Skiepai vaikams yra daugiau nei tik medicininė procedūra - tai rūpestingas žingsnis į sveiką ir laimingą ateitį. Šių mažų, bet galingų, veiksmų dėka galime užtikrinti, kad vaikai augtų stiprūs, sveiki ir galėtų laisvai tyrinėti pasaulį, be baimės susirgti rimtomis sveikatos ligomis, kurios, deja, ne visada neapsieina vien tik išgydomais simptomais. Žinodami kuo daugiau apie kiekvieno skiepo specifiką, jo reikšmę bei laiką, kada jį geriausia atlikti ne tik pasirūpiname savo vaikais, bet ir kuriame sveiką ir saugią ateitį visiems.
Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių priemonių. Taigi, skiepai, įtraukti į Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių, yra finansuojami valstybės.
Ar skiepai vaikams privalomi?
Lietuvoje skiepijimas tiek vaikams tiek suaugusiems atliekamas tik gavus paciento ar jo atstovo sutikimą. Į nacionalinį Lietuvos skiepijimo kalendorių įtraukti skiepai yra skiriami nemokamai ir visiems vaikams pagal jų amžių ir numatomą skiepijimo schemą. Papildomi rekomenduojami skiepai yra neįtraukti į Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių ir nefinansuojami valstybės, todėl pacientai turi apmokėti skiepo išlaidas.
Valstybės finansuojamomis vakcinomis nemokamai pasiskiepyti galima su TLK sutartį sudarančiose įstaigose.
Taip pat yra ir rekomenduojamų skiepų grupė, kurių valstybė nefinansuoja, bet juos patariama atlikti siekiant užtikrinti vaiko imuninį atsparumą tam tikroms ligoms. Tai gali apimti skiepus nuo vėjaraupių, erkinio encefalito ar kitų infekcijų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tėvai turi teisę atsisakyti skiepytis ar skiepyti savo vaikus, tačiau tai gali turėti pasekmių. Rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pediatru dėl visų galimų skiepų ir jų svarbos vaiko sveikatai.
Apie skiepus vaikams: naudos ir reikalavimai
Skiepai yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti vaikus nuo rimtų infekcinių ligų, kurios gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų ar net būti mirtinos. Kiekviena vakcina yra skirta apsaugoti nuo konkrečių ligų, kurios gali kelti pavojų vaikų sveikatai.
Skiepų lentelė (kalendorius)
Pagal Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių nemokamos vakcinos vaikams skiriamos nuo šių ligų:
- Tuberkuliozė (BCG vakcina)
- Hepatitas B
- Difterija, stabligė, kokliušas (DTaP vakcina)
- Poliomielitas
- Haemophilus influenzae (cHib)
- Tymai, parotitas/kiaulytė, raudonukė (MMR vakcina)
- Pneumokokinė infekcija
- Epideminis parotitas
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
- Rotavirusas
- B tipo meningokokas
Skiepų nauda konkrečioms ligoms
- Skiepas nuo tuberkuliozė (BCG vakcina): BCG vakcina apsaugo nuo tuberkuliozės, sunkios bakterinės ligos, kuri gali pažeisti plaučius, smegenis ir kitas kūno dalis.
- Skiepas nuo hepatito B (HepB vakcina): Ši vakcina apsaugo nuo hepatito B, virusinės infekcijos, kuri gali sukelti kepenų ligas, įskaitant kepenų vėžį. Vaikams skiepijimas pradedamas dar gimdykloje, per pirmąsias 24 gyvenimo valandas, ir yra ypač svarbus, nes hepatitas B gali būti perduodamas per motinos kraują gimdymo metu.
- Skiepai nuo difterijos, stabligės, kokliušo (DTaP vakcina): DTaP vakcina apsaugo nuo trijų pavojingų ligų: difterijos, stabligės ir kokliušo. Ši vakcina rekomenduojama kūdikiams ir mažiems vaikams, nes šios ligos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo nepakankamumas, širdies problemos ar net mirtis. Vakcina taip pat rekomenduojama nėščiosioms bei naujagimio artimiesiems, kadangi 50 proc. kūdikių kokliušu užsikrečia nuo artimųjų.
