Tėvų atsakomybė už vaiką tenka abiem tėvams. Jeigu vienas iš tėvų yra miręs arba yra ne visiškai veiksnus, tėvų valdžia tenka kitam iš tėvų. Tėvų valdžia taip pat gali būti apribota teismo sprendimu. Jeigu tėvai negali naudotis tėvų valdžia, jie gali kreiptis į globos bylų teismą arba kitą valstybės instituciją, kad vaikui būtų nustatyta globa. Jeigu tėvai nenori naudotis tėvų valdžia savo vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą dėl vaiko įvaikinimo.
Priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium arba santuokos pripažinimo negaliojančia, teismas privalo išspręsti tėvų valdžios klausimą, nebent konkrečioje byloje teismas neturi teisės spręsti tėvų valdžios klausimo. Tėvų susitarimo forma įstatyme nenurodyta. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tėvų susitarimas dėl tėvų valdžios įgyvendinimo neturi teisinės galios ir teismas gali į jį atsižvelgti tik kaip į sprendimo priėmimo tuo klausimu pagrindą. Susitarimas taip pat gali būti pasiekiamas tarpininkavimo būdu. Tuo atveju susitarimas sudaromas raštu, jį pasirašo abu tėvai ir tarpininkas. Tėvams gali padėti tarpininkas. Tarpininkavimo paslaugos teikiamos pagal tarpininkavimo sutartį arba teismo sprendimą, kuriuo tėvams pavedama susitarti tarpininkavimo būdu. Sutartis gali būti sudaryta ir vienam iš tėvų paprašius tarpininkavimo, o kitam iš tėvų su tuo sutikus.
Jeigu teismas nusprendžia, kad globa priklauso abiem tėvams, tai reiškia, kad tėvai gali ir privalo naudotis tomis pačiomis teisėmis ir vykdyti tas pačias pareigas vaiko atžvilgiu.
Teisminis procesas ir išlaikymo pareigos
Bylas dėl tėvų valdžios nagrinėja apylinkės teismas, turintis jurisdikciją pagal vaiko gyvenamąją vietą. Apylinkės teismo šeimos ir nepilnamečių bylų skyrius turi kompetenciją spręsti globos klausimus.
Be to, bylos šalies prašymu globos bylų teismas gali nustatyti apsaugos priemonę, kuri, teismo nuomone, yra tinkama tomis aplinkybėmis. Bylos dėl tėvų valdžios šalys privalo sumokėti nustatytus mokesčius ir padengti išlaidas. Tačiau pagal įstatymą teismo bylos šalis gali prašyti atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad negali padengti tų išlaidų nesukeldama sunkumų sau arba savo šeimai. Kartu su prašymu atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų reikia pateikti pažymą, kurioje būtų nurodyta pareiškėjo šeiminė padėtis, turtas, pajamos ir pragyvenimo šaltiniai.
Taip, bet kurį sprendimą galima apskųsti aukštesniosios instancijos teismui. Apsaugos orderių atveju apeliacinis skundas pateikiamas tos pačios instancijos teismui. Apeliaciniai skundai dėl apylinkės teismo priimto sprendimo dėl tėvų valdžios gali būti teikiami apygardos teismui.
Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Teismo sprendimus bylose dėl vaiko grąžinimo vykdo teismo paskirtas globėjas. Jeigu teismo sprendimas, kuriuo nurodoma grąžinti vaiką, nevykdomas, asmuo, turintis teisę į tai, kad vaikas jam būtų grąžintas, turėtų kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu, kad teismo paskirtas globėjas perimtų vaiką priverstiniu būdu. Jeigu asmens, turinčio įgyvendinti tėvų valdžią, buvimo vieta nežinoma, teismas atlieka tyrimą jo buvimo vietai nustatyti. Teismas priima sprendimą ir jame išdėsto nurodymus teismo paskirtam globėjui. Sprendimas gali būti priimamas uždarame posėdyje. Tokio sprendimo skųsti negalima. Teismo paskirtas globėjas paskiria vaiko perėmimo datą ir praneša apie tai teisę į vaiko grąžinimą turinčiam asmeniui. Teismo paskirtas globėjas gali perimti vaiką iš asmens, su kuriuo vaikas yra.
