Nėštumo metu gimdoje kartu su vaisiumi vystosi ir placenta. Per placentą iš mamos kraujo vaisius gauna maisto medžiagų ir deguonies. Placenta atsiskiria ir užgimsta po naujagimio gimimo.

Nedaugeliui moterų placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Dažniausiai placentos pirmeiga augant nėštumui išnyksta, tačiau 0,3-0,7 % nėščiųjų placentos padėtis nekinta ir ji lieka apatinėje gimdos dalyje iki nėštumo pabaigos.

Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18 - 22 nėštumo savaitėmis. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (tiriama pro makštį) - geriausias placentos pirmeigos patvirtinimo ar paneigimo būdas. Šis tyrimas saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui.

Kas jei placenta yra žemai?

Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykiu, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz. oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija. Vaginaliniai ir analiniai lytiniai santykiai nėra kontraindikuotini (uždrausti), visgi mano kaip akušerės nuomonė, geriau palaukite kol placenta pakils aukščiau.

Rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimu, sumažinti fizinį aktyvumą, gydyti anemiją (mažakraujystę).

Kodėl placentos pirmeiga pavojinga?

Placentos pirmeiga pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Galimas gausus kraujavimas kuris pavojingas abiems.

Kraujavimas dažniausiai prasideda be jokios priežasties, nėra skausmo, kartais kraujavimas gali prasidėti po lytinių santykių. Kad yra placentos pirmeiga, galima įtarti, jei vaisiaus padėtis neįprasta, pvz., sėdmenų pirmeiga ar skersinė padėtis.

Kokios papildomos nėštumo priežiūros galiu tikėtis, jei yra placentos pirmeiga?

Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.

Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, būtinai turite kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę.

Jeigu Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.

Priešlaikinis placentos atsidalijimas

Placenta paprastai lieka tvirtai pritvirtinta prie gimdos per visą nėštumą, nes ji tiekia vaisiui deguonį ir maistines medžiagas. Atsidalijus placentai, vaisiui gresia deguonies ir maistinių medžiagų trūkumas, o nėščiajai gali kilti rimtas kraujavimas, dėl kurio būtina skubi medicininė pagalba.

Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažniausiai pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą, tačiau jis gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Tai yra viena pagrindinių motinos ir vaisiaus mirtingumo bei sergamumo priežasčių.

Ligos priežastys

Nors tikslios priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastys nėra visiškai aiškios, yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti šios būklės tikimybę. Šie veiksniai gali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie placentos atšokos.

• Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis (gestacinė hipertenzija ar preeklampsija) yra dažniausia priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastis.
• Trauma: Fizinės traumos, pvz., smūgiai į pilvą (automobilio avarijos ar smurtiniai veiksmai), gali paskatinti placentos atšoką.
• Ankstesnės nėštumo komplikacijos: Moterims, kurios jau patyrė placentos atsidalijimą ankstesniame nėštume, yra didesnė tikimybė, kad ši būklė pasikartos.
• Rūkymas ir narkotikų vartojimas: Tabako, kokaino ar kitų narkotikų vartojimas nėštumo metu padidina placentos atsidalijimo riziką.
• Daugialypis nėštumas: Motinoms, kurios laukiasi dvynukų ar daugiau vaisių, yra didesnė tikimybė, kad gali įvykti placentos atšoka.
• Amžius: Vyresnio amžiaus nėščiosioms (ypač vyresnėms nei 35 metų) yra didesnė rizika susirgti šia komplikacija.
• Polihidramnionas: Per didelis vaisiaus vandenų kiekis gimdoje gali padidinti spaudimą ir sukelti placentos atsidalijimą.

Ligos simptomai

Priešlaikinis placentos atsidalijimas gali pasireikšti staiga ir sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo atsidalijimo laipsnio ir vaisiaus bei motinos būklės. Kai kurie simptomai yra labai akivaizdūs ir gali reikšti būtinybę skubiai kreiptis į gydytoją.

• Kraujavimas: Dažniausiai motina patiria makšties kraujavimą, kuris gali būti lengvas arba intensyvus. Tačiau kai kuriais atvejais kraujavimas gali likti vidinis, jei kraujas kaupiasi už placentos.
• Pilvo arba nugaros skausmas: Stiprus, nuolatinis skausmas apatinėje pilvo arba nugaros dalyje, kuris nepraeina keičiant kūno padėtį.
• Kietėjantis gimdos raumuo: Gimda gali jaustis kieta arba įtempta, nes ji reaguoja į atsidalijimą.
• Sumažėjęs vaisiaus judrumas: Vaisiaus judesiai gali sumažėti arba visiškai nutrūkti, nes placentos atšoka gali sumažinti vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
• Šokas: Sunkiais atvejais, kai motina patiria didelį kraujo netekimą, gali pasireikšti šoko požymiai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, sumažėjęs kraujospūdis.

