Kiekvienas menstruacijų ciklas prasideda pirmąją mėnesinių dieną ir tęsiasi iki kitų mėnesinių pradžios. Vidutinė ciklo trukmė yra apie 28 dienos, tačiau sveikas ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų. Normalu, kad mėnesinės trunka nuo dviejų iki septynių dienų. Nors paprastai ciklo trukmė kiekvieną mėnesį šiek tiek skiriasi, jei ji skiriasi daugiau nei septyniomis-devyniomis dienomis, tai laikoma nereguliariu ciklu. Jei pastebėjote, kad taip nutinka, pravartu kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Paprašius, kad apžvelgtume 12 dažniausiai pasitaikančių vėluojančių mėnesinių priežasčių, atsakymas bus didelis ir informatyvus. Paprastai mėnesinės laikomos vėluojančiomis, jei paprastai mėnesinės būna reguliarios, o nuo jų termino praėjo daugiau nei trys dienos.
Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Kodėl mėnesinės kartais vėluoja? Ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais?
Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:
Stresas ir gyvenimo būdas
Gana dažna vėluojančių mėnesinių priežastis stresas, kurį sukelia daugybė priežasčių, įskaitant:
- Emocinis stresas, kurį sukelia problemos darbe, netektis, piniginės problemos arba santykių problemos.
- Fizinis stresas dėl operacijos, ligos ar fizinės traumos.
Tam tikras stresas yra įprasta gyvenimo dalis. Tačiau per didelis jo kiekis gali sutrikdyti organizmo hormonų pusiausvyrą, dėl to gali vėluoti arba išvis kuriam laikui dingti mėnesinės. Stresas gali sutrikdyti organizmo ciklo reguliavimą, nes veikia pagumburį. Kai patiriame stresą, mūsų organizmas pradeda gaminti daugiau hormono, vadinamo kortizoliu, kuris gali sutrikdyti menstruacijoms reikalingų hormonų gamybą. Paprastai, sumažinus streso lygį, menstruacijos atsistato. Taigi, atsakymas, kiek ilgai dėl streso gali vėluoti mėnesinės, gali priklausyti nuo to, ar stresas yra trumpalaikis, ar lėtinis. Suvaldyti stresą gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat meditacija, mankšta. Esant lėtiniam stresui verta kreiptis pagalbos į specialistus, kurie pasiūlys ir kartu padės rasti tinkamiausią būdą pasveikti.
Kūno svorio pokyčiai
Svorio metimas. Svorio svyravimai yra dar viena dažna vėluojančių arba praleistų mėnesinių priežastis. Staigus svorio kritimas dėl dietos ar per didelio fizinio krūvio taip pat gali paveikti organizmo hormonus.
Antsvoris arba per mažas svoris. Per didelis svoris gali turėti įtakos ovuliacijai, nes keičia estrogeno ir progesterono kiekį organizme, o tai gali sukelti nereguliarias mėnesines. Per mažas svoris taip pat gali sutrikdyti mėnesinių ciklą, gana dažnai jos išvis išnyksta ir neatsiranda tol, kol žmogus nepasiekia jo sveikatai reikalingo kūno svorio.
Intensyvus sportavimas
Pastaruoju metu intensyviai sportuojate sporto salėje ir stebitės, kodėl vėluoja mėnesinės? Ekstremalus fizinis aktyvumas gali sustabdyti menstruacijų ciklą, nes dėl jo sulėtėja medžiagų apykaita, o tai savo ruožtu gali sustabdyti ovuliaciją, nes organizmas stengiasi taupyti energiją. Sumažinus tempą mėnesinės turėtų sugrįžti.
Hormoniniai svyravimai ir kontracepcija
Hormoninė kontracepcija taip pat gali būti susijusi su menstruacijų ciklo pokyčiais. Dėl kai kurių hormoninės kontracepcijos rūšių, pavyzdžiui, progestageno tablečių, kontraceptinių injekcijų ir intrauterinės sistemos, mėnesinės gali visiškai nutrūkti, kol jas vartojate. Taip pat verta paminėti, kad tai, per kiek laiko mėnesinės sugrįš nustojus vartoti kontracepciją, priklauso nuo to, kokios rūšies kontracepciją naudojote.