- Skiepas nuo poliomielito (IPV vakcina): Poliomielito (IPV) vakcina apsaugo nuo poliomielito - virusinės ligos, kuri gali sukelti paralyžių, retais atvejais - mirtį. Vaikų skiepijimas nuo poliomielito yra būtinas siekiant išvengti visų įmanomų šios ligos pasekmių.
- Skiepas nuo B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (Hib vakcina): Hib vakcina apsaugo nuo bakterinės infekcijos, kuri gali sukelti sunkias ligas, tokias kaip meningitas, plaučių uždegimas ir kraujo infekcijos. Vaikų skiepijimas yra ypač svarbus, nes Hib infekcija gali būti mirtina, ypač jaunesniems nei 5 metų vaikams.
- Skiepai nuo tymų, raudonukė, epideminio parotito (MMR vakcina): MMR vakcina apsaugo nuo trijų virusinių ligų: tymų, kiaulytės ir raudonukės. Šios ligos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip smegenų uždegimas, nevaisingumas (kiaulytė) ar apsigimimai (raudonukė). Skiepijimas padeda apsaugoti tiek vaiką, tiek ir kitus, išvengiant ligų plitimo.
- Skiepas nuo pneumokokinės infekcijos (PCV vakcina): Pneumokokinė vakcina apsaugo nuo infekcijų, kurias sukelia pneumokoko bakterijos, tokios kaip meningitas, plaučių uždegimas ir vidurinės ausies uždegimas. Ypač svarbu skiepyti vaikus, nes šios infekcijos gali būti labai pavojingos kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Skiepas nuo žmogaus papilomos viruso (HPV vakcina): ŽPV vakcina apsaugo nuo žmogaus papilomos viruso, kuris gali sukelti gimdos kaklelio, gerklės ir kitų tipų vėžį. Skiepijimas rekomenduojamas paaugliams, tiek mergaitėms, tiek berniukams, prieš pradedant lytinį gyvenimą, siekiant maksimalios apsaugos.
- Skiepas nuo B tipo meningokoko (MenB vakcina): B tipo meningokoko vakcina apsaugo nuo meningokokinės infekcijos, kuri gali sukelti meningitą ir sepsį - itin pavojingas ligas, kurios gali būti mirtinos arba sukelti rimtų ilgalaikių sveikatos problemų. Skiepijimas ypač svarbus vaikams ir jaunuoliams, kadangi šie asmenys yra didžiausios rizikos grupėje.
- Skiepas nuo rotaviruso (RV vakcina): Rotaviruso vakcina apsaugo nuo rotavirusinės infekcijos, kuri yra pagrindinė sunkios viduriavimo ir dehidratacijos priežastis kūdikiams ir mažiems vaikams. Skiepijimas rekomenduojamas ankstyvame amžiuje, kad būtų išvengta hospitalizacijos dėl šios infekcijos. Skiepai nuo rotaviruso yra skiriami pakartotinai.
Skiepai nuo stabligės, difterijos ir kokliušo
Skiepai nuo stabligės, difterijos ir kokliušo yra vieni svarbiausių profilaktinių skiepų tiek suaugusiems, tiek vaikams, kurie užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo gyvybei pavojingų infekcijų. Šios ligos yra itin agresyvios, gali progresuoti greitai ir sukelti rimtas komplikacijas, todėl skiepai nuo stabligės ir kitų minėtų infekcijų išlieka labai rekomenduojami visą gyvenimą. Kadangi vakcinos suformuotas imunitetas laikui bėgant silpsta, skiepų nuo stabligės, difterijos ir kokliušo (Tdap arba Td) dozės rekomenduojamos kartoti kas 10 metų. Skiepai nuo stabligės dažniausiai suleidžiami kartu su difterijos ir kokliušo komponentais, nes kombinuota vakcina suteikia platesnę apsaugą ir sumažina injekcijų skaičių.