Civilinio proceso kodekse kitokia procedūra yra nustatyta sprendimams dėl bendravimo su vaiku. Tokiu atveju asmens, turinčio teisę bendrauti su vaiku, prašymu globos bylų teismas įspėja, jog priims sprendimą prieš asmenį, kuriam priklauso globos teisės ir kuris nevykdo teismo sprendime arba susitarime dėl bendravimo su vaiku nustatytų įsipareigojimų, ir priteis sumokėti tam tikrą sumą teise bendrauti su vaiku turinčiam asmeniui už kiekvieną įsipareigojimų pažeidimą. Jeigu asmuo, turintis teisę bendrauti su vaiku, arba asmuo, kuriam bendrauti su vaiku yra uždrausta, pažeidžia sprendime nustatytą įsipareigojimą, globos bylų teismas įspėja, jog nurodys, kad tas asmuo sumokėtų nustatytą sumą vaiką globojanciam asmeniui.
Šie klausimai reglamentuojami pagal atitinkamas Tarybos reglamento nuostatas. Paprastai tokie sprendimai pripažįstami ir vykdomi be papildomų procedūrų. Tačiau įmanoma apygardos teismui pateikti prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo. Apygardos teismas taip pat gali nagrinėti prašymą dėl sprendimo pripažinimo vykdytinu.
Kiekvienas teisinį interesą turintis asmuo gali prašyti išduoti pareiškimą, kad užsienio teismo sprendimas, oficialus dokumentas ar susitarimas, kurių kilmės šalis yra valstybė narė, turi ar neturi būti pripažįstami ir vykdomi. Bylose dėl tėvų valdžios ir bendravimo su vaiku teisių taikytinos nuostatos išdėstytos Konvencijoje dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigomis ir vaikų apsaugos priemonėmis srityje, sudarytoje 1996 m. spalio 19 d. Hagoje, arba dvisalėse sutartyse, kurių šalimi yra ir Lenkija. Kai netaikomas ne vienas iš šių dokumentų, taikomos Tarptautinės privatinės teisės įstatymo nuostatos.
Paprastai dėl išlaikymo ar pagalbos senatvėje tėvai su vaikais susitaria geruoju, todėl į teismus kreiptis neprireikia. Bet pasitaiko atvejų, kai geruoju žmonės nesusikalba, todėl prireikia teismų įsikišimo. Vis tik, kaip pastebi šeimos teisės klausimuose besispecializuojanti advokatė, dažniausiai į teismą dėl išlaikymo kreipiasi išlaikymą vaikams vaikystėje suteikę, bet su vaikais ne itin bendravę vyrai, kurie senatvėje prisimena, kur galėtų gauti pagalbos. Pareiga išlaikyti tėvus nėra nustatyta tik Lietuvoje. Lietuvoje į teismus dėl išlaikymo gali kreiptis tik patys išlaikymo iš vaikų reikalaujantys tėvai arba, jeigu seno žmogaus veiksnumas ribotas, tuomet globėjai.
Profesorius, ekonomistas teigia, kad išsivysčiusiose valstybėse stengiamasi pagalbą senjorams teikti valstybės ir savivaldybių lygmeniu iš dirbančių piliečių sumokėtų mokesčių - taip seni tėvai išvaduojami iš priklausomybės nuo savo suaugusių vaikų, o suaugę vaikai - nuo pareigos rūpintis kasdienėmis tėvų išlaidomis. „Šeimų ryšiai turi būti pagrįsti ne ekonomine priklausomybe, o emociniais ryšiais“, - mano ekonomistas, pabrėždamas, kad pareiga rūpintis tėvais yra labiau būdinga tradicinėms, o ne modernioms, visuomenėms.
