Johnson „Atgyjantys gyvūnai“ (vertė Asta Baranauskaitė)
- Sandra Dieckmann „Miško takeliais“ (vertė Irma Šlekytė)
- Sam Taplin, Jennifer A. Bell „Laikas miegoti, lokiuk“ (vertė Kristina Tamulevičiūtė)
- Sam Taplin, Elsa Martins „Muzika prieš miegą“ (vertė Asta Baranauskaitė)
- Beata Nicholson, Vytautas Leistrumas, Dovydas Čiuplys „Šiaudas, žarija ir pupa“
Knygos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams (4-7 metų)
4-7 metų vaikų žingeidumas po truputį auga, jie pradeda domėtis juos supančia aplinka, pasauliu, jo reiškiniais, tėvams nuolat užduoda įvarius klausimus. Lavina vaizduotę.
- Yra ilgesnės, sudėtingesnės istorijos: Šio amžiaus vaikams skirtoje literatūroje apylygėmis dalimis turėtų dominuoti ir iliustracijos, ir tekstas.
- Yra pasakos.
- Yra eilėraščiai, eiliuotos istorijos: Ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikams patinka eilėraščiai, eiliuotos pasakos.
- Yra ugdomoji literatūra, padedanti pasiruošti mokyklai. Taip pat vaikus nuo 4 m. Lavinamoji ir informacinė literatūra.
Tokio amžiaus mažiesiems - labai svarbu patiems kažką atrasti ir išmokti, todėl geriausios knygos vaikams yra tokios, kurios padėtų sužinoti vis naujų dalykų! Vaikiškos knygos turėtų būti spalvingos ir nenuobodžios, o istorijos jau šiek tiek įdomesnės ir sudėtingesnės - skatinančios mąstyti.
Darželinukai daugiausia naudos gauna iš knygų, kuriose vaizduojamos ir jiems svarbios socialinės situacijos, aptariamos emocijos ir būdai jas išreikšti. Skaitykite gyvenimiškas istorijas, klasikines pasakas. Aptarkite, kaip tam tikrose situacijose jaučiasi pasakų veikėjai. Įvardykite emocijas ir paklauskite, kada jūsų vaikas jaučiasi panašiai ir kas jam tuo metu labiausiai padeda. Naudokitės galimybe lavinti ir emocinius įgūdžius. Be to, pasakose vyksta stebuklai, kurių taip reikia augančiai asmenybei. Leiskite vaikui džiaugtis stebuklais. Taip pat šiuo raidos etapu vaikams kyla natūralus noras suprasti, kaip veikia pasaulis. Iliustruotos vaikiškos enciklopedijos vaikui aktualia tema - puikus pasirinkimas.
Pavyzdžiai:
- Audronė Kvietkutė „Rytės ratai“
- Caryl Hart, Rosalind Beardshaw „Kai drakoniukai ateina į svečius“ (vertė Kristina Tamulevičiūtė)
- Autorių kolektyvas „Įdomusis pasaulis. Mano pirmoji enciklopedija“ (vertė Irma Šlekytė)
Knygos pradinių klasių mokiniams (7-10 metų)
Pradėjus eiti į mokyklą vaikų žingeidumas dar labiau išauga, todėl rekomenduojama rinktis literatūrą, kurioje sudėtingi dalykai aiškinami paprastai ir vaikams suprantama kalba. Vėlgi tinka specializuotos vaikiškos enciklopedijos, pažintiniai leidiniai ir t.
- Literatūra, atitinkanti vaiko pomėgius ir interesus: Jau pirmaisiais mokykloje praleistais metais po truputį atsiskleidžia vaiko interesai: vieni aktyviai domisi gyvąja gamta, kitiems labiau prie širdies naujosios technologijos, mokslas, jo įdomybės, tretieji pamilsta meną, ketvirtieji - sportą, ir t. t.
- Pasaulio klasikų literatūra: Pradinių klasių mokinius pats metas supažindinti ir su visame pasaulyje pripažinta vaikiška klasikine literatūra ir garsiausiais autoriais, tarp kurių - A. Lindgren, H. K. Andersenas, J. Verne’as, A. Saint-Exupery, M. Twain’as, L. Carroll’is, P. L. Travers, T.
Dažniausiai vaikai nuo 10 metų jau puikiai skaito, todėl knygų, kuriose nėra teksto, o tik iliustracijos - nerekomenduojame rinktis.
Pavyzdžiai:
- Jim Field „Ponulis Oskaras atostogauja“ (vertė Asta Baranauskaitė)
"Tėvystės įkvėpimai": Kaip su vaikais patirti knygas?