Stabligė
Stabligė yra itin sunki ir greitai progresuojanti bakterinė infekcija, sukeliama Clostridium tetani bakterijos, kuri dažniausiai patenka į organizmą per gilius, užterštus ar net labai mažus odos pažeidimus: įdrėskimus, įpjovimus, nudegimus, įkandimus ar sužeidimus dirbant, pavyzdžiui, žemės ūkyje. Svarbu tai, kad stabligė nėra užkrečiama nuo žmogaus žmogui, todėl sergantysis aplinkiniams nekelia pavojaus. Nors rizika padidėja tam tikromis aplinkybėmis ar užsiimant tam tikra veikla, stabligę gali užsikrėsti bet kas, net ir per labai nedidelę žaizdelę, kurios pats žmogus net nepastebi.
Ligos simptomai: Pirmieji ligos požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali ir po kelių dienų ar mėnesių. Ligos sukėlėjas, patekęs į anaerobines sąlygas (gilios durtinės žaizdos), pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus. Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras, o tai sukelia stiprius raumenų susitraukimus ir kitus simptomus. Liga prasideda pamažu. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė - nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, jie būna tokie stiprūs, kad nuo jų net lūžta kaulai, o nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti ir hipoksija, ir mirtis.
Skiepijimas: Patikimiausia stabligės profilaktikos forma - skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumų patyrę asmenys, kurie seniai nebuvo skiepyti šia vakcina, ją gauna kartu su
Difterija
Difterija yra ypač pavojinga bakterinė infekcija, kurią sukelia Corynebacterium diphtheriae. Ši bakterija gamina stiprų toksiną, pažeidžiantį gerklę, nosiaryklę, odą, o sunkiais atvejais - ir širdies bei nervų sistemą. Difterijos metu gerklėje gali susidaryti tirštos, pilkai baltos apnašos, kurios apsunkina kvėpavimą, sukelia gerklės skausmą, karščiavimą, silpnumą. Ši liga plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar artimai bendraujant. Užsikrėsti gali tiek vaikai, tiek suaugę, ypač tie, kurie nėra pasiskiepiję arba neatsinaujinę imunizacijos. Moderni medicina leidžia visiškai kontroliuoti difterijos plitimą visuomenėje - tai viena iš ligų, kurios atvejai smarkiai sumažėjo būtent dėl plačiai taikomos vakcinacijos. Skiepai skatina organizmą gaminti antikūnus prieš bakterijos toksiną.
Kokliušas
Kokliušas, dar vadinamas „juoduoju kosuliu“, yra itin užkrečiama bakterinė infekcija, kurią sukelia Bordetella pertussis. Ši liga pasižymi tuo, kad sukelia labai intensyvų, varginantį kosulį, trunkantį net 6-10 savaičių. Kosulio priepuoliai tokie stiprūs, kad gali sutrikdyti kvėpavimą, sukelti vėmimą, išsekimą, o sunkiais atvejais - net smegenų pažeidimus dėl deguonies trūkumo. Dėl didelio užkrečiamumo kokliušas gali lengvai plisti bendruomenėse, šeimose ir kolektyvuose. Suaugusieji dažnai pamiršta, kad natūraliai įgytas arba vaikystėje gautas imunitetas laikui bėgant silpsta. Taigi jie gali sirgti lengva forma, kuri primena paprastą peršalimą - tačiau tuo pačiu gali būti pavojingi infekcijos platintojai, ypač kūdikiams. Daugeliui žmonių skiepai nuo kokliušo buvo atlikti vaikystėje, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad imunitetas nuo infekcijos išlieka tik apie 5-10 metų. Viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos rekomendacijų - kokliušo vakcina nėščiosioms trečiajame trimestre. Tokiu būdu susidarę antikūnai perduodami vaisiui, suteikdami naujagimiui apsaugą pirmuosius gyvenimo mėnesius, kol kūdikis dar negali būti paskiepytas pats.
