Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie etatų mažinimą vaikų darželiuose. Ši problema kelia didelį susirūpinimą tiek pedagogams, tiek tėvams, nes tai tiesiogiai veikia ugdymo kokybę ir prieinamumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindines šios tendencijos priežastis ir jos pasekmes.
Pagrindinės etatų mažinimo priežastys
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių etatų mažinimą, yra nepakankamas finansavimas. Savivaldybės, atsakingos už švietimo įstaigas, dažnai susiduria su biudžeto apribojimais, todėl priverstos ieškoti būdų, kaip sumažinti išlaidas. Vienas iš tokių būdų - mažinti darbuotojų skaičių.
Demografiniai pokyčiai taip pat daro įtaką vaikų darželių užimtumui. Mažėjant gimstamumui, mažėja ir vaikų skaičius darželiuose, todėl savivaldybės gali nuspręsti sumažinti grupių skaičių ir atitinkamai - pedagogų etatų. Ši tendencija ypač ryški regionuose, kur gyventojų skaičius mažėja sparčiau.
Švietimo reformos, kuriomis siekiama optimizuoti švietimo sistemą, taip pat gali lemti etatų mažinimą. Pertvarkant ugdymo programas ir diegiant naujus standartus, gali paaiškėti, kad dalis darbuotojų neatitinka naujų reikalavimų, todėl jų etatai gali būti mažinami arba siūloma persikvalifikuoti.
Tėvų pasirinkimai taip pat gali turėti įtakos vaikų darželių užimtumui. Dalis tėvų renkasi alternatyvias ugdymo įstaigas, tokias kaip privatūs darželiai ar vaikų priežiūros centrai, o tai mažina valstybinių darželių lankomumą ir gali lemti etatų mažinimą.
Pietų miego prievarta darželiuose - emocinio smurto forma
Viena iš opiausių problemų, su kuria susiduria tėvai, yra privalomas pietų miegas vaikų darželiuose. Nors higienos normos nereikalauja priverstinio miego, daugelis įstaigų vis dar laikosi šios "tarybinės" sistemos, ignoruodamos individualius vaikų poreikius.
Simona Čiemienė, reemigrantė iš Norvegijos, susidūrė su šia problema, kai jos sūnūs pradėjo lankyti valstybinį darželį Lietuvoje. "Kajus pietų miego darželyje nemiega nuo tada, kai buvo dveji su puse," pasakoja Simona. Kai ji informavo auklėtojas, kad vaikai nemiega pietų miego, jos nustebo ir pareikalavo, kad vaikai privalėtų miegoti. Vyresnėlis buvo verčiamas gulėti ir nejudėti, o auklėtojos siūlė Simonai eiti pas gydytoją. Situacija paaštrėjo iki tokio lygio, kad sūnui prasidėjo traukuliai dėl streso.
Energinga mama nusprendė gilintis į teisės aktus ir sužinojo, kad jokių teisės aktų privalomam pietų miegui ikimokyklinėje įstaigoje nėra. Ji kreipėsi į darželio direktorę, tačiau ši kartojo, kad "toks darželio režimas ir jis turi gulėti". Simona argumentavo, kad tai emocinis smurtas, tačiau direktorė aiškino, kad nieko negali padaryti dėl patalpų stokos.
Pasiekusi, kad jos sūnus galėtų nemiegoti, Simona susidūrė su kita problema: kadangi vaikai buvo migdomi toje pačioje patalpoje, kur ir žaidžia, jos sūnui teko 2 valandas popiet praleisti rūbinėje. "Prasidėjo kitoks emocinis smurtas. Jam neleido turėti jokių žaislų, kad netriukšmautų, o leisdavo tik piešti ir žiūrėti pro langą," prisimena S. Čiemienė.
Mažylis Nojus taip pat nemiegojo pietų miego, tačiau auklėtojos jį "palaužė". Dėl to vakare jis ilgai negalėdavo užmigti, o ryte keldavosi pikta ir neišsimiegojusi.