„Iš socialinės politikos perspektyvos gerovės valstybėse vyrauja tendencija mažinti ekonominę asmenų tarpusavio priklausomybę. Tradicinėse visuomenėse šeimose tarp vaikų ir tėvų, vyro ir žmonos vyrauja tokia atsakomybė, o visuomenėms modernėjant viskas keičiasi. Pamename iš lietuvių klasikos, kad vyriausiam sūnui užrašydavo ūkį su sąlyga, kad jis nukaršins, išlaikys senus tėvus. Tai buvo ne formaliai, bet tokia tradicija. Bet modernios visuomenės tendencija yra priešinga - išlaisvinti nuo tos atsakomybės ir išlaisvinti nuo priklausomybės. Kada yra tokia atsakomybė, tai mes žinome, kol tėvai turi nepilnamečius vaikus, juos išlaiko, bet kartu juos auklėja, nurodinėja, kontroliuoja, o tarp suaugusių šito nenorima, geriau gauti tą pensiją iš „Sodros“ ir vaikams nebūti dėkingu“, - teigia profesorius. Savo ruožtu profesorius, kalbėdamas apie gana mažas senatvės pensijas Lietuvoje, teigė, kad bet koks pensininkas nefunkcionuoja beorėje erdvėje, dažniausiai turi šeimą ir vaikų, kurie gali padėti. „Mes visai pamiršome. Manęs dvidešimt-trisdešimt metų klausinėja apie pensijas, bet tas pensininkas nefunkcionuoja beorėje erdvėje. Yra šeima, broliai, seserys - mes pamiršome, kad yra bendra atsakomybė, solidarumas ir paprastas žmogiškumas. Juk gyvename katalikiškoje šalyje“, - sakė mokslininkas.
„Aš manau, gerbkime ir savo šeimos įsipareigojimus, ypač vaikų ir anūkų. Turime ugdyti tą kultūrą. Pavyzdžiui, Kinijoje, kitose Azijos šalyse įstatyme įrašyta, kad tai vaikų tiesioginė atsakomybė. Ir jeigu valstybė suranda neprižiūrėtą tėvą, o vaikai dirba, turi pajamas, tai jie neša atsakomybę - ir finansinę, ir net iki juridinės tam tikros“, - teigia profesorius.
Vaiko teisių apsauga Lietuvoje
Civilinis kodeksas Lietuvoje nurodo, kad „pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis“. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Priteistas išlaikymas mokamas nustatyta pinigų suma kas mėnesį. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo ar motinos vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams, ar tik vienam iš jų.
Teisės fakulteto lektorė, mediatorė sako, kad teismų praktikoje nurodoma, jog objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta pilnamečiais tapusių asmenų pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.
Advokatė pasakoja, kad pilnamečiams vaikams pareiga išlaikyti savo tėvus gali atsirasti, jeigu egzistuoja dvi pagrindinės sąlygos: pirma, tėvai yra nedarbingi, pavyzdžiui, pensininkai arba turi negalią, antra, tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Kitaip tariant, jeigu tėvai yra nedarbingi, bet gauna senatvės pensijas, turi kur gyventi, gali patenkinti savo poreikius, tuomet mažai tikėtina, jog pavyks teismą įtikinti dėl išlaikymo priteisimo. „Dėl antrosios aplinkybės, kad reikalingas išlaikymas, įrodinėjama tokiu būdu, jog teikiamos išlaidos, kurios patiriamos, kokio dydžio pajamos reikalingos pragyvenimui, minimaliems poreikiams patenkinti. Ir privalo būti teikiami įrodymai: kiek jis ar ji gauna pajamų ir kokias išlaidas patyrė. Visa tai teismas vertina. Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga kažkokia liga, jam reikalingi vaistai, maisto produktai, drabužiai, tuomet turėtų būti pateikiami įrodymai, mokėjimo kvitai, kiek pajamų išlaikymui reikia. Reikia įrodinėti, kiek tų lėšų neužtenka. Tokia dalis ir galėtų būti priteisiama iš pilnamečių vaikų“, - teigia advokatė.
„Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kito turto ir panašiai), teisės į išlaikymą neturi. Taigi paramos siekiantis tėvas ar motina turi įrodyti ne tik, kad jis yra nedarbingas, bet kad jo poreikiams patenkinti jis neturi galimybių gauti daugiau pajamų, pavyzdžiui, neturi teisės į kompensacijas, socialines išmokas, negali parduoti turimo didesnio būsto ar išnuomoti turimą turtą ir panašiai“, - sako ir Teisės fakulteto lektorė.
Priteisiamų sumų dydis ir socialiniai poreikiai
Pasak advokatės, paprastai vertindami, koks išlaikymas galėtų būti priteisiamas seniems ar dėl negalios nedarbingiems tėvams, teismai atsižvelgia ir į suaugusių vaikų gaunamas pajamas, turimą turtą, auginamų nepilnamečių vaikų skaičių. „Pagal teismų praktiką neretas atvejis, kai teismas nustato, kad patys vaikai turi mažesnes pajamas. Ir net jeigu ir nustatoma, kad tėvai turi teisę į išlaikymą, bet jis nepriteisiamas, nes pačių vaikų turtinė padėtis yra panaši arba dar blogesnė“, - teigia advokatė.
