Dienos stacionaro paslaugos sparčiai populiarėja visame pasaulyje, Lietuva - ne išimtis.
Stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos galimybės vaikams
Kai sergantis vaikas yra virš 14 metų amžiaus ir slaugomas ambulatoriškai, jam NP išduodamas 7 kalendorinių dienų slaugymo laikotarpiui. Slaugos išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, nepriklausomai nuo to, kur asmuo slaugomas - stacionare ar namie. Pasibaigus terminui, slaugos išmoka nemokama, išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).
Vaikas iki 18 metų amžiaus yra slaugomas dėl ligos, esančios sunkių ar ypač sunkių ligų sąraše.
- Kai iki 18 metų amžiaus vaikas yra sergantis ypač sunkiomis ligomis: NP išduodamas 364 kalendorinėms dienoms, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos; slaugos išmoka mokama ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos; pasibaigus terminui, NP išduodamas ir slaugos išmoka už to paties vaiko slaugymą, bus mokama ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
- Kai iki 18 metų amžiaus vaikas yra sergantis sunkiomis ligomis: NP išduodamas 180 kalendorinių dienų per kalendorinius metus; slaugos išmoka mokama ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos; pasibaigus terminui, toliau NP išduodamas ir slaugos išmoka už to paties vaiko slaugymą, bus mokama ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
- Kai iki 18 metų amžiaus vaikui yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nepriklausomai nuo ligos kodą: NP išduodamas 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus; slaugos išmoka mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
Kai vaikas iki 18 metų slaugomas sanatorinio gydymo būdu, vykstant sanatoriniam gydymui, būtinai TLK pažymoje turi būti pažymėta varnelė - vaikui reikalinga motinos ar kito lydinčiojo asmens slauga, tuomet už slaugančio asmens nakvynę ir maitinimą sumoka ligonių kasos ir išduodamas EP. EP vaiką slaugančiam asmeniui išduodamas gydančio gydytojo, o sanatorinio gydymo metu pažymėjimą tęsia arba išduoda reabilitacijos įstaigos gydytojas pagal ligų sąrašą:
- iki 120 k. d. per metus, vaikas iki 7 m. amžiaus, sergantis bet kuria liga;
- iki 364 k. d., pasibaigus terminui ne ilgiau kaip 120 k. dienų per kalendorinius metus, vaikas yra iki 18 m. amžiaus, sergantis ypač sunkia liga;
- iki 180 k. d., pasibaigus terminui ne ilgiau kaip 120 k. d per kalendorinius metus, vaikas yra iki 18 m amžiaus, sergantis sunkia liga;
- ne ilgiau kaip 120 k. d. per kalendorinius metus, kai vaikas turi sunkią negalią;
- jeigu slaugomi keli vaikai, EP išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui.
Ambulatorinė reabilitacija skiriama vaikams iki 18 metų, tame tarpe ir kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus. Ar vaikui reikia reabilitacijos ir kokias procedūras skirti, sprendžia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (reabilitologas), po šeimos gydytojo siuntimo.
Nemokamos ambulatorinė reabilitacija skiriamos 5 arba 10 dienų: suteikiamos nemokamos paslaugos: 10 procedūrų bei nemedikamentinio gydymo priemonės pagal ligos kodą. Gali būti skiriamos šios procedūros: masažas, logopedas, psichologas, fizioterapija. Šios nemokamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, teikiamos reabilitacijos skyriuose, skiriamos su TLK pažyma.
Pakartotinė reabilitacija - skiriama neįgaliesiems teisės aktų nustatyta tvarka, dėl tam tikrų priežasčių pirmus 2-3 metus po neįgalumo nustatymo. Skiriama gydančiojo gydytojo be pirmojo reabilitacijos etapo. Trukmė - 24 dienos.
