Suaugusiųjų pasaulyje dažnai vyrauja baimė prieš terminą „vaiko teisės“, nes dauguma jas įsivaizduoja kaip vaiko teisę elgtis taip, kaip jis sumano. Iš tiesų, sąvoka „vaiko teisės“ apima bendražmogiškas teises, kurias galima apibendrinti labai paprastai: tai vaiko teisė, kad su juo būtų elgiamasi pagarbiai.
Suaugusiems vaiko teises nėra paprasta pripažinti: turėdami daugiau galios, patirties, jie jaučiasi pranašesni už vaikus ir dažnai „diktuoja savo sąlygas“ net nebandydami įsiklausyti į vaiką. Netgi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytos teisės ne visada buvo vienodai taikomos vaikams ir suaugusiesiems. Gali būti labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodo tėvystė, gerbianti vaiko teises, o ypač - kaip turi atrodyti drausmė be mušimo ir šaukimo, ypač jei trūksta žinių apie vaiko raidą.
Vaiko teisės ir jų pripažinimas
Vaiko teisės yra neatsiejama bendražmogiškų teisių dalis. Svarbu suprasti, kad:
- Vaikai nėra tėvų nuosavybė. Žmogaus teisių principai užtikrina, kad nė vienas asmuo negali būti kito asmens nuosavybė.
- Vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo fizinio ir psichologinio smurto. Smurto naudojimas negali būti pateisinamas jokia priežastimi.
- Vaikai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir turėti savo pažiūras. Pripažindami vaikų teisę išsakyti savo nuomonę, mes negalime primesti vaikams savo valios, neatsižvelgdami į jų požiūrį.
- Vaikas turi teisę į orumą. Pripažindami vaiko teisę į orumą, mes negalime jų gėdinti arba žeminti. Tai reiškia, kad tėvai turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką jų žodžiai ir poelgiai turi vaiko pasitikėjimo savimi vystymuisi.
Šiandien, kai statistika rodo, kad beveik kas trečia šeima išyra, vaiko gyvenime reikšmingu tampa naujų tėvų partnerių vaidmuo, rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyriausioji specialistė, teisininkė Ugnė Jurgaitytė sako, kad dažnai buvusiems sutuoktiniams kyla klausimų - kokias teises ir pareigas turi naujas vaiko mamos ar tėčio partneris. „Tik mama ar tėtis gali nuspręsti, kiek teisių suteikti savo naujajam partneriu, kai sprendžiami su vaiko auklėjimu susiję klausimai. Labai svarbu, kad vaiko tėvai šiuos klausimus aptartų tarpusavyje, nuspręstų, kiek vaiko auklėjime ir ugdyme gali dalyvauti naujieji partneriai. Svarbu, kad tėveliai ir patys atsakingai įsivertintų, kiek pasitiki savo partneriais ir yra pasiruošę dalintis atsakomybe kartu auginti vaiką“, - sako U. Jurgaitytė.
Nauji tėvų partneriai neturi išskirtinių teisių ir pareigų vaikui. Jie, kaip ir tetos, dėdės, krikšto tėvai ir pan., gali bendrauti su vaiku, juo rūpintis, kartu leisti laisvalaikį, tačiau vaiko atstovu negali būti. Teisė atstovauti vaiką ir priimti sprendimus už jį yra išskirtinai vaiko tėvų ar globėjų.
Pasitaiko, kad į Tarnybą kreipiasi skyrium gyvenantis mama ar tėtis ir teiraujasi, ar gali vaiką palikti su nauju širdies draugu. Vaiko palikimas su kitu žmogumi, kaip ir su nauju gyvenimo draugu, pats savaime nėra vaiko teisių pažeidimas ir buvusiems sutuoktiniams nederėtų manipuliuoti vaiku. Svarbu, kad tėvai būtų tikri, jog suaugęs žmogus, su kuriuo paliekamas vaikas, gebės tinkamai juo pasirūpinti, užtikrins saugią aplinką, pasirūpins vaiko gerove.