Sprendžiant, kiek pajamų reikia senam žmogui, gali būti atsižvelgiama į vidutinį senatvės pensijos dydį šalyje. „Yra kasacinio teismo išaiškinta nuostata, koks yra minimalus orientacinis pragyvenimo lygis. Tai teismas vienoje byloje atskaitos tašku laikė vidutinį pensijos dydį, bet viskas priklauso nuo konkrečios bylos“, - sako advokatė. Teismai paprastai turi mintyje ir faktą, kad senatvės pensininkai ar negalią turintys asmenys Lietuvoje sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl gydymo paslaugoms jiems teikiamos nemokamai, o dalis vaistų yra kompensuojami. Priteisiamamos sumos iš vaikų savo seniems tėvams Lietuvoje būna gana mažos - pasak advokatės, vienoje byloje buvo priteista mokėti po 38 eurus kas mėnesį. „Sumos tikrai nėra po 200-400 eurų“, - pažymi pašnekovė.
Tačiau Teisės fakulteto lektorė sako, kad darbingumą praradusio tėvo ar motinos poreikiai yra ne tik būtinieji - kaip kad maistas, būstas ar valstybės nekompensuojama sveikatos priežiūra - bet ir įvairūs socialiniai bei kultūriniai poreikiai, kurie yra svarbūs išlaikant orumą senatvėje. „Pavyzdžiui, jei žmogus buvo pratęs eiti į teatrą, koncertą, tačiau sulaukęs vyresnio amžiaus nebegali sau to leisti, natūralu, kad jis ir toliau turi šį poreikį ir būtų gerai jį patenkinti“, - teigia lektorė. Beje, pasak jos, išlaikymas tėvams gali būti teikiamas įvairiomis formomis, tai yra, natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuri taip pat turi ir ekonominę vertę. „Paprastai šeimose ir vyksta tokie mainai, neturintys nustatyto aiškaus piniginio dydžio. Tačiau jei pilnamečiai vaikai neremia savo tėvų, o šiems tokia parama reikalinga, tuomet tėvai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš vaikų išlaikymą“, - pažymi teisininkė, kuri dirba ir mediatore.
Šiose bylose nėra svarbu, jei ieškinys teikiamas vienam iš suaugusių vaikų: paprastai į bylą įtraukiamos visos pilnametės atžalos, nes pareiga išlaikyti senus tėvus kyla visiems vaikams. Taigi nebus taip, kad pareiga išlaikyti senus tėvus kris tik turtingiausiam iš vaikų.
Atsižvelgimas į tėvų elgesį ir šeimos santykius
Įdomu, kad teismai tokiose bylose vertina, kaip patys darbingumą praradę tėvai prisidėjo prie prastos savo situacijos, jog prireikia prisiteisti išlaikymą iš suaugusių vaikų. „Tarkime, jeigu žmogus turėjo turto, jį pardavė, bet kažkaip neatsakingai gautas pajamas išleido. Arba per gyvenimą užsiėmė savarankiška, individualia veikla ir siekė mokėti kuo mažiau mokesčių, todėl dabar gauna mažas išmokas“, - sako teisininkė. Kitaip tariant, tai reiškia, kad jeigu žmogus pats elgėsi neatsakingai, būdamas darbingo amžiaus nemokėjo įmokų ir mokesčių, neatsakingai iššvaistė turėtas pajamas ir turtą, tokiu atveju jo galimybės prisiteisti išlaikymą iš suaugusių vaikų sulaukus pensijos sumažėja.
Taip pat atsižvelgiama ir į gyvenimo būdą: tarkime, ar asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, ar būdamas jaunas visapusiškai rūpinosi savo vaikais, teikė išlaikymą. Teisme paprastai tėvai turi įrodyti, kad jiems būtinai reikia suaugusių vaikų išlaikymo, o pilnamečiai vaikai įrodinėja aplinkybes, dėl kurių turėtų būti atleisti nuo pareigos išlaikyti senus ar darbingumą praradusius tėvus.