Vaistai
Jei mėnesinės vėluoja arba kartais jų nebūna, bet žinote, kad nesate nėščia, vertėtų pasitikrinti vartojamus vaistus. Pavyzdžiui, antidepresantai gali turėti įtakos jūsų ciklui. Jei vartojate kokius nors vaistus ir nerimaujate, ar turite klausimų, visada kreipkitės į gydytoją patarimo.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)
Dėl šios ligos organizmas gamina daugiau androgenų, kurie gali trukdyti išsiskirti kiaušialąstei (ovuliacijai), todėl mėnesinės vėluoja arba būna praleistos. Be nereguliarių mėnesinių, dažni policistozės simptomai yra šie: per didelis veido plaukuotumas (hirsutizmas), nevaisingumas, svorio padidėjimas, spuogai, retėjantys plaukai.
Ankstyvoji perimenopauzė
Perimenopauzė - tai pereinamasis etapas prieš menopauzę, kuris paprastai prasideda nuo 40-ies metų vidurio. Tačiau yra žmonių, kuriems perimenopauzė prasideda anksti, o jos požymiai ir simptomai pasireiškia jau nuo 30-ies metų vidurio. Perimenopauzei būdinga tai, kad sumažėja estrogenų kiekis, o tai išbalansuoja progesterono gamybą organizme. Šie du hormonai yra svarbūs ovuliacijai ir menstruacijoms, todėl pokyčiai gali lemti nereguliarias mėnesines. Jei patiriate perimenopauzę ir vis dar kartais sulaukiate mėnesinių, vadinasi, vis dar vyksta ovuliacija (nors ir nereguliariai). Kai jau 12 mėnesių neturite nė vienų mėnesinių, vadinasi, prasidėjo menopauzė.
Pirminis kiaušidžių nepakankamumas
Pirminis kiaušidžių nepakankamumas - tai toks atvejis, kai moters kiaušidės nustoja normaliai veikti iki 40 metų. Tai gali būti dar viena vėluojančių menstruacijų ciklo priežastis. Ši būklė nėra tas pats, kas ankstyvoji menopauzė. Jei mėnesinės nutrūko dėl kiaušidžių nepakankamumo, yra tikimybė, kad jos grįš. Taip pat galima turėti šį sutrikimą ir toliau turėti mėnesines, ovuliaciją ir net pastoti. Jei esate jaunesnė nei 40 metų ir mėnesinės nereguliarios keturis mėnesius ar ilgiau, gydytojas gali atlikti pirminio kiaušidžių nepakankamumo testą. Tačiau žinokite, kad ši būklė pasitaiko retai - ji pasireiškia tik 1 proc. 15-44 metų amžiaus moterų.
Problemos su skydliauke
Dėl skydliaukės hormonų disbalanso gali sutrikti menstruacijų ciklas. Kai skydliaukės hormonų kiekis yra per mažas arba per didelis, tai gali sukelti užsitęsusį menstruacinį kraujavimą, anovuliacinius ciklus (ciklus be ovuliacijos) ir nereguliarias mėnesines. Kai kuriais atvejais dėl skydliaukės ligos mėnesinių gali nebūti net keletą mėnesių - tai vadinama amenorėja. Gydytojai gali skirti pakaitinių skydliaukės hormonų vartojimą esant hipotirozei ir skydliaukės slopinimą esant hipertirozei. Vartojant medikamentus, ciklas turėtų vėl būti normalus.
Žindymas
Jei neseniai susilaukėte kūdikio ir maitinate krūtimi, tai gali laikinai sustabdyti mėnesines. Taip yra todėl, kad hormonas, dėl kurio Jūsų organizmas gamina motinos pieną, gali sustabdyti hormonus, kurie kontroliuoja Jūsų ciklą. Jei žindymą derinate su maitinimu iš buteliuko, tai gali neturėti tokio paties poveikio, o mėnesinės gali atsirasti jau praėjus penkioms ar šešioms savaitėms po gimdymo.
Nėštumas
Žinoma, nėštumas yra dar viena dažna vėluojančių mėnesinių priežastis. Jei paprastai mėnesinės yra reguliarios, o vėluoja daugiau nei septynias dienas po lytinių santykių bet kada nuo paskutinių mėnesinių pradžios, didelė tikimybė, kad jūs - laukiatės. Namų nėštumo testais paprastai galima nustatyti nėštumą nuo pirmos vėluojančių mėnesinių dienos. Jie veikia nustatant šlapime žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG) - hormoną, kurį Jūsų organizmas gamina, kai esate nėščia. Jei nėštumo testo rezultatai teigiami, reikėtų užsirašyti pas šeimos gydytoją ir/ar ginekologą.
Kaip veikia nėštumo testai? - Tien Nguyen
Kada reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą dėl vėluojančių mėnesinių?
