Dalijimasis intymiu turiniu ar tokio turinio paieškos skaitmeninėje erdvėje tapo šių dienų norma, vis dažniau tampanti etinių ar teisinių problemų priežastimi. Tačiau, ar pornografija visada yra blogis, ir kaip apsaugoti vaikus nuo jos žalingo poveikio?
Pornografija: ne vien tik "blogis"
„Įprasta manyti, kad pornografija savaime lygu blogis, žala, kažkas nuodėmingo. Bet įvardinkime - pornografija nebūtinai yra keiksmažodis, - teigia lytiškumo ugdymo ekspertė Akvilė Giniota. - Ji yra skirta ir gerosioms patirtims: jausti malonumą, įaitrinti ilgalaikius santykius, kai vieni kitiems nusibostame. Pornografija pati savaime nėra blogis.“
Jaunimui intymaus turinio žinučių, nuotraukų ar vaizdo įrašų siuntinėjimas - sekstingas - gali būti vienas būdų tyrinėti savo seksualumą. Viena vertus, tai - natūrali šiuolaikinių žmonių intymių patirčių dalis.
„2023 m. statistika atskleidė, kad maždaug 77 proc. 19 m. ir vyresnių asmenų yra siuntę seksualinio turinio žinutes, o maždaug 88 proc. - gavę tokio turinio. Kalbant apie nepilnamečius, vienas iš penkių paauglių Jungtinėse Amerikos Valstijose yra dalyvavęs sekstingo veikloje. Jungtinė Karalystė šių metų pradžioje skelbė, kad beveik du penktadaliai apklaustų šalies gyventojų prisipažino, kad pirmą kartą dalijosi seksualizuotu turiniu būdami nepilnamečiai.“
Anot specialistės, vaikai nevertina rizikų, susijusių su intymios medžiagos siuntimu ar dalijimusi, nesupranta galimų ilgalaikių pasekmių. Su seksualizuotu ar pornografiniu turiniu jaunimas susiduria ne tik iš smalsumo, tačiau neretai patirdami spaudimą, patyčias ar norėdami pritapti.
„Verta susikaupti ir pradėti šį nelengvą pokalbį su vaiku. Neleiskime pornografijos industrijos atstovams su mūsų vaikais apie meilės demonstravimo būdus pasikalbėti pirmiems. Geriau pasikalbėti kad ir metais per anksti nei viena diena per vėlai.“
„Net jeigu šeimoje vaikus mokome, kad visai nejuokingos tos vulvos, užpakaliai, krūtys ir peniai, jiems vis tiek juokinga, nes tai yra raidos dalis, paveikta kultūros, - sako A.Giniota.“
Kada ir kaip kalbėtis su vaikais apie pornografiją?
Lytiškumo ekspertės teigimu, su vaikais apie seksualumą verta kalbėtis nuo ankstyvo amžiaus - dar iki pradedant lankyti mokyklą. „Mes nuolat vėluojame. Septintokams pasakojame ketvirtokų medžiagą, ketvirtokams - penkiamečių. Tai, kad mūsų vaikai nežino kokios nors informacijos, nereiškia, kad jie nuo to tampa labiau nekalti, tyri. Mes steriliai tuos vaikus laikome, kad kuo mažiau laiko praleistų prie ekrano, kuo mažiau turėtų prieigos prie interneto. Bet pasaulis yra didesnis negu mūsų namai.“
Kaip šia tema kalbėti su vaiku? Lytiškumo ekspertės teigimu, pokalbis apie pornografiją ar sekstingą galėtų tapti diskusijos apie saugumą internete dalimi. „Kaip mes mokomės pereiti gatvę, mokomės apie draugiškus ir nedraugiškus šunis, ką daryti, kai gruma griaustinis ir trankosi žaibai, tai lygiai taip pat mes mokomės apie saugumą internete. Pasakojame vaikams, kaip svarbu nebendrauti su nepažįstamais ir fizinėje, ir skaitmeninėje erdvėje, nepublikuoti savo duomenų ir nespaudinėti ant nepažįstamų linkų.“