Palaikomoji reabilitacija (stacionarinė arba ambulatorinė) (Pal.r) - taikoma neįgaliesiems, teisės aktų nustatyta tvarka, dėl tam tikrų priežasčių, pradedant 3 - 4 metais po neįgalumo pripažinimo. Skiriama gydančiojo gydytojo be pirmojo reabilitacijos etapo. Trukmė - 20 dienų.
Ambulatorinė reabilitacija II vaikams (Am.r. II) - skiriama vaikams, kuriems po pirmojo reabilitacijos etapo nebūtina stacionarinė reabilitacija (antrasis etapas), skiriama ambulatorinė reabilitacija (trečiasis etapas). Trukmė - 16 dienų. Per šį laiką skiriama vidutiniškai toks procedūrų skaičius: kineziterapija - 14, ergoterapija - 6, masažas - 6, fizioterapija - 14, psichologo konsultacija - 2, socialinio darbuotojo konsultacija - 2.
Reabilitacijos procesas ir procedūros
Pirmiausia šeimos gydytojas arba gydantis gydytojas pacientui išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai gauti arba skiria šią konsultaciją stacionare gydomam vaikui. Iš paciento būklės, ligos sunkumo, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų FMR gydytojas nustato, ar reikia medicininės reabilitacijos, kokios rūšies ir trukmės. Jeigu reabilitacijos reikia, šis gydytojas išrašo siuntimą, paaiškinama Valstybinės ligonių kasos pranešime žiniasklaidai.
Kiek ligų gydoma vienu metu?
Kiekvienu konkrečiu atveju FMR gydytojas įvertina bendrą vaiko sveikatos būklę ir priima pagrįstą sprendimą, ar reabilitacijos procedūros bus taikomos kompleksiškai kelioms sritims dėl kelių diagnozių, ar vis dėlto tik vienai, dėl kurios tuo metu paciento funkcinė būklė labiausiai sutrikusi. Šeimos gydytojas, išduodamas siuntimą, turėtų jame nurodyti visas diagnozes, dėl kurių vaikui gali prireikti reabilitacijos.
„Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas neturėtų skirti atskiro reabilitacijos kurso dėl nustatytos gretutinės ligos, jei ją galimai sukėlė pagrindinė liga, dėl kurios skiriama reabilitacija. Jei pacientui nustatytos dvi skirtingos diagnozės, dėl kurių gali būti skiriama reabilitacija, tačiau šios diagnozės priklauso tam pačiam ligų ar sutrikimų profiliui, neturėtų būti taikomas atskiras reabilitacijos kursas pagal kiekvieną iš šių diagnozių. Tokiais atvejais vieno gydymo epizodo metu fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas turėtų skirti kompleksinį reabilitacijos paslaugų kursą, kai reabilitacijos procedūros taikomos visoms probleminėms sritims“, - paaiškina Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjas Gediminas Toleikis.
Pradinė reabilitacija
Įprastai pirmas etapas - pradinė reabilitacija. Ambulatoriškai pagal sutrikimus skiriama iki 25 procedūrų, kai taikoma individuali ar grupinė kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažai. Procedūros atliekamos įstaigoje, kurioje konsultavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Pacientus gydant ligoninėje, gali būti skiriama pradinė stacionarinė reabilitacija. Ji apima individualias procedūras, prireikus ir psichoterapiją, klinikinio logopedo užsiėmimus. Procedūrų skaičių lemia vaiko būklė ir gydymo specializuotame skyriuje trukmė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai 31 tūkst. vaikų suteikta per 44 tūkst. pradinės reabilitacijos paslaugų už kone 4 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Per pastaruosius trejus metus šioms paslaugoms skirta fondo suma išaugo beveik 45 proc.
Stacionarinė reabilitacija
Po pradinės reabilitacijos FMR gydytojas gali nuspręsti, kad pacientui reikia tęsti gydymą ir skirti ambulatorinę reabilitaciją, kai stacionarinė nebūtina. O sudėtingais atvejais, kai paciento funkcijos labai sutrikusios, FMR gydytojas gali skirti stacionarinę reabilitaciją.