Ką daryti, kai mėnesinės vėluoja? Paprastai nieko, tačiau, jei pasireiškia bet kuris iš toliau išvardytų simptomų, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:
- Netikėtas gausus kraujavimas
- Stiprus skausmas
- Vėmimas ir pykinimas
- Galvos svaigimas
- Didelis karščiavimas
Kiek gali vėluoti mėnesinės?
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su cikro svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
Kaip paskatinti ar atitolinti mėnesines?
Būna situacijų, kai moterys nori pagreitinti arba atitolinti mėnesines, pavyzdžiui, dėl asmeninių planų, atostogų ar kitų priežasčių.
Kaip paskatinti mėnesines?
Yra keletas natūralių būdų kaip pagreitinti mėnesines. Jei norite, kad mėnesinės prasidėtų greičiau, jums gali padėti didesnis vitamino C vartojimas, kofeinas ar imbiero arbatos gėrimas. Šie metodai iš tiesų gali būti veiksmingi, tačiau jų efektyvumas nėra garantuotas, todėl prieš bandant natūralias priemones, verta pasitarti su gydytoju. Be to, lengvi fiziniai pratimai, masažas ar šilti kompresai pilvo srityje gali padėti skatinti kraujotaką ir šiek tiek pagreitinti menstruacijų pradžią.
Kaip atitolinti mėnesines?
Šiuo atveju padėti gali medikamentinės priemonės. Hormoniniai kontraceptikai yra vienas iš būdų reguliuoti ciklą, ir kai kuriais atvejais jie gali būti paskirti norint atitolinti mėnesines. Tačiau svarbu atminti, kad tokių priemonių vartojimą būtina aptarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų šalutinių poveikių.
Užsitęsusių mėnesinių priežastys ir sprendimai
Kartais mėnesinės užsitęsia ilgiau nei įprastai, tai gali sukelti diskomfortą, o taip pat ir nerimą. Taigi, kodėl niekaip nesibaigia mėnesinės? Kokios to priežastys ir ką reikėtų daryti?
Užsitęsusios mėnesinės gali būti susijusios su hormoniniais pokyčiais, kontraceptikų vartojimu arba tam tikromis lytinės sveikatos problemomis. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, estrogenų perteklius ar progesterono trūkumas, gali sukelti ilgesnį kraujavimą. Tam tikri kontraceptikai, tokie kaip hormoninė spiralė ar kai kurios kontraceptinės tabletės, taip pat gali turėti įtakos menstruacijų trukmei. Be to, tokios būklės kaip endometriozė, gimdos polipai ar kitos ginekologinės ligos taip pat gali būti užsitęsusio kraujavimo priežastis.
Kaip sustabdyti užsitęsusias mėnesines?
Jei mėnesinės užsitęsia daugiau nei savaitę, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Gydytojas gali atlikti tyrimus ir paskirti gydymą, pavyzdžiui, hormoninius preparatus, jei kraujavimas susijęs su hormoniniais pokyčiais.
Kaip rūpintis savimi mėnesinių metu
Higienos priemonės
Iš tiesų higienos priemonių pasirinkimas yra itin didelis. Galima rinktis iš įvairiausių tamponų, paketų, o taip pat ir menstruacinių taurelių. Kiekvienas produktas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl tinkamiausias higienos priemones mėnesinių metu reikėtų pasirinkti pagal savo kūno poreikius ir menstruacijų intensyvumą. Tamponus ir paketus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas, siekiant išvengti infekcijų. Tuo tarpu menstruacinė taurelė yra ekologiška alternatyva, kuri gali būti naudojama ilgiau, tačiau taip pat reikalauja tinkamos priežiūros ir valymo.
Apsauga nuo nėštumo mėnesinių metu
Daugelis moterų klausia, ar galima pastoti per mėnesines. Nors tikimybė pastoti menstruacijų metu yra itin maža, vis dėlto tam tikrais atvejais tokia galimybė išlieka. Jei norima išvengti nėštumo, rekomenduojama naudoti patikimas apsisaugojimo priemones, tokias kaip prezervatyvai. Be to, prezervatyvai ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet ir sumažina lytiškai plintančių infekcijų riziką.
Papildomos priemonės komfortui užtikrinti
Sumažinti pilvo skausmą gali padėti šilti kompresai. Taip pat lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gali padėti jaustis geriau, tačiau svarbu vengti per daug intensyvaus fizinio krūvio. O stipresniam skausmui ir diskomfortui malšinti moterys dažnai renkasi nereceptinius vaistus nuo skausmo. Be to, menstruacijų metu labai svarbu palaikyti tinkamą higieną. Tam galite naudoti specialius intymios higienos prausiklius.