Ekspertė akcentuoja, kad svarbu ruošti dirvą kritiniam mąstymui. „Kad tai visų pirma yra industrija, kad tai yra verslas.“ Nuo kada su vaikais šnekėtis? Turbūt su pirmagimiais vaikais nuo penkerių metų, su visais paskesniais - kur kas anksčiau. Vidutiniškai vaikai pornografijos pamatydavo (būdavo statistika) vienuolikos metų. Dabar per Covidą ji pasislinko neabejotinai gerokai anksčiau. Ir tėvams tada būna šokas. Yra toks posakis. Septintokams pasakojame ketvirtokų medžiagą, devintokams - septintokų, ketvirtokams - penkiamečių. Ir kad vaikai visada turi tokį jausmą: „Nu c'mon, suaugę, ta prasme...“ Viduje realiai labai dažnai jie taip jaučiasi. Ir ta frazė (nesugalvoju kaip čia lietuviškai išversti), bet ji skamba šitaip: „Innosence is not ignorance“. Tai, kad mūsų vaikai nežino kažkokios informacijos, nereiškia, kad jie nuo to tampa labiau nekalti, tyri ir t.t. Vis dėlto žinios apsaugo mūsų vaikus. Vienareikšmiškai čia yra faktų faktas.“
Lytiškumo temos tikrai yra didžiulis ryšio stiprinimo su vaikais įrankis. Ir taip, mus varo iš proto tuos, kurie nesame patyrę, kurie penkių, šešių, septynių, aštuonių, devynių - bet kada, kuomet per anksti - nėra patyrę pornografijos pamatymo fakto. Mums tikrai atrodo visiškai per anksti. Vaikus masina, juos domina tos temos. Mes labai steriliai tuos vaikus laikome, kad kuo mažiau turėtų ekrano, kuo mažiau turėtų prieigos prie interneto. Bet pasaulis yra didesnis negu mūsų namai.
Kai mes vaikams pasakojame apie tai, kad, na, štai yra internetas ir jame, kaip ir gatvėje, gali būti visokių pavojų, kaip mes mokomės pereiti gatvę, mokomės apie šviesoforus, mokomės apie draugiškus, nedraugiškus šunis, ką daryti, kai gruma griaustinis ir trankosi žaibai. Lygiai taip pat kartais internete gali pamatyti vaizdų, kurie nėra skirti vaikams. Tuose vaizduose (tai gali būti nuotraukos, gali būti video filmai, filmukai), kur žmonės juda ir jie yra nuogi, dažnai apsinuoginę, vienas labai arti kito. Jeigu vaikai žino žodžius „mylėtis“, „seksas“ ir taip toliau, tai mes galime ir tą žodyną naudoti.
Daug patogiau kalbėti apie pornografiją, kai jau pamatai sudėtingus dalykus, ar ne? Taip pat sakome, kad tokie filmai yra skirti suaugusiems, jie nėra skirti vaikams. Dėl to tau gali kilti labai, labai keistas jausmas, gali išsigąsti arba sunerimti, arba tiesiog nesuprasti, kas darosi, bet užspaudžia gerklytę arba pilvelyje kyla keistas jausmas. Jeigu tu kada nors pamatysi, būtinai nustok žiūrėti, nusisuk, užlenk kompiuterį ir ateik papasakok man - ieškosim išeičių, ką galim padaryti. Ir čia atkeliauja, kaip ir visų iš esmės sudėtingesnių auklėjimo temų maldelė - tu nepakliuvai į bėdą, tai gali visiems nutikti, kitiems vaikams gali nutikti arba tau gali būti smalsu. Taip, buvo smalsu, bet vis tiek ateik mums papasakoti.
Kai klausei apie amžių, tai penkiamečiui ar penkiametei tokios informacijos yra apstu. Tiek sužinoti ir karts nuo karto pasikartoti. Dabar gali kilti iš karto klausimas: „Jo, jo, bet kaip aš dabar papasakosiu?" Tai tiesiog: „Šiandien klausiau tokios laidos, kur pagalvojau, kad man būtina su tavimi pakalbėti. Noriu, kad tu iš manęs sužinotum, o ne iš kur kitur. Ir man pasirodė tai labai, labai svarbu papasakoti". Ir viskas.