Kokliušu ir difterija užsikrečiama oro lašiniu būdu, t.y. Stablige užsikrečiama, kuomet ligos sukėlėjų patenka į žaizdą.
Rekomenduojamos vakcinos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo
Šiuolaikinės medicinos praktikoje dažniausiai naudojamos kombinuotos vakcinos, kurios apima visas tris ligas. Kombinuotos vakcinos yra vaistiniai preparatai, kuriuos naudojant vienu metu įskiepijamos kelios vakcinos, apsaugančios nuo skirtingų ligų. Kombinuotos vakcinos suteikia tokią pačią efektyvią apsaugą, kaip ir kitos. Kombinuotų vakcinų poreikis atsirado, kuomet imta skiepyti nuo didelio skaičiaus ligų. Jos kuriamos tam, kad pavyktų sumažinti apsilankymų pas gydytoją ir dūrių skaičių.
ADACEL VAKCINA
Ši vakcina yra negyva, todėl ligos sukelti negali, ja galima skiepyti asmenis nuo 4 metų amžiaus. Ji skirta revakcinacijai. Palaikomosios vakcinos dozės turėtų būti skiriamos kas 10 metų, moterims - kiekvieno nėštumo metu 28-38 savaitę. Imunitetas susiformuoja maždaug per 1 mėn. laiko ir išlieka 10 metų.
BOOSTRIX VAKCINA
Ši vakcina yra negyva, todėl ligos sukelti negali, ja galima skiepyti asmenis nuo 10 metų amžiaus. Ji skirta revakcinacijai. Palaikomosios vakcinos dozės turėtų būti skiriamos kas 10 metų, moterims - kiekvieno nėštumo metu 28-38 savaitę. Imunitetas susiformuoja maždaug per 1 mėn. laiko ir išlieka 10 metų.
DULTAVAX VAKCINA
Ši vakcina yra negyva, todėl ligos sukelti negali, ji skirta pakartotinei vakcinacijai suaugusiems. Reikalinga VIENA šios vakcinos dozė. Imunitetas susidaro po 1 mėnesio ir išlieka apie 10 metų, po to vėl reikalinga revakcinacija. Nėščioms moterims rekomenduojama revakcinacija kiekvieno nėštumo metu 27-36 savaitę.
INFANRIX HEXA VAKCINA
Ši vakcina apsaugo nuo Haemophilus influenzae B bakterijos, kuri gali sukelti meningitą, sepsį, artritą, celiulitą bei epiglotitą, taip pat nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, poliomielito, hepatito B. Ši vakcina yra negyva, todėl ligos sukelti negali. Ji skirta vaikams nuo 6 savaičių iki 10 metų amžiaus. Reikalingos KETURIOS šios vakcinos dozės. Palaikomosios dozės: kas 10 metų. Imunitetas susidaro praėjus 2-4 savaitėms po pirminės imunizacijos ir išlieka apie 10 metų.
Kodėl verta skiepytis nuo COVID-19 | Iveta Skurvydienė
Dažniausi šalutiniai poveikiai ir rekomendacijos
Taip, skiepai yra kruopščiai ištirti ir patvirtinti kaip saugūs tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šalutinis poveikis dažniausiai yra lengvas ir laikinas, pvz.: paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, karščiavimas. Sunkios reakcijos yra labai retos.
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo, praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo. Bent parą po vakcinacijos negalima vartoti alkoholio ir drėkinti injekcijos vietos.
Sunkios alerginės reakcijos po šių vakcinų yra retos ir paprastai pasireiškia iškart po injekcijos.