Ko negalima daryti per mėnesines?
- Pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas. Nors lengva mankšta gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pagerinti nuotaiką, pernelyg intensyvūs pratimai per menstruacijas gali sukelti papildomą diskomfortą ar net padidinti kraujavimo intensyvumą. Ypač intensyvias treniruotes geriau atidėti iki menstruacijų pabaigos arba pasirinkti lengvesnius pratimus, tokius kaip joga ar lengvas tempimas.
- Per daug kofeino ir cukraus. Kofeinas ir cukrus gali pabloginti menstruacijų simptomus, nes jie gali sukelti skysčių susilaikymą ir padidinti dirglumą. Menstruacijų metu verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių, kurie padės išvengti staigių energijos šuolių ir nuosmukių.
- Venkite pirties ar labai karštų vonių. Nors šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą, per ilgas buvimas karštoje pirtyje ar labai karštoje vonioje gali padidinti kraujavimo intensyvumą.
- Intymūs santykiai be apsaugos. Mėnesinių metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką. Tad prezervatyvai, kurie ne tik apsaugo nuo galimo nėštumo, bet ir nuo infekcijų - menstruacijų metu yra tiesiog būtini.
Reguliarios mėnesinės - moters sveikatos požymis. Kai jos sutrinka, - vėluoja, prasideda ne laiku ar visai dingsta - apima nerimas. „Tada tiesiu keliu eikite pas ginekologą, nes sutrikusios mėnesinės gali būti įvairiausių ligų požymis“, - sako medikai.
Moterų, kurios kreipiasi dėl sutrikusio ciklo, tikrai nemažai. Jas galėtume skirstyti į dvi grupes: vienoms ciklo sutrikimai - jau įsisenėjusi problema, ji nuolatos kartojasi, mėnesinės prasideda tik „apytikriai“ numatytu metu. Normalus moters ovuliacinis ciklas turi kartotis kas 21-35 dienas, o vidutiniškai - kas 28 dienas, o mėnesinių trukmė - 4-6 dienos. Moteriai, kurios įprastinis ciklas yra trumpesnis (pavyzdžiui, 21 diena), o mėnesinės vėluoja 5-6 dienas, jau reikėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti priežasčių. Tačiau yra moterų, kurių ciklai ilgi, virš 30 dienų, tuomet tos kelios uždelstos dienos neturėtų kelti didelio nerimo. Pasitaiko, kad mėnesinės „paskuba“ - per mėnesį moteris suserga du kartus. Mėnesinių ciklo sutrikimai - tai ne tik vėluojančios, bet ir skubančios ar net visai dingusios mėnesinės. Už juos atsakingi „keturi generolai“ - smegenų žievė, pogumburio liauka, hipofizė ir kiaušidės. Kaip matote, net 3 iš 4 reguliatorių yra moters galvoje. Jei tik kas nors sutrinka moters gyvenime, gali sutrikti ir mėnesinės. Hormonų sutrikimus gali sukelti stresai, kelionės, karščiai, dietos, jaudulys prieš egzaminus ar peršalimas. Kartais išsireguliuoja ne pačios mėnesinės, o ovuliacija. Moterys įsitikinusios, kad ovuliacija būna ciklo viduryje. Tuomet savaitė prieš mėnesines ir savaitė po jų, regis, yra nevaisingos. Tačiau tikrovė kitokia - tereikia nedidelio pokyčio moters gyvenime, kuris išprovokuoja vieno hormono trūkumą, kito - perteklių, ir ovuliacija gali įvykti prieš pat mėnesines arba iškart po jų.