„Jeigu intymi nuotrauka nepageidaujamai plinta, reikia nedelsiant kreiptis į to socialinio tinklo administratorių reikalaujant ją pašalinti. Lietuvoje nuogo kūno nuotraukų platinimas yra draudžiamas ir prilyginamas pornografinio turinio platinimui, ypač jei kalba eina apie vaikų nuotraukas. Tokiais atvejais svarbu išsaugoti įrodymus (pasidaryti ekrano kopijas su data) ir užpildyti formą Ryšių reguliavimo tarnybos prižiūrimoje svetainėje www.draugiskasinternetas.lt. Čia specialistai sprendžia, ar perduoti informaciją tarnyboms, ar kreiptis pagalbos skambinant 112, ypač tais atvejais, kai yra šantažuojama, gąsdinama, grasinama.“
Pornografijos pavojai ir prevencija
Anot psichologo, pornografijos žiūrėjimas kelia priklausomybę visiškai taip pat kaip lošimai, alkoholis ar narkotikai. Jei pajutote, kad pornografija jau tampa nebeatsiejama gyvenimo dalimi, psichologai ragina nebijoti kreiptis specialistų pagalbos. Pernelyg dažnas pornografijos žiūrėjimas sukelia priklausomybę, gali kilti erekcijos problemų. Dėl priklausomybės gali kilti erekcijos ir santykių problemų. Žmonės, kadangi šiuo metu vis labiau yra panirę į save, į savo gyvenimus, vis mažiau socialūs, tai kažkokie realūs santykiai - meilė, draugystė - tampa vis sunkiau prieinami.
Pasak M. Ražansko, pastaruoju metu pastebima pornografinio turinio laikymo ir platinimo bylų augimo tendencija: „Jei 2015 ar 2016 metais Lietuvos teismai išnagrinėdavo maždaug po 30 bylų per metus, pastaraisiais metais matome, kad teismus pasiekia triskart didesni tokių bylų kiekiai.“
Teisėjas pažymėjo, kad pornografija nėra visa vaizdinė medžiaga, kurioje matomos nuogybės. „Pornografinio turinio medžiagoje atvirai, detaliai demonstruojami lytiniai organai, lytinis aktas ir pats demonstravimas yra pagrindinė medžiagos paskirtis, - teigė teisėjas, remdamasis Visuomenės informavimo įstatymu. Jis pabrėžė, kad tokia savitikslė medžiaga turėtų būti skiriama nuo atvejų, kai nuogas žmogaus kūnas rodomas, vaizduojamas pasitelkiant meninę formą ar meniniais tikslais.“
Tiek M. Ražanskas, tiek I. Laurinaitytė nubrėžė dar vieną skirties liniją tarp suaugusiųjų ir vaikų pornografijos. „Baudžiamasis įstatymas atsakomybę už suaugusiųjų pornografijos laikymą numato tik tuo atveju, jei žmogus turi tikslą ją platinti, užsiima jos platinimu: jei pilnamečių pornografija tik laikoma, žiūrima, bet neplatinama, tada toks elgesys nėra nelegalus, - teigė teisėjas. - Jei vaizduojami vaikai iki 18 metų, vien tokios medžiagos ar internetinės prieigos prie tokios medžiagos įgyjimas, taip pat laikymas, tarkime, kompiuteryje jau yra laikoma nusikalstama veika.“
Pasak I. Laurinaitytės, įdomumo dėlei ar siekiant seksualinio sujaudinimo stebėdami suaugusiųjų pornografiją pilnamečiai neturėtų jaustis nepatogiai, įtarti priklausomybės ar kriminalizuoti savo elgesį. „Kol toks domėjimasis nėra per dažnas, negriauna santykių su antrąja puse, kitais žmonėmis, kol netrukdo atlikti kasdienių veiklų, problemų ieškoti neverta“, - teigė docentė. Ji itin dažną, kasdienėms veikloms trukdantį pornografijos žiūrėjimą įvardijo kaip kompulsyvų (nenugalimą, prievartinį potraukį ką nors daryti ir negebėjimą įkyrių potraukių atsisakyti - aut. past.) elgesį, signalizuojantį apie psichologines problemas. „Jei pats žmogus supranta turįs problemą, derėtų kreiptis pagalbos į profesionalus, - kalbėjo I. Laurinaitytė. - Jei šalia esantis žmogus - partneris ar artimasis - pastebi problemą ir nori jam padėti, turėtų pasikalbėti su juo bei paskatinti jam brangų žmogų ieškoti pagalbos.“ Docentė minėjo, kad esama daug ir įvairių priežasčių, skatinančių žmones stebėti vaikų nuogybes: „Akivaizdu, kad tokių žmonių gyvenimuose yra probleminių sričių, apie kurias reikėtų konsultuotis su specialistais - psichologais, psichoterapeutais, kai kuriais atvejais - gydytojais.“