Atstovauti vaiką, juo rūpintis, prižiūrėti ir priimti geriausius jo interesus užtikrinančius sprendimus - tėvelių teisė ir pareiga. Kai kuriais atvejais, kai abu tėvai dėl objektyvių priežasčių kurį laiką negali tiesiogiai rūpintis vaiku - turi teisę vaiko priežiūrą laikinai patikėti mamos ar tėčio partneriui. Vaiko laikinoji priežiūra, nustatyta tėvų prašymu, gali tęstis ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Tarnybos psichologė Aura Svetikienė atkreipia dėmesį, kad vaiko vystymuisi ir socialinei raidai artimas ryšys su suaugusiuoju - labai svarbus. Todėl į šeimą atėjęs naujas vieno iš tėvų partneris turėtų tai įvertinti ir kantriai bei atsakingai kurti tvirtus emocinius ryšius su vaiku. „Suaugusiojo ir vaiko artimas emocinis ryšys atsiranda iš pasitikėjimo, bendrų užsiėmimų ir domėjimosi vienas kitu. Naujus santykius puoselėti svarbu ne tik su partneriu, bet ir su vaiku - skirti daugiau dėmesio, daugiau laiko praleisti kartu, domėtis vaiko savijauta ir pomėgiais, atsižvelgti į jo nuomonę ir poreikius. Ir neužmirškime kalbėtis, pokalbis - visagalis“, - pataria psichologė. Anot A. Svetikienės, tik atsiradus pasitikėjimui, saugumo jausmui ir artimam emociniam ryšiui vaikas pats suteiks daugiau teisių ir laisvių naujam šeimos nariui.
Tėvų teisės bendrauti su vaiku
Kaip tėvai, turite teisę palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku. Tuo pačiu metu jūsų vaikas taip pat turi teisę susisiekti su savo tėvais. Gali būti keletas priežasčių, dėl kurių jūs galite būti atskirtas nuo vaiko. Tai gali būti jūsų pasirinkimas gyventi atskirai arba situacija, kurią sukelia valstybės institucijos sprendimas, pvz., jūsų vaiko globojimas globos namuose ar baudžiamojo nuosprendžio priėmimas paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kaip tėvai turite teisę ir pareigą palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku. Tuo pačiu metu jūsų vaikas turi teisę palaikyti tiesioginį ryšį su abiem tėvais.
Svarbu: Jūsų bendravimo teisės nėra panaikinamos, kai vaikas perduodamas globai ne šeimoje. Jei vaikas gyvena kartu su vienu iš tėvų, abu tėvai gali abipusiai susitarti dėl kito iš tėvų bendravimu su vaiku tvarkos. Šiame susitarime turėtų būti numatytas laikas (trukmė ir dažnumas), susitikimų vieta ir trukmė.
Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises, jei toks sprendimas priimamas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Teismas gali nuspręsti dėl susitikimų laiko (trukmės ir dažnumo), jų vietos ir trukmės. Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises, jei toks kontaktas pakenktų vaiko sveikatai, vystymuisi ir saugumui.
Įsipareigojimas gerbti jūsų teisę į šeimos gyvenimą reikalauja, kad bet kokie klausimai, susiję su tėvų bendravimo teisėmis turėtų būti išspręsti kuo greičiau. Jei jums buvo suteiktos bendravimo teisės su vaiku, egzistuoja jūsų interesas, kad šis sprendimas būtų vykdomas kuo greičiau. Jei kitas iš tėvas nesilaiko sprendimo dėl jūsų bendravimo teisių, galite pareikalauti imtis veiksmingų sankcijų prieš kita iš tėvų, kad būtų užtikrintas jūsų teisių įgyvendinimas. Neteisėtas pasimatymų su vaiku apribojimas gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
Milda Karklytė. Tėvų skyrybos vaiko akimis. Lojalumo konfliktas.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas
Santuokos nutraukimo ar porų, nusprendusių gyventi skyrium, turint bendrų nepilnamečių vaikų, pagrindiniai kylantys ginčai ar nesutarimai yra du: tai turto dalybos ir ginčai dėl vaikų bendravimo tvarkos. Ginčuose dėl bendravimo tvarkos su vaikais šalys gali susitarti ir pačios, tačiau kaip rodo praktika, emocionaliems tėvams susitarti dažniausiai nepavyksta.
Kaip taisyklė, dažniausiai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vaikų mama. Tokios praktikos laikosi ir vaikų tėvai, kurie dažniausiai neprieštarauja, kad jų vaikai gyvens kartu su mama, nors yra ir išimčių. Vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, ne su mama, teismo gali būti nustatoma šalims sutarus, kad vaikams yra geriau gyventi su tėvu nei su mama. Teismas taip pat vertintų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu tais atvejais, kai yra įrodymai, jog mama veda antisocialų gyvenimo būdą, sunkiai serga ir negali pasirūpinti net savimi, išvykusi į kitą šalį ar kitos nustatytos priežastys, dėl ko teismas spręstų, jog su tėvu, ne su mama, vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta teisingiau, nes tai atitiktų labiau vaiko interesus ir jo saugumą.