Knygos paaugliams (11 metų ir vyresni)
Šiuolaikiniai paaugliai - ypač užsiėmę, žingeidūs, tačiau kartu ir išrankūs, nekantrūs, todėl jiems patiks toli gražu ne visa tėvų ar mokytojų siūloma literatūra. Atsižvelkite į žanrą.
- Ieškokite literatūros, kurioje nagrinėjama paaugliams artima problematika: Verta rinktis tas knygas, kuriose nagrinėjamos paauglystės problemos (pirmoji meilė, nesutarimai su tėvais, pirmųjų atradimų džiaugsmas, brendimo kančios ir t.
- Pasidairykite po šiuolaikinių autorių kūrinių lentynas: Jei paaugliui pasiūlysite skaityti XIX amžiuje parašytą knygą, jis nedelsdamas gali atšauti: „Nesąmonė!“ Todėl pasidairykite po šiuolaikinių autorių kūrinių lentynas arba bent jau siūlykite literatūrą, kurią skaitėte ir kuria paauglystėje mėgavotės ir patys. Tarp tokių kūrinių jau yra patekę M. Burgesso „Heroinas“, W. Goldingo „Musių valdovas“, J. D. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“ ir kt.
Artėjant paauglystei dažnu atveju knygos yra iškeičiamos į išmaniąsias technologijas, tačiau radus įdomią istoriją, artimą personažą, įtraukiantį pasakojimą tikrai galima įkvėpti jaunimą skaityti. Galbūt vienus domins bendraamžių patirtys? O kitus mokslinė fantastika? Treti greičiausiai susidomės mokslinėmis knygomis, o kiti - nekaltomis paaugliškos meilės istorijomis.
Pavyzdžiai:
- Romana Romanyšyn, Andrij Lesiv „Kaip Karas pakeitė Rondą“ (vertė Donata Rinkevičienė)
Kaip sudominti vaiką skaitymu?
Svarbu ne tik parinkti amžių atitinkančias knygas, bet ir sudominti vaiką skaitymu. Štai keletas patarimų:
- Skaitykite vaikui nuo mažens.
- Rodykite pavyzdį patys skaitydami.
- Apsilankykite bibliotekoje kartu su vaiku.
- Aptarkite perskaitytas knygas su vaiku. Tai nuostabi proga ne tik diskutuoti, bet ir nuoširdžiai stiprinti šeimos ryšį.
- Leiskite vaikui pasirinkti knygas pačiam.
- Sukurkite jaukią skaitymo aplinką.
„Veiklos, susijusios su konkrečiomis knygomis, labai dažnai paskatina didesnį susidomėjimą, - sako Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė. - Pavyzdžiui, kai bibliotekoje vyksta vaikiškų knygų iliustracijų parodos, visada padidėja tų knygų paklausa, kurių iliustracijas galima apžiūrėti parodoje. Vaikai versdami knygų puslapius mėgsta jose ieškoti parodos iliustracijų. Parodos metu ištraukiame iš lentynų knygas ir labai dažnai jų nelieka. Jeigu knygos patinka, jų populiarumas nesumažėja ir po parodos.“
Į klausimą, ar iliustracijos skatina skaityti, atsako Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovė Inga Mitunevičiūtė. „Manau, geriausias atsakymas į šį klausimą jau parašytas. Jo autorystė priklauso Luisui Keroliui ir jį galima atrasti pirmajame „Alisos stebuklų šalyje“ puslapyje: „Kuriems galams tokia knyga, - nusprendė ji, - kurioje nėra paveikslėlių nei pasikalbėjimų?“ Taigi, iliustracijos sudomina vaiką, lavina estetinį skonį, o iki tam tikro amžiaus yra būtinas knygos elementas“, - tikslina vaikų literatūros specialistė.
Pasak ekspertės I. Mitunevičiūtės, vaikams skirtų iliustruotų knygų būna įvairių - skirtingų žanrų ir skirtų įvairiai auditorijai. „Pradėkime nuo to, kad pirmosios knygos kūdikiams būna labai gausiai iliustruotos ir su labai mažai teksto. Tam tikru raidos etapu vaikus labai domina interaktyvios knygos, kuriose reikia kažką surasti, nuveikti - labai daug vaizdo ir mažai teksto. Paveikslėlių knygose labai svarbu vaizdo ir teksto santykis: jie turi vienas kitą papildyti, išplėsti, bet, pageidautina, nekartoti. O atkartojimai galimi tiesiog tekstinėse knygose su iliustracijomis, kurios tam ir skirtos - pavaizduoti tai, kas papasakota tekste. Dar yra bežodės knygos, kur istorija pasakojama per vaizdus, be teksto. Taigi, matome, kad vizualinė knygos pusė gali turėti labai skirtingas funkcijas ir reikšmę“, - teigia I. Mitunevičiūtė.