„Kartais ne iš blogos valios, o kartais keršto, šantažo tikslais tokie vaizdai keliauja mobiliosiose programėlėse ar elektroniniais laiškais, - kalbėjo M. Ražanskas. - Tarkime, du jauni žmonės susipyksta, siekia įskaudinti ar atkeršyti vienas kitam ir imasi grasinti tokio pobūdžio medžiagos paviešinimu. Kartais žmogus siunčia savo nuogo kūno atvaizdus ar vaizdo įrašus, o vėliau teisinasi norėjęs juokauti, tačiau toks elgesys jau laikomas platinimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.“
Teisėjas įspėjo būti atsargiems ir naudojantis failų dalinimosi platformomis, mat į savo kompiuterius (ar kitus įrenginius) atsisiuntę pornografinės medžiagos tokių programų turėtojai be papildomų įspėjimų suteikia prieigą kitiems vartotojams prie savo duomenų ir patys tampa platintojais, už ką vėliau būna baudžiami.
M. Ražanskui pritardama I. Laurinaitytė pripažino, kad kartais vaikų pornografijos stebėjimas iš tiesų gali būti netyčinis. „Kažkas atsiunčia, draugas pakviečia pasižiūrėti ir tokiu atveju žmogus ne savo noru tampa nusikaltėliu, - kalbėjo docentė. - Manau, kad reikia šviesti visuomenę, daugiau ir atviriau kalbėti tiek apie atsargų elgesį internete, tiek apie žmonių asmenines problemas.“ Docentė pridūrė, kad neretai patys nepilnamečiai ir vaikai netyčiais tampa nelegalios pornografijos platintojais, todėl, jos nuomone, ne viena valstybės institucija turi imtis veiksmų, vykdyti lytinio švietimo iniciatyvas, informuoti tėvus, kaip jie turėtų elgtis, kaip ir su kokio amžiaus vaikais kalbėtis apie tokio pobūdžio nusikaltimus ir jų prevenciją. „Pasaulyje pastebima tendencija, kad atsiranda vis daugiau vos 10 metų sulaukusių pornografijos vartotojų, - visuotinę problemą įvardijo I. Laurinaitytė. - Lietuvoje lytinių santykių, sekso temos vis dar yra tabu, todėl tėvai nežino ir nedrįsta su vaikais kalbėti apie seksualinio turinio informaciją tiek bendrai internete, tiek ir bendraujant su kitais, ypač nepažįstamais asmenimis. Deja, vėliau tėvams tenka susidurti su lytinio švietimo trūkumo pasekmėmis, viena kurių - pornografijos laikymas ir platinimas, nepilnamečių tarpusavio susirašinėjimai siunčiant nuogybių vaizdus ir pan.“
M. Ražansko teigimu, maždaug 70 proc. visų pornografijos bylų sudaro būtent vaikų nuogybių vaizdų laikymo atvejai. Jis įspėjo, kad Lietuvos policija seka vaikų pornografijos šaltinius, bendradarbiauja su užsienio institucijomis, todėl neatsargus paspaudimas „atsisiųsti“ ar „peržiūrėti“ vaikų pornografiją, ekrane pasirodančio įspėjimo ignoravimas baigiasi baudžiamąja atsakomybe. „Net jei netyčIA patenkate į vaikų pornografijos svetainę, o Jums prieš akis iššoka įspėjimas ar draudimas ten lankytis, įspėjimas, kad svetainėje - įstatymų draudžiamas turinys, iškart uždarykite puslapį ir nebandykite toliau naršyti, nes tai greičiausiai turės liūdnas pasekmes“, - patarė teisėjas.