DUK apie skiepų kalendorių vaikams
- Ar galima atidėti vaikų skiepijimą? Nors kai kurie tėvai gali norėti atidėti skiepijimą, svarbu laikytis rekomenduojamo skiepų grafiko, kad vaikas būtų apsaugotas nuo ligų kuo anksčiau. Vėluojant skiepyti, vaikas gali tapti pažeidžiamas infekcijoms.
- Ar gali vaikas gauti kelis skiepus vienu metu? Taip, keli skiepai gali būti suleidžiami vieno apsilankymo metu. Rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju.
- Ar vaikas gali būti skiepijamas, jei jis serga? Lengva liga, tokia kaip peršalimas ar nedidelė temperatūra, paprastai nėra priežastis atidėti skiepijimą. Tačiau verta pasitarti su gydytoju dėl skiepo atidėjimo.
- Ar skiepai gali sukelti ligą, nuo kurios turėtų apsaugoti? Ne, skiepai negali sukelti ligos, nuo kurios jie skirti apsaugoti. Kai kurios vakcinos sudarytos iš susilpnintų ar negyvų virusų ar bakterijų, todėl jos negali sukelti ligos.
- Ką daryti, jei vaikas praleido skiepą? Jei praleidote planuotą skiepą, susisiekite su savo gydytoju ir susitarkite dėl vizito. Skiepijimo grafikas gali būti koreguojamas.
- Ar reikalingi papildomi skiepai keliaujant į užsienį? Priklausomai nuo kelionės tikslo, gali reikėti papildomų skiepų. Būtina pasitarti su gydytoju prieš kelionę, kad užtikrintumėte, jog vaikas yra tinkamai apsaugotas.
- Ar reikia skiepyti vaikus nuo retų ligų? Taip, nes skiepijimas padeda išvengti tiek užsikrėtimo, tiek ligos plitimo.
- Ar suaugusiems rekomenduojama skiepytis iš naujo? Taip. Imunitetas palaipsniui silpnėja, todėl rekomenduojama atnaujinti skiepus kas 10 metų.
- Ar reikia skiepytis po patirtos traumos? Jei prieš patiriant traumą (įpjovimą, įkandimą ar pan.) paskutinis skiepas buvo atliktas prieš daugiau nei 5 metus, rekomenduojama papildoma dozė.
- Ar galima gauti tik vieną vakcinos komponentą, pavyzdžiui, tik nuo stabligės? Šiuolaikinės medicinos praktikoje dažniausiai naudojamos kombinuotos vakcinos, kurios apima visas tris ligas.
- Ar vakcina gali sukelti ligas? Ne. Vakcinose naudojami inaktyvuoti komponentai, nesukeliantys ligos.
- Ar vaikams skiepai nuo stabligės taip pat rekomenduojami kas 10 metų? Vaikai skiepijami pagal vaikų skiepų rekomendacinį kalendorių, bet paauglystėje ir vėliau rekomenduojama periodiškai atnaujinti skiepą.
- Ar galima skiepytis peršalus? Lengvi peršalimo simptomai nėra kontraindikacija, tačiau reikėtų pasitarti su gydytoju.
- Ar skiepai reikalingi, jei gyvenu kaime ir dirbu su žemės ūkio technika? Taip. Tokiais atvejais rizika užsikrėsti yra didesnė, todėl skiepai nuo stabligės ypač rekomenduojami.
- Ką daryti, jei nežinau, kada paskutinį kartą skiepijausi? Jeigu nepamenate, kada buvote paskiepytas skiepais nuo stabligės, arba nėra išlikusių įrašų skiepų pase, rekomenduojama laikytis pakartotinės vakcinacijos schemos. Tai reiškia, kad gydytojas gali paskirti pagrindinę trijų dozių skiepijimo seriją, tarsi skiepytumėtės pirmą kartą. Toks metodas yra saugus ir užtikrina, kad organizmas tikrai turės pakankamą imunitetą nuo stabligės, difterijos ir kokliušo.
