Vaikų pinigų išmokos, dar kitaip vadinamos vaiko pinigais, yra svarbi parama, galinti papildyti šeimos biudžetą ir padėti patenkinti vaikų poreikius. Ši išmoka aktuali ne tik Lietuvoje gyvenantiems, bet ir užsienyje dirbantiems tėvams bei globėjams. Prieš pretenduojant į vaiko pinigus, ypač svarbu susipažinti su vietinėmis taisyklėmis, kurios gali būti aktualios Jūsų šeimai.
Vaiko pinigai Lietuvoje: pokyčiai ir dydžiai
Nuo 2018 m., pasikeitus Išmokų vaikams įstatymui, išmoką vaikui arba kitaip, vaiko pinigus, gali gauti visos vaikus auginančios šeimos. 2019-aisiais išmoka siekė 50 Eur, tačiau einant laikui buvo didinama. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu, vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui iki tol, kol jam sueis 18 metų, tačiau jeigu aštuoniolikmetis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jam taip pat priklauso vaiko pinigai. Tokiu atveju, kai sulaukiama pilnametystės dar besimokant mokykloje, tam, kad būtų mokami vaiko pinigai, vienas iš tėvų arba pats vaikas turi pateikti prašymą.
Lietuvoje vaikų pinigų išmokos dydis atliepia bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra lygus 70 Eur (2024 metais buvo 55 Eur), o vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75 = 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka. Nuo 2026 m. sausio 1 d. vaiko pinigai Lietuvoje didėja 7 eurais - universali išmoka auga nuo 122,5 iki 129,5 euro per mėnesį. Pokytis susijęs su padidinta bazine socialine išmoka (BSI), kuri kyla nuo 70 iki 74 eurų ir yra pagrindas skaičiuojant išmokas vaikams. Išmokų didinimui 2026 metų biudžete numatyta beveik 100 mln. eurų papildomų lėšų.
Vėluoja vaiko pinigai: ką daryti? Vėluojant vaiko pinigams Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti, kodėl išmokos vėluoja. Galbūt dėl tam tikrų priežasčių jos buvo sustabdytos ir norint jas pratęsti, reikia pateikti papildomus dokumentus ar informaciją. Viena dažniausių klaidų, dėl kurių vėluoja išmokos, yra pasikeitę banko sąskaitos duomenys arba gyvenamoji vieta, apie kuriuos tėvai pamiršta informuoti atsakingas institucijas. Jei uždarėte banko sąskaitą, į kurią anksčiau buvo pervedami vaiko pinigai, privalote nedelsiant prisijungti prie SPIS sistemos arba nuvykti į savivaldybę ir pateikti prašymą dėl mokėjimo būdo pakeitimo.
Ar mokami vaiko pinigai studentui? Vaiko pinigai yra mokami studentui, jeigu jis yra vyresnis nei 18 metų ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (darželyje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, įskaitant profesinio mokymo įstaigas), tačiau ne ilgiau, nei jam sukanka 23 metai. Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami.
Vaiko pinigų mokėjimas užsienyje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims: Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė. Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse.
Padidinti vaiko pinigai ir papildomos išmokos
Padidinti vaiko pinigai Lietuvoje skiriami šeimoms, auginančioms negalią turintį vaiką arba 3 ar daugiau vaikų, vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP (atitinkamai 352 Eur žmogui). Papildomos išmokos dydis sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalis, tad šiais metais papildomą išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03 = 72,10 Eur per mėnesį.
Nuo 2026 m. sausio 1 dienos didesnė parama numatyta daugiavaikėms, nepasiturinčioms ir vaiką su negalia auginančioms šeimoms - jų gaunama suma nuo 2026 metų sieks 205,7 euro per mėnesį, palyginti su 194,6 euro pernai.
Daugiavaikėms šeimoms: Išskirtinė sąlyga taikoma daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Joms padidinta 205,70 euro išmoka už kiekvieną vaiką bus mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų dydžio. Tai rodo aiškią valstybės kryptį stiprinti daugiavaikes šeimas ir mažinti finansinę riziką, kuri dažnai kyla auginant didesnį skaičių vaikų.
Nepasiturintiems ir neįgaliems vaikams: Kita grupė, kuriai skiriama papildoma išmoka, yra nepasiturinčios šeimos. Čia jau taikomas pajamų testas. Papildoma išmoka skiriama, jei vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija nustatytos valstybės remiamų pajamų (VRP) ribos. Atskira ir itin jautri grupė yra vaikai su negalia. Vaikams, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, mokama tiek universali išmoka, tiek papildoma išmoka. Šiuo atveju šeimos pajamos nėra vertinamos. Nesvarbu, ar šeima augina vieną vaiką, ar daugiau - jei vaikui nustatyta negalia, jam priklauso didesnė suma.