Advokatė sako, kad paprastai bylos dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus yra neatsiejamos nuo prastų santykių ar nutolusių ryšių, mat, priešingu atveju, susitariama geranoriškai. Dažniausiai šia įstatymo nuostata susidomi savo vaikų patys neauginę vyrai, kuriems senatvėje pritrūksta pajamų. „Kiek radau bylų, tai praktiškai kur nebendrauja, neužmezgę ryšių, nėra tarpusavio santykių, kad vaikai norėtų geranoriškai išlaikyti. Tai dažnai būna atvejai, kai tėvai nuo vaikystės nesirūpino, mokėjo tik už išlaikymą, nebendravo, bet sužinoję apie tokią teisę senatvėje, kai trūksta pajamų, sugalvoja šia teise pasinaudoti. Kiek radau praktikos, visais atvejais dėl išlaikymo kreipėsi vyrai. Greičiausiai, yra ir kitokių bylų. Čia, turbūt, galima paaiškinti tuo, kad dažnai vaikus augina vienos mamos arba vaikai auga su patėviu, net pavardė būna kito vyro“, - sako advokatė.
Veiksmai, kai tėvams prireikia vaikų išlaikymo
Kaip pasakoja advokatė, jeigu nedarbingi tėvai stokoja lėšų ir su savo suaugusiais vaikais nesusitaria, kad šie padėtų gera valia, tuomet pirmiausia jie turi kreiptis dėl ikiteisminės mediacijos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ikiteisminė mediacija šeiminėse bylose yra privaloma, išskyrus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Jeigu sutarimo neišeina pasiekti tokiu būdu, tuomet su ieškiniu kreipiamasi į teismą - žyminio mokesčio tokiose bylose mokėti nereikia.
Jeigu teismas priteisia iš vaikų išlaikymą nedarbingiems tėvams, pinigus reikia mokėti kas mėnesį, o išmokos kasmet turi būti indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją. Bet, skirtingai nei vaikų išlaikymo atveju, tėvų išlaikymui skirtų lėšų neįmanoma prisiteisti suma iš turto. „Kai priteisiamas išlaikymas vaikams, tai tais atvejais, jei tėvas slepia pajamas, yra nedirbantis ir nemokės periodinių išmokų, galima prisiteisti turtu arba konkrečia turto dalimi, tai yra, galima paskaičiuoti išlaikymą iki pilnametystės ir tą konkrečią sumą galima prisiteisti ne periodinėmis išmokomis. Bet tėvų išlaikymo atveju yra tik periodinės išmokos“, - sako advokatė.
Tačiau kartais galima iš suaugusių vaikų prisiteisti ir vienkartinę išlaidų kompensaciją, jeigu šias išlaidas teko patirti dėl sunkios ligos, sužalojimo ar būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys. Tik tiek, kad teismas priteisdamas tokią kompensaciją, turi atsižvelgti į tėvų ir vaikų šeiminę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
O kas jeigu teismas priteisia išlaikymą iš vaikų seniems tėvams, bet vaikai išlaikymo vis tiek nesuteikia? „Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, todėl tais atvejais, kai pilnametis vaikas nevykdo teismo sprendimo ar jį vykdo netinkamai, tėvas, motina, iš teismo gavę vykdomąjį raštą, jį pateikia Antstolių rūmams, kurie perduoda vykdyti teismo sprendimą vienam iš antstolių. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju iš skolininko bus išieškomas ne tik priteistas išlaikymas ar jo nepriemoka, bet ir vykdymo išlaidos“, - reziumuoja Teisės fakulteto lektorė, mediatorė.
Asociatyvi nuotrauka. Klaipėdietės Linos (pavardė redakcijai žinoma) istorija...
Vaiko paėmimas iš šeimos ir jo teisinis pagrindas
Po vaiko teisių apsaugos sistemos reformos įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VTAPĮ) aiškiai deklaruoja, kad prioritetas teikiamas vaiko augimui savo biologinėje šeimoje, nepaisant to, kokia ji būtų, o atsiradus šeimyninės aplinkos funkcionavimo sutrikimams, šeimai turi būti taikoma kompleksinė pagalba vaiką paliekant šeimoje. Tik nepavykus prevencinėmis priemonėmis padėti šeimai, vaikas gali būti paimamas iš šeimos jam nustatant laikiną ar nuolatinę globą, ar net įvaikinant jį. Todėl VTAPĮ 33 straipsnio nuostatas turėtų žinoti kiekvienas atsakingas tėvas ir jas priminti vaiko teisių apsaugos pareigūnams susidūrimo su jais metu, jeigu iškart po pirmojo apsilankymo šeimoje, dar nespėjus taikyti jokių pagalbos priemonių šeimai ir neesant realaus pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, šie ketintų taikyti vaiko paėmimą iš šeimos.