Ligos klasifikacijos

Priešlaikinis placentos atsidalijimas klasifikuojamas pagal atsidalijimo laipsnį ir simptomų sunkumą. Klasifikacija padeda įvertinti būklės rimtumą ir parinkti tinkamą gydymą.

• Lengvas atsidalijimas: Mažiau nei 25 % placentos yra atsidalijusi nuo gimdos sienelės. Kraujavimas dažniausiai yra nedidelis, o vaisiaus gyvybingumas nėra tiesiogiai paveiktas. Ši būklė gali būti gydoma stebint.
• Vidutinio sunkumo atsidalijimas: Tarp 25 % ir 50 % placentos atsidalijo. Yra reikšmingesnis kraujavimas, skausmas ir vaisiaus distress (vaisiaus streso) požymiai.
• Sunkus atsidalijimas: Daugiau nei 50 % placentos atsidalijo, o tai sukelia intensyvų kraujavimą, stiprų skausmą ir gali sukelti motinos ir vaisiaus gyvybei pavojingą būklę.

Ligos diagnostika

Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažnai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir atliktais tyrimais. Greita ir tiksli diagnostika yra labai svarbi siekiant sumažinti motinos ir vaisiaus komplikacijas.

• Fizinė apžiūra: Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, įvertindamas kraujavimą, pilvo skausmą ir gimdos kietumą.
• Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsas gali padėti nustatyti placentos padėtį ir įvertinti vaisiaus būklę. Tačiau ultragarsas ne visada gali tiksliai parodyti placentos atsidalijimą, todėl kitų klinikinių požymių įvertinimas yra labai svarbus.
• Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai atliekami siekiant nustatyti hemoglobino lygį ir kraujo krešėjimo rodiklius, kurie gali padėti įvertinti kraujo netekimą ir galimą krešėjimo sutrikimą (pvz., DIC - diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją).
• Kardiotokografija (CTG): Šis tyrimas naudojamas vaisiaus širdies ritmo ir gimdos susitraukimų stebėjimui. Jei vaisiaus širdies ritmas yra nenormalus, tai gali reikšti deguonies trūkumą dėl placentos atsidalijimo.

Ligos gydymas ir vaistai

Priešlaikinio placentos atsidalijimo gydymas priklauso nuo atsidalijimo sunkumo, nėštumo trukmės ir vaisiaus bei motinos būklės. Gydymo tikslas - stabilizuoti motiną ir užtikrinti vaisiaus saugumą.

• Lengvas atsidalijimas: Jei atsidalijimas yra lengvas ir vaisius yra stabilus, nėščiajai gali būti rekomenduojama stebėti ligoninėje, riboti fizinę veiklą ir laikytis gulimos padėties. Gali būti skiriama intraveninė terapija skysčiams papildyti.
• Skubus gimdymas: Jei atsidalijimas yra sunkus arba vaisius ir motina yra pavojingoje būklėje, gali prireikti skubaus gimdymo. Jei nėštumas yra pakankamai pažengęs, dažnai atliekamas Cezario pjūvis. Gimdymas vaginaliniu būdu gali būti svarstomas, jei vaisius ir motina yra stabilūs.
• Kraujo perpylimas: Esant dideliam kraujo netekimui, motinai gali prireikti kraujo perpylimo, siekiant atkurti kraujo tūrį ir stabilizuoti kraujotaką.
• Vaistai: Gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti kraujospūdį arba skatinti vaisiaus plaučių brandumą, jei reikia atlikti priešlaikinį gimdymą.

Placentos nepakankamumas

Placenta yra organas, kuris vystosi įsčiose, kai moteris yra nėščia. Kartais jis neauga taip, kaip turi, arba gali susižeisti. Rezultatas gali būti sveikatos būklė, vadinama placentos nepakankamumu. Ši būklė taip pat dažnai vadinama placentos disfunkcija arba gimdos placentos kraujagyslių nepakankamumu.

Kai placenta neveikia gerai, ji negali aprūpinti kūdikiui pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų iš motinos kraujotakos. Be šios būtinos paramos kūdikis negali augti ir klestėti. Tai gali sukelti priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris, taip pat apsigimimai, taip pat gali padidėti komplikacijų rizika motinai.

Placentos nepakankamumas atsiranda, jei placenta vystosi netinkamai arba yra sužalota. Jei placenta pažeidžiama, tai gali sumažinti kraujo cirkuliaciją tarp motinos kraujotakos sistemos ir placentos. Taigi kūdikis gauna mažiau maistinių medžiagų nei reikia. Tai gali sukelti nepakankamai išvystytą augimą, vaisiaus kančios simptomus ir sunkų gimdymą.

Jei placenta sutrinka, ji negali aprūpinti kūdikiui pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų iš moters kraujotakos. Be šios kritinės paramos kūdikis negali gerai augti ir vystytis. Tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą, mažą gimimo svorį ir įgimtą negalią. Tai taip pat padidina komplikacijų riziką moterims.