Kaip sunkinančią aplinkybę vaikų pornografijos bylose teisėjas išskyrė ir vaikų pornografijos failų kiekį, aptinkamą kaltinamųjų kompiuteriuose: „Jei vaizdinėje medžiagoje yra mažametis vaikas iki 14 metų, nagrinėjant bylą vertinama, ar buvo rastas didelis tokios medžiagos failų kiekis, t. y., ar tai buvo trys, penkios dešimtys vaizdinių dokumentų. Disponavimas dideliu tokių failų kiekiu gali atsieiti ir penkerių metų laisvės atėmimo bausme.“
I. Laurinaitytė pastebėjo, kad šiais laikais tradicinė pornografija (žurnalai, vaizdo įrašai kasetėse ir pan.), už kurią reikia susimokėti, nebeteko savo aktualumo, be to, ją reguliuoti buvo lengviau, todėl šiuo metu dažnėjančius vaikų pornografijos stebėjimo atvejus lemia begalinė interneto šaltinių pasiūla, vartotojų gebėjimai patekti į nelegalius puslapius ir naudotis paslaugomis nemokamai. „Net jei žmogus teigia, kad netyčia parsisiuntė vaikų pornografijos, netyčia pateko į tam tikrą nelegalios pornografijos sklaidos kanalą, faktas, kad jis ignoravo įspėjimą, jau parodo tam tikrą žmogaus nusiteikimą padaryti tai, ką jis įvardijo kaip netyčinį poelgį“, - apie teisėjo minėtą įspėjimą kalbėjo ir docentė.
M. Ražanskas teigė, kad dažniausiai pornografinio turinio (tiek suaugusiųjų, tiek vaikų) platinimo bylose kaltinamieji nubaudžiami, o bausmės varijuoja nuo piniginių baudų iki realaus laisvės atėmimo (nuo 1 iki 5 metų) bausmių. „Vieni sako, kad buvo įdomu, kiti teigia, kad vaikų nuogybes atsisiuntė netyčia prikabintas prie suaugusiųjų pornografijos, treti iš viso vengia kalbėti apie radinius jų kompiuteriuose, tačiau jokie panašūs liudijimai nuo atsakomybės neapsaugo“, - apie kaltinamųjų pasiteisinimus kalbėjo teisėjas.
Techninės ir bendravimo priemonės apsaugai
„Problema yra ta, kad, kaip ir prieš keletą metų atlikti mūsų tyrimai parodė, kad 88 proc. Lietuvos tėvų nežiūri, ką veikia jų vaikai internete. Tai yra beveik 90 proc. Ir nors dauguma jų sako, kad turi kažkokią vieną ar kitą saugos priemonę, tačiau kiti tyrimai rodo, kad tų saugos priemonių neužtenka.“
„Pats paprasčiausias dalykas, kurį galima būtų padaryti, jei vaikas turi ne savo, o naudoja tėvų telefoną, tai pirmiausia užsidėti paieškos sistemai per nustatymus, kad nebūtų to nefiltruoto turinio. Ir jau vien toks vieno mygtuko paspaudimas labai stipriai sumažina tų vaizdinių, kuriuos vaikas pamatys telefone, galimybę. Kita, galbūt geriausia, priemonė, kuri apima jau ne tik tėvų telefoną, bet ir vaikų įrenginius, yra operacinių sistemų naudojamas filtravimas. Pavyzdžiui, „Google“ sistema turi „Family Link“ aplikaciją, kuri leidžia susieti tėvų naudojamus įrenginius su vaikų naudojamais įrenginiais. Ir tokiu būdu jie gali kontroliuoti ne tik turinį, ne tik programėles, kurias jie parsisiunčia, bet ir, pavyzdžiui, laiką, kurį jie praleidžia prie ekranų. Panašią sistemą turi ir „Apple“ įrenginiai. Tai yra galbūt patys paprasčiausi ir patys lengviausi būdai, kaip apriboti vaikus nuo žalingo turinio“, - kalbėjo A.