Vaiko paėmimas iš šeimos galimas tik realaus pavojaus vaikui atveju. Reikia išskirti dvi situacijas: 1) kai pavojus vaikui kyla neutralioje aplinkoje ir 2) kai pavojus vaikui kyla vaiko gyvenamoje aplinkoje. Šis skirstymas svarbus tuo, kad abiem atvejais galioja skirtingos vaiko paėmimo sąlygos. Jeigu pavojus vaikui kyla neutralioje aplinkoje, tuomet nebūtina nustatinėti jo realumo ir vaiką iš neutralios aplinkos galima paimti daug lengviau bei grąžinti jį tėvams (išskyrus atvejus, kai yra duomenų, kad grąžinti vaiką tėvams yra nesaugu). Jeigu pavojus vaikui kyla jo gyvenamojoje aplinkoje (namuose), įstatymas labai aiškiai teigia, kad toks pavojus turi būti realus. Tik realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei sudaro pagrindą tarnyboms paimti vaiką iš jo gyvenamosios aplinkos. Todėl griežtai laikantis įstatymo raidės, bet kokie kiti atvejai, kuomet nėra konstatuotas realus pavojus vaikui, o vaikas paimamas iš jo gyvenamosios aplinkos, remiantis ministerijos patvirtintais įsakymais, aprašais ar taisyklėmis (kitaip tariant žemesnės teisinės galios poįstatyminiais aktais), turėtų būti laikomi neteisėtais.
Tėvų aktyvus dalyvavimas procese. Visiems tėvams ir kitiems vaikų atstovams svarbu žinoti, kad VTAPĮ išskiria du grėsmės lygius vaikui, t. y. pirmą ir antrą. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų grėsmės lygių yra tas, kad nustačius pirmąjį, yra organizuojama socialinio darbuotojo pagalba šeimai, o nustačius antrąjį grėsmės lygį, sukuriamos prielaidos paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. Tiesa, kartu su antruoju grėsmės lygiu ir jo nustatymu, kaip minėta, turi egzistuoti ir kitą būtina vaiko paėmimo sąlyga - realus pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui. Ministerijos ministras savo įsakymu yra patvirtinęs „Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą“ ir kartu su juo (kaip Aprašo priedus) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos formą bei Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto formą. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvieno apsilankymo pas tėvus ar kitus, globojančius vaiką, asmenis atveju privalo pildyti Anketos formą. Anketos esmė yra ta, kad nustačius atitinkamą nurodytų požymių kiekį, įvertinus jų reikšmingumą, pagal tai yra nustatomas pirmas ar antras grėsmės vaikui lygis. O tai, kaip minėta, yra svarbu, kadangi nustačius antrą grėsmės vaikui lygį ir kartu realų pavojų vaikui, yra galimas vaiko paėmimas iš šeimos. Todėl kiekvieno Anketos punkto pabraukimas gali būti lemiamas vaiko paėmimo sprendimui. Anketa turi būti pildoma atsakingai ir dalyvaujant tėvams, kurie siekdami sumažinti vaiko paėmimo iš šeimos riziką turėtų atkreipti dėmesį į tokius dalykus.