Atsižvelgiant į diagnozę ir funkcijų sutrikimo laipsnį, vaikams taikoma nuo 10 iki 100 dienų stacionarinė reabilitacija. Dėl tos pačios priežasties galimi 2 kursai per kalendorinius metus su ne trumpesne nei 3 mėnesių pertrauka tarp jų. Šių paslaugų galima vykti į bet kurią Lietuvos gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl jų teikimo vaikams.
Pasak G. Toleikio, stacionarinė reabilitacija įprastai skiriama tik po gydymo ligoninėje, bet vaikams gali būti skiriama ir negulėjus ligoninėje. Be to, vaikus, kaip ir itin sunkios būklės ligonius, antrinės ir tretinės stacionarinės reabilitacijos įstaigos turi priimti pirmiausia - prioriteto tvarka.
Pernai daugiausia vaikams prireikė stacionarinės reabilitacijos paslaugų dėl judamojo-atramos aparato pažeidimų, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, dėl kvėpavimo sistemos ligų. 7,5 tūkst. vaikų suteiktoms stacionarinės reabilitacijos paslaugoms apmokėti prireikė 13 mln. eurų iš PSDF. Per pastaruosius trejus metus jas gavusių vaikų skaičius išaugo 23 proc., o tam skirtos fondo lėšos - 75 proc.
Palaikomoji reabilitacija stacionare
Vidutiniškai 200 vaikų kasmet prireikia palaikomosios reabilitacijos. Ji skiriama dėl sunkių nervų sistemos, judamojo-atramos aparato, akių, ausų-nosies-gerklės ar kraujo ir limfos ligų, kai dėl jų vaikui nustatomas neįgalumas. 20 dienų palaikomoji reabilitacija šiems pacientams gali būti skiriama iki dviejų kartų per kalendorinius metus be pradinės medicininės reabilitacijos. Prireikus gydymo įstaiga skiria asistentą. Jis padeda reabilitacijos veiklose, kurių dėl negalios pacientas negali atlikti savarankiškai.
Lydėjimo ir slaugos tvarka
Vaikus iki 8 metų į stacionarinės reabilitacijos įstaigas gali lydėti slaugantis asmuo. Su vyresniu vaiku galima vykti, jei jis yra neįgalus arba gydytojų konsiliumas nustato slaugos poreikį. Šiais atvejais ligonių kasos apmoka ir vaiko reabilitaciją, ir jį slaugančiojo nakvynę bei maitinimą. Tos pačios šeimos vaikus vienu metu gali lydėti tik vienas slaugantis asmuo.
Jeigu vaikui yra mažiau kaip 3 m., jį slaugo vienas iš tėvų, įtėvių arba globėjų. Jei vaikas vyresnis nei 3 m., vienam iš tėvų ligoninėje reikėtų likti tik medicininių indikacijų atvejais, apie šią būtinybę atlikus įrašą ligos istorijoje.
Tėvų pagrindinis vaidmuo - likti su vaikais ligoninėje ir prižiūrėti juos: maitinti, maudyti, perrengti, keisti sauskelnes ir t. t. XX a. Tėvai, kiti vaikais besirūpinantys asmenys (auklėtojai, socialiniai darbuotojai, globėjai, savanoriai ir kt.) atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį nei gydytojai ar slaugytojai: jie padeda vaikui įveikti baimę, nesaugumo jausmą, lengviau pakelti stresą pasikeitus aplinkai ir atsidūrus naujoje vietoje, ištverti skausmingas procedūras ir kt.
Fizinis kontaktas - apkabinimas, palaikymas už rankos, panešiojimas ir kt. - itin svarbus ligoninėje, nes joje vaikai dažniau liūdi, yra nusivylę, jaučiasi vieniši ir t. Tarp kasdienių procedūrų reikėtų įterpti ir masažą.