Vienijančios mamos ir siekis permainų
Simona ne viena susidūrė su šia problema. Daugybė tėvų yra priversti susitaikyti su prievartiniu pietų miegu. Gražina, kita mama, dalijasi savo patirtimi: "Darželiai skundžiasi, kad neturi personalo, neturi kitų patalpų, bet didžiausia bėda, kad jie neturi noro spręsti." Ji pabrėžia, kad yra valstybinių darželių, kurie geba rasti kompromisus ir sudaryti sąlygas ramiai veiklai ar pasivaikščiojimui.
Auksė, penkerių ir trejų metų dukrų mama, pastebėjo, kad jos dukros apie trečius metus nebeužmiega po pietų. Ji išbandė įvairius metodus, tačiau niekas nepadėjo. Šiuo metu vyresnėlė lanko jau trečią darželį, kurio auklėtojos priėmė nemiegantį vaiką be diskusijų.
Gintarės dukrai Iglei penkeri ir pietų miego ji nemiega jau nuo dvejų. Dėl privalomo gulėjimo darželyje, Iglė nenori eiti į ugdymo įstaigą. Vakare ji eina miegoti 23 valandą, o ryte vos pramerkia akis. Be to, dukra turi refliuksą, o darželiuose pilvelius prikimštus iškart guldo miegoti, kas sukelia kosulį.
Visos šios mamos ir dar šimtai kitų yra susibūrusios į feisbuko grupę „Pietų miego reforma. Poilsio pritaikymas nemiegantiems“. Grupės iniciatyva buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 500 tėvų. Paaiškėjo, kad 53 proc. tėvų nežino, kad miegoti pokaičio vaikams nėra privaloma, o 49 proc. pripažįsta, kad jiems miegant nukeičia šeimos gerovė dėl miego trūkumo.
Apklausa parodė, kad net 82 proc. tėvų nurodė, kad jų darželiuose nėra sudaromos sąlygos ilsėtis nemiegant. Dažniausiai tėvai paliekami be tinkamo sprendimo, kartojant, kad nėra nei patalpų, nei personalo. Tik 16 proc. tėvų, kalbėjusių su ugdymo įstaigos vadovu, pasiekė rezultatą.
Sprendimo būdai ir institucijų pozicija
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Sveikatos ministerija patvirtina, kad Lietuvos higienos normose HN 75:2016 nėra nustatytas reikalavimas, kad vaikai privalo miegoti. Nustatyta tik, kad vaikas turi būti maitinamas ir jam turi būti sudarytos sąlygos pailsėti.
Ministerija siūlo tėvams su įstaigos vadovu aptarti tai, susipažinti su darželio galimybėmis neorganizuoti pietų miego, sutarti dėl priimtino sprendimo ir tai fiksuoti sutartyje. Jeigu ugdymo grupė yra įsteigta mokykloje, šią problemą reikėtų aptarti Mokyklos taryboje.
Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad sprendimą dėl vaikų, nemiegančių pietų miego, užimtumo būdo turėtų priimti švietimo teikėjas, atsižvelgdamas į turimų patalpų struktūrą, žmogiškuosius išteklius ir kt.
Sertifikuota holistinio vaikų miego specialistė Vytenė Menkevičienė pabrėžia, kad miego trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir individualių poreikių. Jos teigimu, visiškai natūralu, kad mažesnių miego poreikių vaikai greičiau atsisako dienos pogulio.
Darbo krūvio didėjimas ir socialinės pasekmės
Sumažinus darbuotojų skaičių, likusiems tenka didesnis darbo krūvis. Tai gali neigiamai paveikti ugdymo kokybę, nes pedagogai turi mažiau laiko skirti kiekvienam vaikui individualiai. Be to, didelis darbo krūvis gali lemti pedagogų perdegimą ir didesnę darbuotojų kaitą.
Etatų mažinimas vaikų darželiuose gali turėti neigiamų socialinių pasekmių. Tai gali apsunkinti galimybę tėvams derinti darbą ir šeimą, ypač vienišoms mamoms ar tėvams. Be to, sumažėjus ugdymo kokybei, gali nukentėti vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai.
Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, būtina ieškoti sprendimo būdų, kaip užtikrinti tinkamą finansavimą ir išsaugoti pedagogų etatus. Tai gali būti savivaldybių biudžetų perskirstymas, privataus kapitalo pritraukimas ir pedagogų kvalifikacijos kėlimas.
tags: #etatu #mazinimas #vaiku #darzeliuose