Pirma, nors Aprašas tam tikrais atvejais vaiko teisių apsaugos pareigūnams šią Anketą leidžia užpildyti per 2 darbo dienas nuo vaiko paėmimo, tačiau tėvai turėtų reikalauti, kad Anketa būtų užpildoma nedelsiant, čia ir dabar, vaiko buvimo vietoje, dalyvaujant vaiko atstovams ir pareigūnams. Taip bus lengviau užtikrinti objektyvų aplinkybių konstatavimas. Antra, vaiko teisių apsaugos pareigūnui žymint varneles prie atskirų Anketos punktų, tėvams svarbu klausti ir aiškintis, o kokios gi aplinkybės tą patvirtina ir tuo pačiu pateikti savo paaiškinimus. Pavyzdžiui, jeigu yra žymima varnelė prie anketos 2.11 punkto, nurodančio, kad vaikas paliekamas be priežiūros (aukštas rizikos lygis), tėvams būtų pravartu paaiškinti, kad pavyzdžiui, vaikas buvo paliktas neilgam, kol tėvas išneš šiukšles, kad tėvai miegantį vaiką galėjo stebėti per “mobilią auklę” ar pan. Į tai turėtų būti protingai atsižvelgiama. Trečia, kuomet anketa bus užpildyta, ji bus duodama pasirašyti tėvams ar globėjams. Nesutinkant su anketos duomenimis, labai svarbu, kad tėvai kartu su savo parašu parašytų ir savo įvykių versiją ar paaiškinimus dėl kiekvieno pabraukto grėsmės vaikui indikatoriaus. Nors anketoje tam specialių skilčių nėra, tačiau galima paaiškinimus užrašyti laisvoje vietoje ar kitoje lapo pusėje. Tokiu būdu bus tėvų nuomonė fiksuota raštiškai ir į ją bus atsižvelgiama vėlesniuose proceso etapuose - paaiškinimus matys ir teismas, jei bus prašoma leidimo paimti vaiką. Ketvirta, tiek pildant Anketą, tiek ir bendraujant su pareigūnais, tėvams bei kitiems kartu gyvenantiems asmenims ypatingai svarbu išlikti ramiems, atsakinėti į pareigūnų klausimus, kadangi bet koks emocijų rodymas ar elgesio nekontroliavimas, ar nebendradarbiavimas yra formalus pagrindas konstatuoti atitinkamas grėsmes vaikui, pvz., grėsme vaikui būtų laikoma, jeigu nebendradarbiaujama su specialistas ir jie neįleidžiami į namus (Anketos 2.6. punktas), jeigu kartu gyvenantys asmenys nekontroliuoja savo elgesio, yra nusiteikę priešiškai (Anketos 4.4. punktas) ir pan.
Vaiko ilgalaikis paėmimas galimas tik teismo leidimu. Nors pareigūnai gali nedelsiant paimti vaiką iš jam realų pavojų keliančios aplinkos, konstatavus antrą grėsmės lygį, tačiau svarbu žinoti, kad ilgalaikis vaiko paėmimas ir perdavimas laikiniems globėjams yra galimas tik teismo leidimu. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo antrojo grėsmės lygio ir realios grėsmės vaikui konstatavimo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (apylinkės teismą) pagal pareigūnų institucijos buveinės vietą, kad vaikui būtų nustatyta laikina globa. Teismas tokį pareiškimą turi išnagrinėti per 5 dienas. Svarbu tai, kad tėvai, jeigu jie nesutinka su vaiko paėmimu, turi teisę nieko nelaukdami (jie atskirai apie teismo procesą nėra informuojami, todėl turi veikti savo iniciatyva), pateikti teismui paaiškinimus bei įrodymus, paneigiančius vaiko teisių apsaugos pareigūnų nuomonę. Pateikti argumentai ir paaiškinimai gali įtakoti teismo sprendimą ir to pasekoje teismas gali neišduoti leidimo paimti vaiką iš šeimos. Net ir tuo atveju, jeigu teismas leidimą paimti vaiką išduoda, tėvai turi teisę skųsti tokį teismo sprendimą, nors tai ir nesustabdo paties proceso, t. y. teismo leidimo paimti vaiką galiojimo.
Vaizdo, garso įrašymo priemonių naudojimas proceso metu. Nors teisės aktai bei logika sakytų, kad visą specialistų apsilankymo procesą reikėtų užfiksuoti atitinkamose garso ar vaizdo laikmenose, tačiau šiuo atveju specialistai gali neturėti ir nenaudoti reikiamų proceso fiksavimo priemonių. Tokiu atveju, labai svarbu, kad tėvai patys išmaniųjų technologijų pagalba fiksuotų vaiko teisių apsaugos pareigūnų apsilankymą, pažeidimų konstatavimo eigą, vaiko apžiūrą, bendravimą, dokumentų pildymą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai padėtų išvengti bet kokių ginčų dėl aplinkybių nustatomų įvykio vietoje, o tuo pačiu užfiksuota medžiaga galėtų būti naudojama teisme, sprendžiant dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Kita vertus, reikia žinoti, kad pašaliniai asmenys be sutikimo negali pažeisti teisės nei į vaiko privatų gyvenimą, nei teisės į suaugusiųjų privatų šeimos gyvenimą ar atvaizdą, todėl tėvai turi teisę reikalauti, jog proceso metu vaizdo ar garso įrašymo priemonės nebūtų naudojamos.