Kaip rodo praktika, ligoninėse gydomi vaikai būna jautresni, labiau pažeidžiami. Norėdami juos paguosti, tėvai ar kiti slaugantys asmenys dažnai žada tai, ką ne visuomet gali ištesėti. Vaikai kiekvieną pažadą priima itin rimtai ir skaudžiai sureaguoja, jei tas pažadas neištesimas.
Tam, kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas, 2018 m. veiklą pradėjo iniciatyva „Niekieno vaikai“. Šiuo metu savanoriai 6-ių šalies miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Palangos) ligoninėse slaugo vaikus iš globos įstaigų ar šeimų, kai patys tėvai neturi galimybių slaugyti vaiko. Prie projekto galima prisidėti finansiškai arba tampant savanoriu.
Dienos stacionaro paslaugos: patogumas ir efektyvumas
Pacientams tai labai patogu, nes reikiamas paslaugas jie gali gauti per vieną ar kelias dienas, nesiguldami į ligoninę ir nevarstydami poliklinikos durų. Tai galimybė be streso suteikti vaikams reikalingą ištyrimą, taip pat gydymą, kuris dėl savo sudėtingumo negali būti teikiamas poliklinikoje arba paguldant į ligoninę. Ypač tai patogu mažiesiems pacientams ir jų tėveliams, nes juk vaikai nemėgsta lankytis pas gydytojus, jiems svarbu kuo mažiau leisti laiko ligoninėse.
Būtent todėl Lietuva, žengdama koja kojon su naujovėmis medicinos srityje, nuolat gerina ir dienos stacionaro paslaugų prieinamumą bei kokybę. Nuo šiol vaikams dienos stacionare bus atliekamos sudėtingos diagnostikos ar gydomosios procedūros. Pavyzdžiui, taikant bendrinę nejautrą, taip pat diagnostiniai testai bei mėginiai endokrininių liaukų funkcijai įvertinti, vaiko ištyrimas ir gydymas sergant hematologine ar onkologine liga, vakcinacija, biologinė ar pakaitinė fermentų terapija, epilepsijos diagnostika ir gydymo kontrolė, specialus gipsavimas turint įgimtų raumenų ir skeleto formavimosi ydų bei konservatyvus vaiko akies raumenų sutrikimų, šlapinimosi ir kitų sutrikimų gydymas.
Vaikų dienos stacionaro sąraše nustatytos konkrečios ligos ar jų grupės, kurioms esant atliekamos diagnostinės ar gydomosios procedūros, aprašyta, koks turi būti atliekamas paciento stebėjimas procedūros metu ar po jos. Pavyzdžiui, dienos stacionare galės būti atliekamos diagnostinės ar gydomosios bronchoskopijos, gastroskopijos, kolonoskopijos taikant bendrinę nejautrą, dėl kurių anksčiau vaikus reikėdavo hospitalizuoti.
Atnaujintame apraše atsisakyta paslaugų teikimo pagal ligų gydymo profilius ir nustatytos konkrečios ligos arba jų grupės, taip pat privalomos procedūros, paslaugų aprašymas, paciento stebėsena bei vidutinė dienos stacionaro paslaugos teikimo trukmė dienomis.
Biržų ligoninėje pradėjo veikti Vaikų ligų dienos skyrius. Vaiko priežiūra dienos stacionare užtikrinama iki 8 valandų. Vakare pacientai išleidžiami į namus. Vaiko būklei nepagerėjus jis pervežamas į kitas gydymo įstaigas, kuriose veikia vaikų ligų stacionarai. Dienos stacionare dirba gydytoja pediatrė Marija Valaitienė ir slaugytoja. Į skyrių vaikai atvyksta su šeimos gydytojo ar pediatro siuntimu bei įsigytais jų skirtais vaistais.
Galimybė vaikui skirtas gydomąsias procedūras atlikti dieną ligoninėje vertinama labai palankiai.
2019 metais šių paslaugų apmokėjimui papildomai buvo skirta virš 600 tūkst. eurų. Tam buvo pritarta ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryboje.