Ar mėnesinių išsiderinimas gali pranešti, kad moteris serga kokia nors liga? Ligų, galinčių sutrikdyti ciklą, daug. Gali būti net tokių retų ir keistų ligų, kai neatsidaro gimdo kaklelis ir mėnesinių kraujas neišteka (tuomet reikia chirurginio įsikišimo). Ginekologinės apžiūros metu bandoma ieškoti tikrosios priežasties atmetimo principu. Apžiūrėdamas ginekologas gali pastebėti sutrikusių mėnesinių priežastį - kiaušidžių cistas, kitus kiaušidžių darinius, gimdos, jos priedų, kaklelio pakitimus. Viena iš dažniausių ciklo sutrikimo priežasčių - policistinių kiaušidžių sindromas, tikra jaunų moterų bėda. Žodžiu, sutrikusios mėnesinės yra signalas, kad laikas pas ginekologą - gal būt jau metas gydyti kokią nors ligą, o gal - „minti ant stabdžių“, nes gyvenimo tempas tapo per greitas. Tvarka visada asocijuojasi su sveikata. Tvarkingos, reguliarios mėnesinės yra moters sveikatos požymis. Kita vertus, pas ginekologą reikia eiti ne tik tada, kai jau kas nors sutriko - kiekviena moteris turėtų pasitikrinti bent kartą metuose. Dar vienas patarimas - moterys turėtų vesti savo mėnesinių kalendorių ir to išmokyti savo dukras. Kaip eidamos pas kunigą turime prisiminti savo nuodėmes, taip eidamos pas ginekologą - pateikti savo mėnesinių kalendorių. Gydytojui toks kalendorius - tikras informacijos lobynas.
Gydymas priklauso nuo sutrikimo priežasties. Dažniausiai skiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) arba hormoninė spiralė. Kartais užtenka SKT pavartoti keletą mėnesių, ir organizmas „įeina į ritmą“, nes per tą laiką kiaušidės pailsi. Tačiau jei problema rimtesnė, SKT reikia vartoti ilgą laiką. Skiriant SKT su moterimi ilgai kalbame, deriname pagal jos sveikatą, gyvenimo ritmą, renkame pačias švelniausias priemones, kad kuo mažiau įsikištume į natūralią organizmo veiklą. Tokios yra SKT su estradioliu, identišku natūraliai gaminamam moters kiaušidėse, ir progestinu dienogestu. Kartais pradedant vartoti SKT moteris gali sulaukti netikėto kraujavimo ar tepliojimo, pvz. įpusėjus pakuotę (tai atsitinka 10-18 proc. Tačiau kai organizmas prisitaiko prie kontraceptiko, mėnesinių ciklas susireguliuoja ir būna tikslus kaip laikrodis. Vartojant kai kurias kontraceptines priemones, pavyzdžiui, hormoninę spiralę, mėnesinės kartais visai dingsta. Taip, įdėjus hormoninę gimdos spiralę apie 20 proc. moterų mėnesinės išnyksta, bet ne dėl to, kad ciklai nevyksta. Yra moterų, kurioms mėnesinių nebuvimas yra privalumas. Tačiau jei moteris nori kas mėnesį kraujuoti, jai skiriame SKT. Pagrindinis mūsų, gydytojų, prašymas - dėl kontracepcijos nesitarkite su drauge, kaimyne ar vaistininke. Kas tinka vienai, gali visai netikti kitai.
Galėčiau pasakyti kitaip - reguliarumas gal ir nepaveldimas, tačiau nereguliarumas tikrai gali būti paveldimas. Ne veltui klausinėjame moterų, kurios skundžiasi ankstyvais klimakso požymiais - o kada mamai buvo klimaksas? Kodėl vėluoja mėnesinės? Stresas. Kartais stresas sumažina hormono, turinčio įtakos ovuliacijai, kiekį. Dėl to ovuliacija gali neįvykti, o mėnesinės - neprasidėti. Liga. Vėluojančių mėnesinių priežastimi gali būti ūmi liga, kad ir peršalimas. Hormonų sutrikimai. Vaistai. Galbūt pradėjote vartoti naujus vaistus? Viršsvoris. Per didelis kūno svoris gali išderinti hormonus, nuo kurių priklauso ciklai. Kartais dėl antsvorio mėnesinės gali visai dingti. Per mažas svoris. Jei organizmas neturi reikiamo riebalų kiekio, mėnesinės gali būti nereguliarios, kartais gali visai išnykti. Tai vadinama amenorėja. Dažniausiai priaugus šiek tiek svorio, ciklas atsistato. Premenopauzė. Prieš klimaksą mėnesinės gali tapti lengvesnės, sunkesnės, dažnesnės ar retesnės - dažniausiai tiesiog ne tokios kaip anksčiau. Kai kurioms menopauzė būna gana ankstyva, tad ir mėnesinių ciklai pradeda trikti anksti. Nėštumas. „Mano ciklas gana ilgas - mėnuo+savaitė. Po vieno tokio „saugojimosi“ pastojau, puikiai žinodama kokią dieną. Tai buvo… menamų mėnesinių išvakarės. Dėl to buvo nustatyta gerokai vėlesnė gimdymo data. Gydytojai paaiškino, kad mano ovuliacija kažkodėl buvo labai vėlyva, todėl pastojau, regis, neįmanomu laiku“.
