Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kurie iš esmės keičia požiūrį į dvigubą pilietybę, ypač kalbant apie vaikus. Šie pakeitimai leidžia daugeliui vaikų turėti Lietuvos pilietybę kartu su kitos valstybės pilietybe, nepriklausomai nuo to, kada ir kaip jie ją įgijo.
Pagrindiniai pakeitimai ir jų reikšmė
Pagal naujausius Pilietybės įstatymo pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę. Tai reiškia, kad jie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, net jei kitos šalies pilietybę įgijo ne gimdami, o vėliau, iki jiems sukako 18 metų. Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie abi pilietybes įgydavo gimdami.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia, kad šis įstatymo pakeitimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Tai ypač aktualu tėvams, išvykstantiems iš Lietuvos, ir jauniems žmonėms, kurie po gyvenimo užsienyje nori grįžti ir atgauti Lietuvos pilietybę.
Kaip įgyjama Lietuvos pilietybė vaikui?
Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą daugiausia reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Tai yra pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas. Atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai.
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis.
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo.
- Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
Yra ir kitų situacijų, kai vaikas gali įgyti Lietuvos pilietybę:
- Asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami.
- Įvaikinto vaiko pilietybė: Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietis įvaikino užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu.
- Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14-18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas.
Dviguba pilietybė vaikams: kada ir kaip?
Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu. Tačiau su 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais, ši taisyklė išplėsta:
Visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę. Tai taikoma nepriklausomai nuo to, kada ir kaip jie įgijo kitos valstybės pilietybę - gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
Jei vaikas gimė nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo. Prašymą galima pateikti iki kol vaikui sukaks 18 metų.
Jei vaikas gimė po 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.
Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai per 2 mėnesius. Tai patogiausia daryti per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Užpildžius prašymą per MIGRIS, būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti dokumentų originalus. Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus arba per įgaliotą atstovą.
Procedūriniai pakeitimai
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduodami per Migracijos departamentą. Prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) www.migracija.lt.
Asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
Pilietybės įstatymo pakeitimais nustatomas 1 metų terminas, per kurį asmenys, tapę Lietuvos Respublikos piliečiais, privalo atsisakyti kitos valstybės pilietybės (išskyrus atvejus, kai prisiekti nereikia, pvz., vaikams iki 18 metų). Šis terminas gali būti pratęstas tik ypatingais atvejais. Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d.
Išimtys ir specialiosios sąlygos
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Taip pat vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Tačiau tai netrukdo jam faktiškai turėti ir kitos valstybės pilietybę, jei tai leidžiama pagal abi valstybes.
Lietuva yra tarp daugelio pasaulio valstybių, kurios daugybinę pilietybę leidžia tik išskirtiniais atvejais. Tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusios pataisos gerokai išplėtė galimybes vaikams turėti dvigubą pilietybę, panaikindamos diskriminaciją tarp Lietuvoje ir už jos ribų gimusių piliečių vaikų.