„Natūralu, kad yra ir daug pažangesnių priemonių, yra ir nemokamų, pavyzdžiui, DNS serverių užkeitimas, tai jau yra pakankamai pažangios sistemos ir galbūt tam jau reikia tam tikrų žinių naudojantis kompiuteriu. Tačiau jokios apsaugos įrenginiuose neatstos pokalbių su tėvais. „Reikia kalbėtis apie tai, kas tai yra, kokios gali būti pasekmės ir, aišku, nereikėtų galbūt iš karto pulti ir kalbėtis taip smarkiai ir efektyviai, bet po truputėlį, kartas nuo karto, atsižvelgiant į vaiko amžių. Ar tai būtų pirmos, ar ketvirtos klasės mokinys - skiriasi pokalbio metodai.“
Psichologas aiškino, kad vaikui, nežinančiam apie pornografiją, pamatyti vaizdai gali sukelti traumą: „Jeigu vaikas bus jau sužinojęs apie tai, kalbėjęsis su tėvais, tai tikrai ta trauma nebus tokia didelė ir galų gale, jeigu jis tikrai žino, tai nebus jokios traumos. Bet jeigu bus apie tai nekalbėta, aišku, vaikas gali pamatyti tai, ko nematęs, kas jam yra nauja. Tai tikrai gali vaiką traumuoti ir po to netgi paauglystei ir visam gyvenimui gali išlikti liekamieji reiškiniai. Jeigu tėvai jau aptiko savo vaiką žiūrint pornografiją, irgi reikėtų pasikalbėti. „Tokiu atveju irgi tėvai turėtų pasikalbėti apie tai, kas tai buvo, su kuo tai susiję. Ir vėl reikėtų nepamiršti, kad tėvai turėtų paklausti, kaip dabar vaikas jaučiasi, kokie jo jausmai, kas jam kyla viduje, ar kažkas pasikeitė jo mąstysenoje. Turėtų vykti pokalbis ir ne dviejų trijų minučių, o rimtas pokalbis, kurio metu tėvai išsiaiškintų, kas dabar vyksta vaiko galvoje ir apie tai bandyti paaiškinti, kad tai yra ne vaikams skirti dalykai ir kad nereikėtų to skubinti gyvenime, nes tam tikri dalykai turi vykti tam tikru metu - ir lytinis aktas vyksta tikrai ne vaikystėje, o žymiai vėliau. Tai apie tą turėtų pasikalbėti tėvai su vaikais“, - sakė T.
Paauglių realybę atitinkanti lytiškumo ugdymo programa - misija įmanoma ✨ pornografijos raštingumas
Nuoširdus bendravimas su vaiku ir abipusio pasitikėjimo sukūrimas gali padėti išvengti nemalonių incidentų internetinėje erdvėje. Reikėtų tiesiog pasikalbėti apie tai, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais elektroninėje erdvėje, kokia informacija yra saugu dalintis, o kokia - ne. …techniniai sprendimai, kaip blokuoti žalojančią informaciją [yra reikalingi]. Tačiau ne mažiau svarbi gilesnė žalos „prevencija“ ar „skiepijimas“: jei vaikas šią sritį supras kaip gražiausių žmogaus svajonių išsipildymo galimybę, kaip, sakytume, šventą paslaptį, jis visokiam purvui bus atsparesnis. Šis susidomėjimas dažnai mažiau pastebimas nei jų dėmesys vaikų atsiradimui. Tačiau pasakos, kaip ir noras užaugus kokią nors mergaitę vesti ar už ko nors ištekėti, suteikia puikią progą gražiai, giliai kalbėti apie meilę.