Mitas, kad atvykusių pareigūnų galima neįsileisti į gyvenamąsias patalpas. Svarbu ne tik žinoti savo teises, tačiau ir vykdyti įstatymų numatytas pareigas. Viena šių pareigų - tai vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Vaiko teisių specialistai savo darbe dažnai pasitelkia policijos pareigūnus, kurie turi specialius įgaliojimus. Teisę policijos pareigūnams patekti į patalpas garantuoja Policijos įstatymo straipsnis, kuris numato, kad policijos pareigūnas, atlikdamas savo pareigas bet kuriuo paros metu, be teismo sprendimo gali įeiti į gyvenamas ar negyvenamas patalpas, jeigu įtaria, kad daromas nusikaltimas. Nepaklūdus, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą ir jėga patekti į patalpas. Kadangi vaiko teisių pažeidimai yra dažnai susiję su tam tikrais Baudžiamajame kodekse numatytais nusikaltimais, tai esant įtarimui, pareigūnai turi teisę šias aplinkybes patikrinti patekdami į patalpas. Nors įstatymai tiesiogiai vaiko teisių specialistams nenumato galimybės patekti į privačią erdvę, tačiau jie vis tik turi įstatymuose įtvirtintas pareigas tikrinti ar nėra smurtaujama prieš vaiką, apžiūrėti vaiko gyvenamą patalpą ir pan.
Neteisėtais pareigūnų veiksmais padaryta žala turės būti atlyginama. Galiausiai reikia žinoti, kad neteisėti veiksmai gali sukelti ir teisines pasekmes - pareigą atlyginti žalą. Ši taisyklė taikoma ir vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojams. Civilinio kodekso straipsnio nuostatoje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnai savo pareigas turi atlikti tiksliai pagal jiems taikomus įstatymus ir jų nepažeisti. Todėl bet koks jų pareigų pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai, sukuriantys pareigą atlyginti padarytą žalą. Vaiko paėmimas iš šeimos be pakankamo pagrindo (net ir nustačius antrą grėsmės lygi, bet nesant realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai ar saugumui) arba pažeidžiant procedūras, gali tapti pagrindu bylai teisme dėl žalos nukentėjusiems asmenims atlyginimo. Bylos baigtis ir atlyginamos žalos dydis gali priklausyti nuo konkrečios situacijos, patirtos žalos, taip pat nuo to, kaip tėvai bus pasirengę bylos nagrinėjimui teisme, kokius įrodymus turės ir kaip išmanys savo teises.
Psichologinis žalojimas - tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Asociacijos Prieš Tėvų Atstūmimą bei Seimo narių pastangomis buvo siūlomos įstatymų pataisos dėl bendravimo su vaikais po skyrybų bei lygiavertės tėvystės.
12 straipsnis. „3.170 straipsnis. 1. 2. 3. 4. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. 5. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. 6. Įstaigų, organizacijų ar kitų institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.
13 straipsnis. „3.174 straipsnis. 1. 2. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. 3. Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. 4. LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATKP) 181 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Toliau seka paaiškinimas, jog nors CK 3.180 ir BK 163 straipsnių teisinės normos kazuistiškai nedetalizuoja kiekvieno galimo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais, psichinio vaikų gniuždymo būdo, šių teisės normų abstraktumas apima visus galimus piktnaudžiavimo valdžia, vaiko psichikos žalojimo ar bet kokio žiauraus elgesio su vaikais būdus. Teisinės bazės šiuo metu Lietuvoje pakaktų, kad vaikų psichologinio žalojimo forma, sukeliant jiems Tėvu Atstūmimo Sindromą būtų pažabota. • 2007 metų birželį Ispanijos Katalonijoje teisėjas priėmė sprendimą byloje nr. 07/070620 (žiūr. Motinai tą laikotarpį buvo uždrausta matytis su vaiku. Tuo pat laikotarpiu Nyderlandų Mastrichto miesto teismas byloje nr. 118048 / OT RK 07-349 paskyrė kuratorių motinai, kuris nustatytą laiką turėjo stebėti motinos veiksmus dėl galimo Tėvų Atstūmimo Sindromo formavimo su ja gyvenančiam vaikui.