Placentos nepakankamumą sunku nustatyti, ypač pirmojo nėštumo metu. Paprastai su placentos nepakankamumu susijusių simptomų yra nedaug arba jų visai nėra. Tačiau kai kurie požymiai gali lemti ankstyvą šios būklės diagnozę. Moterys gali pastebėti, kad jų gimdos dydis yra mažesnis nei ankstesnio nėštumo metu, o vaisius taip pat gali būti mažiau aktyvus, nei tikėtasi. Reguliarūs gimdymo patikrinimai yra labai svarbūs reguliariais intervalais.

Placentos nepakankamumas taip pat gali atsirasti, kai yra specifinių placentos vystymosi problemų. Placentos nepakankamumas paprastai nelaikomas pavojingu moterų gyvybei. Tačiau pavojus jų sveikatai kyla dėl placentos nepakankamumą skatinančių priežasčių, tokių kaip hipertenzija ar diabetas. Kai placentos nepakankamumas pasireiškia anksčiau nėštumo metu, kūdikio sveikatos problemos gali būti sunkesnės.

Gydytojas ar akušeris gali atidėti gimdymą, kai moteris nėščia mažiau nei šešiems mėnesiams, o tyrimai rodo, kad kūdikiui pavojus gresia. Gydytojas gali paskatinti gimdymą, kai nėštumas tęsiasi ilgiau nei trisdešimt septintoji savaitė arba jei kūdikiui gresia pavojus.

Šiuo metu gydytojai negali veiksmingai gydyti placentos nepakankamumo. Tačiau kitų ligų, tokių kaip diabetas ar aukštas kraujospūdis, gydymas gali padėti kūdikio augimui. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti lovos režimą arba nukreipti pacientą pas specialistą, kuris gali paskirti tam tikrus steroidus, kurie gali padėti pagreitinti kūdikio plaučių vystymąsi. Tai gali padidinti kūdikio galimybes išgyventi, kai gimsta per anksti. Gydytojas taip pat gali skirti mažų dozių aspirino ir vitaminų papildų, padedančių placentai prisitvirtinti prie gimdos.

Ankstyvas nustatymas yra būtinas gydant placentos nepakankamumą. Moterys turi vengti piktnaudžiavimo narkotikais, rūkymo ir alkoholio vartojimo. Jos turi užtikrinti, kad joms būtų suteikta visa reikalinga prenatalinė priežiūra. Gydytojas gali atlikti tyrimus, kad nustatytų placentos nepakankamumą.

Placenta taip pat vaidina svarbų vaidmenį gaminant hormonus. Dėl placentos nepakankamumo kūdikis gali gauti mažiau deguonies ir maistinių medžiagų.

Užsilikusi placenta ir membranos be kraujavimo

Užsilikusi placenta ir membranos be kraujavimo yra būklė, susijusi su reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su gimda ir placenta. Gimda yra organas, kuriame vystosi vaisius, o placenta yra laikinas organas, kuris jungia motiną ir vaisių, leidžiantis mainytis maisto medžiagoms, deguoniui ir atliekoms. Užsilikusi placenta ir membranos be kraujavimo yra būklė, kai placenta ir jos membranos lieka gimdoje po gimdymo. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, nes užsilikusi placenta gali sukelti uždegimą, infekcijas ir netgi kraujo krešėjimo problemas.

Pagrindinės užsilikusios placentos priežastys apima nepakankamą placentos atsiskyrimą nuo gimdos po gimdymo, anksčiau buvusias placentos problemas, tokias kaip placentos previa, ir moters amžių. Taip pat gali turėti įtakos kai kurios medicininės būklės, tokios kaip diabetas ar hipertenzija, kurios gali apsunkinti placentos atsiskyrimą.

Pagrindiniai simptomai gali būti skausmas pilvo apačioje, karščiavimas, nemalonus kvapas iš makšties, nuovargis ir kraujavimas, nors šiuo atveju gali nebūti matomo kraujavimo.

Užsilikusi placenta diagnozuojama naudojant ultragarsinius tyrimus, kurie leidžia matyti, ar placenta vis dar yra gimdoje. Gydytojai gali taip pat atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų uždegiminių procesų buvimą organizme.

Gydymas užsilikusiai placentai gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažnai gydytojai rekomenduoja placentos pašalinimą chirurginiu būdu, jei ji nesiskiria natūraliai. Be to, gali būti skiriami antibiotikai, kad būtų išvengta infekcijų. Kai kuriais atvejais, jei komplikacijų nėra, galima stebėti būklę, tačiau tai reikalauja nuolatinio medicininio stebėjimo. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip minimaliai invazinės procedūros, taip pat gali būti svarstomos, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo.

tags: #kas #yra #nebrandi #placenta

• Jungas: jo gyvenimas ir palikimas
• Trunki vaikiškas lagaminas
• Naujagimio sauga automobilyje
• Kaip stebėti ikimokyklinio amžiaus vaiką
• Plaukimo kostiumėliai vaikams