Vaiko pinigai auga 7 eurais: nuo sausio - 129,5 euro už kiekvieną vaiką. Nuo 2026 metų pradžios vaiko pinigai Lietuvoje didėja 7 eurais - universali išmoka auga nuo 122,5 iki 129,5 euro per mėnesį. Pokytis susijęs su padidinta bazine socialine išmoka (BSI), kuri kyla nuo 70 iki 74 eurų ir yra pagrindas skaičiuojant išmokas vaikams.
Ar vaikų globos namuose ir šeimynose augantys vaikai gali gauti vaiko pinigus? Universalią išmoką vaikui gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose.
Ar gali kreiptis seneliai dėl išmokos vaikui? Tais atvejais, kai seneliai paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui jie turėtų teikti savo vardu.
Kitos išmokos auginantiems vaikus
Šeimos, auginančios vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas.
- Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai: 353,65 Eur. Mokama moteriai, kuri neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros“, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų.
- Vienkartinė išmoka vaikui: 605 Eur. Mokama vaikui gimus, įsivaikinus vaiką (nesvarbu kokio amžiaus) ar nustačius globą šeimoje ar šeimynoje (išmoka skiriama iki vaikui sukaks 1,5 m., jei nebuvo išmokėta vaikui gimus arba pirmą kartą nustačius globą. Nuo 2026 m. birželio 1 d. didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui: nuo 814 eurų metų pradžioje iki 1036 eurų nuo birželio 1-osios.
- Išmoka gimus dvynukams, trynukams ir pan.: 280 Eur/mėn. - 2 vaikai, 440 Eur/mėn. - 3 vaikai, 220 eur/mėn. - kiekvienas paskesnis vaikas. Mokama vienam iš tėvų iki vaikams sukaks 2 metai.
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Motinystės išmoka dirbusiai moteriai: Mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius bei kuriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių).
Tėvystės išmoka dirbusiam tėčiui: Mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Nuo 2026 m. balandžio mėnesio maksimali mėnesio tėvystės išmoka padidėjo 153 eurais ir sieks 3 900,88 euro.
Vaiko priežiūros išmoka dirbusiam asmeniui, kuris prižiūri vaiką: Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Ši išmoka gali būti skiriama apdraustam motinystės socialiniu draudimu asmeniui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių).
Nuo 2026 m. balandžio mėnesio turintiems teisę į vaiko priežiūros išmoką, antruoju metų ketvirčiu maksimaliai galės būti išmokama 3 922 eurų suma arba 153 eurais daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį. Gyventojui pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka sieks 3 016,92 ir bus 118 eurų didesnė nei praėjusį ketvirtį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo sieks 2 262,69 euro, o antraisiais - 1 508,46 euro. Tai yra atitinkamai 88,56 euro ir 59,04 euro daugiau nei praėjusį ketvirtį.
Vaiko įvaikinimo atveju: vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tai reiškia, kad įvaikinus vyresnį vaiką, vienas iš įtėvių gali gauti vaiko priežiūros išmokas 18 arba 24 mėnesius. Nuo 2026 m. sausio 1 d. vienas iš vaiko įtėvių turi teisę gauti 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį, t. y. išmoka įvaikinus vaiką yra 592 Eur per mėnesį.
Prezidento iniciatyvos gimstamumui skatinti
Lietuvoje 2025 m. šalies suminio gimstamumo rodiklis nukrito žemiau vieneto vienai moteriai. „Nieko nedarydami mes judame savotiško taikaus susinaikinimo keliu“, - teigia prezidentas. Tam, kad būtų skatinamas gimstamumas, siūloma tėvus atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurios nuo įstatymo priėmimo susilauktų antrojo ar paskesnio vaiko. Prezidentūros preliminariu vertinimu, investicija į gimstamumo skatinimą 2030-2040 m. galėtų kainuoti biudžetui iš viso per visą dešimtmetį 0,5-1 proc. BVP.
Kitos idėjos: Dar viena idėja - tėvams už kiekvieną nepilnametį vaiką rinkimuose suteikti papildomą balso teisę.
Paulius Gebrauskas | Prabangaus nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai ir tendencijos
Finansinė parama tėvams, kad ir kokia forma bebūtų, laikoma pakankamai efektyvia priemone skatinti gimstamumą. Tiesa, jos poveikis gimstamumo didinimui yra ribotas. Sprendimą atidėti vaikų gimdymą lemia neužtikrintumas, karas, COVID-19, palūkanų krizė ir kiti neramumai.