Iliustracijomis pasakojama istorija ne tik traukia mažuosius skaitytojus, bet ir padeda geriau perprasti teksto subtilybes vertėjams bei redaktoriams. Iliustracijos suteikia veikėjams charakterį, leidžia labiau pajausti teksto subtilybes, nuotaiką.
„Matydama iliustracijas galiu lengviau įsivaizduoti ir skaitytoją, kokio amžiaus vaikams istorijos labiau tiktų, patiktų. Verčiant paveikslėlių knygą iliustracijos padeda lengviau formuoti visumą“, - dalijasi vertėja iš estų ir suomių kalbų Viltarė Urbaitė.
V. Urbaitei iliustracijos praverčia ir dėl kalbinių subtilybių. „Verčiant iš estų ar suomių kalbų kartais būna, kad nežinai, kokios giminės - vyriškos ar moteriškos - yra veikėjas, nes šios abi kalbos neturi skirtingų giminės galūnių, tad iliustracijos labai praverčia, ypač jei veikia ne gyvi žmonės, o žaislai, gyvūnai ar panašiai. Kartais pasitaiko, kad ir originale iliustracijos šiek tiek prasilenkia su tekstu, nesutampa kokia nors detalė. Matyt, lemia tai, kiek dailininkas bendradarbiauja su teksto autoriumi. O vaikai paprastai būna labai pastabūs detalėms... Tuomet ir versdama leidžiu sau atsižvelgti į iliustracijas ir galbūt šiek tiek nukrypti nuo teksto,“ - teigia vertėja.
Vertėja V. Urbaitė turi keletą mėgstamiausių autorių, kurių tekstai jos niekad nenuvilia. Viena jų, kurios, beje, keletą knygą vaikams yra išvertusi į lietuvių kalbą, - viena žymiausių estų tekstų ir iliustracijų autorių Piret Raud. Vertėja pasakoja, kad ją žavi autorės vaizduotė, kaip netikėtai ji moka pažvelgti į paprastus ir kasdienius dalykus: „Visos istorijos baigiasi tokiu gražiu moralu, prasmingai, šviesiai. Aš taip pat mėgstu jos iliustracijas, gracingas linijas, tas dailias rožytes, neįprastų proporcijų gyvūnus. Man ji išties patinka ir džiaugiuosi, kad lietuvių skaitytojai turi progą susipažinti su šia dailininke ir autore, kai kas galbūt spėjo ją ir pamėgti.“
Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Odeta Maziliauskienė sako, kad tarp penkių Piret Raud knygų bibliotekoje šiuo metu populiariausia yra „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“. „Dėl vykusios „Kūrybiškos Europos“ projekto iliustracijų parodos ir mūsų vykdomų garsinių skaitymų knygelės populiarumas dar išaugo. Manau, kad į autorės knygas, ypač leistas paskutiniais metais, pirmiausia dėmesį atkreipia tėvai dėl nuostabių iliustracijų. Esu girdėjusi vienų tėvelių rekomendacijas kitiems, kad labai smagu skaityti su vaikais ir yra apie ką pasikalbėti perskaičius, giria iliustracijas. Aš, vesdama mokymus bibliotekininkams apie edukacijas bibliotekoje, skaitymo skatinimą, knygą „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“ rodau kaip pavyzdį garsiniams skaitymams, kur galima skaityti ir tekstą, ir iliustracijas“, - sako ji.
Piret Raud knygas Lietuvos skaitytojams rekomenduoja ir vaikų literatūros apžvalgininkė Inga Mitunevičiūtė: „Piret Raud turi savitą, su niekuo nesupainiojamą stilių - labai kruopščias, išbaigtas, atrodo, nuglostytas, iliustracijas ir labai jaukų, švelniai „nonsensišką“ su puikiais humoro krisleliais rašymą. Jei reiktų ieškoti analogų lietuvių kūryboje, tai ji būtų vienoje gretoje su Kęstučiu Kasparavičiumi. Abu tobulai įvaldę pieštukus ir abiejų kūryba skaidri kaip krištolas.“
Apibendrinimas
Knygos yra neįkainojamas turtas, padedantis vaikams augti ir tobulėti. Tinkamai parinkta literatūra atveria duris į nuostabų pasaulį, kuriame vaikai gali lavinti vaizduotę, turtinti kalbą, pažinti save ir kitus.