Teismui nustačius, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas ar vaikai, sprendžia vaiko (ų) bendravimo tvarką su tėvais. LR Civilinio kodekso 3.175 str. aiškina ginčus tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant. Šio straipsnio 1 dalis suteikia tokią teisę tėvams kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o 2 dalis nustato tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Taigi, tėvams nepavykus susitarti draugiškai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ypač kylančių ginčų, kai yra daugiau kaip vienas vaikas, tokią tvarką ir gyvenamąją vietą su vaiku nustatys teismas.
Į ką tėvams labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį nustatinėjant bendravimo tvarką su vaiku
Visų pirmiausiai, tai tėvai turi atkreipti dėmesį į savo pačių užimtumą ir realias galimybes matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, užtikrinant betarpišką ryšį su vaikais. Papildomai, derėtų tėvams atkreipti dėmesį ir į vaikų norus bei jų amžių. Suprantama, kad esant mažam vaikui, nustatyti jam, kaip jis turės bendrauti su tėvais, vaikas savęs apginti negalės dėl savo amžiaus.
Praktikoje, tėvai nustatinėja nuo paprastų bendravimo su vaikais susitarimų iki detalių ir sudėtingų. Kaip antai, paprasta bendravimo su vaikais forma yra kuomet tėvai apsprendžia kada ir kiek mėnesio eigoje matysis su vaikais, kada pas kurį vaikai bus su nakvyne, kiek ir kokiu metų laiku vaikas bus pas vieną iš tėvų atostogų metu. Sudėtingesnė forma bendravime su vaiku yra nustatoma padieniui iki valandų ir minučių, net skaičiuojant, kas vaiką atveš, o kas pasiims. Įskaičiuotinos švenčių dienos, ligos atveju ir vaiko būrelių bei kitos aplinkybės, kurios logiškai atrodytų teisingos ir priimtinos, tačiau praktikoje, kuo daugiau taisyklių, tuo daugiau bus ginčų ateityje. Čia yra labai svarbu paminėti, kad bendravimo su vaiku detali tvarka gal ir tinka tai dienai, kuomet yra sudaroma, tačiau laikas nestovi, auga vaikai ir keičiasi jų poreikiai. Antrą vertus ir vieno iš tėvų sąlygos gali keistis: darbovietė, miestas ir net šalis ar kitos aplinkybės.
Praktikoje neretai pasitaiko situacijos, kada vienas iš tėvų gyvena užsienyje arba abu tėvai gyvena užsienyje skirtingose šalyse, o vaiko bendravimo tvarkos klausimus sprendžia Lietuvoje.
Į ką atkreipti dėmesį tėvams, gyvenantiems užsienyje
Visų pirma, nustatant bendravimo tvarką su vaiku, turi būti nuolatinis ryšys su vaiku ir jis negali būti nutrūkęs. Tėvas, gyvenantis užsienyje, gali bendrauti su vaiku nuotolinėmis priemonėmis, atvykti pas vaiką ir vaiką pasiimti į užsienį. Norint bendrauti su vaiku jam atvykstant į užsienio šalį, konfliktuojančiom šalims gali kilti sunkumų tokią tvarką nusistatyti, bet teismas bet kuriuo atveju spręstų.
Į ką teismas atkreips dėmesį esant tokiai situacijai, tai ar šalis yra Europos Sąjungos ar trečia šalis. Kitas klausimas, kurį teismas aiškinsis, kas apmokės vaiko ir jį lydinčio asmens išlaidas, kurios sudarys ne tik lėktuvo bilietų kainą, bet ir apgyvendinimą bei pragyvenimą. Ir trečia, į ką teismas atkreips dėmesį, tai vaiko interesus.
Pabaigai, poroms, gyvenančioms skyrium, manytina, yra tikslinga nusistatyti bendravimo tvarką su vaiku ir vaiko gyvenamąją vietą, vengiant ginčų, jei tokie kiltų, ateityje. Kol nėra nustatyta vaiko gyvenamoji su kažkuriuo iš tėvų, tėvų teisės yra lygios, taigi bet kuriuo atveju gali kilti problemų vienam iš tėvų sugalvojus paatostogauti užsienyje, deklaruoti vaiko gyvenamą vietą toje šalyje ir vėliau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą užsienyje. Vienok, kiekviena situacija yra individuali, todėl šis straipsnis apima tik bendrą paaiškinimą, kas yra vaiko bendravimo tvarkos nustatymas ir koks jis neretai būna.
