Kada kūdikiams ir vaikams yra atliekamas kraujo tyrimas? Kodėl vienąsyk gydytojai skiria kraujo tyrimą prieš paskirdami mažyliui vaistų, o kitą kartą - ne? Ar teisingai elgiasi tėvai, reikalaudami kraujo tyrimo? Ką pataria gydytojai? Surinkome dažniausiai užduodamus mamų klausimus.
Kada paprastai tiriamas vaiko kraujas?
Kraujas gali būti paimamas ir ką tik gimusiam mažyliui. Jeigu gydytojai įtaria, kad naujagimis serga užkrečiamąja liga, visada imamas kraujo mėginys. Vėliau, kūdikiui augant, kraujo tyrimai atliekami tada, kai vaiko gydytojas mano, kad to reikia. Kraujo tyrimas yra atliekamas visiems vaikams, kurie ruošiasi eiti į darželį arba mokyklą. Tai profilaktiniai tyrimai, įtraukti į vaikų sveikatos patikros programą.
Kai kūdikis ar vaikas suserga, vaiko gydytojas, gavęs kraujo tyrimo rezultatus, mato, kokios kilmės - virusinės ar bakterinės - yra liga ir tuo remdamasis skiria vaistų. Gydytojas, apžiūrinėdamas vaiką, išsiklausinėja tėvų apie ligos eigą, mažojo savijautą ir sprendžia, reikia kraujo tyrimo ar ne. Jeigu kūdikis karščiuoja tik vieną-dvi paras, kraujo tyrimas nėra būtinas. Aišku, mažylis yra stebimas ir jeigu jo būklė blogėja, gydytojas gali nuspręsti pasižiūrėti, ką rodo kraujas.
Antibiotikų gydytojas gali skirti ir be kraujo tyrimo, tačiau prieš juos skiriant dažniausiai kraujo tyrimas vis dėlto yra atliekamas. Neįmanoma kalbėti apie visus vaikus, nes kiekvienas atvejis yra kitoks ir kiekvieną ligonėlį reikia apžiūrėti ir nuspręsti, ar jam būtinas kraujo tyrimas. Lietuvoje skiriama per daug antibiotikų - dažniausiai plataus spektro. Jeigu vaikas be reikalo gauna plataus spektro antibiotikų ir vėliau suserga kita užkrečiamąja liga, bakterijos, gyvenančios jo organizme, tampa jiems atsparios. Tada gydytojas turi ieškoti antibiotikų, kurie kovotų su liga. Dažniausiai prieš išrašant antibiotikų yra atliekamas kraujo tyrimas. Tokios rūšies vaistai neskiriami, jeigu mažylis serga virusine liga. Jeigu vaiko savijauta po gydymo nepagerėja, kraujo tyrimas gali būti kartojamas.
Kraujo tyrimas naujagimiams: visuotinė patikra
Daugumoje pasaulio šalių naujagimiai yra tikrinami ir dėl kitų retų, sveikatai labai pavojingų ligų. Šių ligų požymiai paprastai yra nepastebimi ar neatpažįstami iš karto po gimimo, tačiau negydoma liga gali sukelti žalą sveikatai jau po kelių savaičių ar mėnesių ir netgi lemti staigią kūdikio mirtį.
Visuotinis naujagimių tikrinimas (VNT) iki šiol yra vykdomas VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre, kur ir prasidėjo 1975 metais. Tuo metu Lietuvoje gimę vaikai imti tikrinti dėl vienos įgimtos medžiagų apykaitos ligos - fenilketonurijos - kuri tapo atspirties tašku, nuo kurio pradėta vykdyti visuomenės sveikatos apsaugos programa - ikisimptominė įgimtų retų ligų diagnostika. Nuo 2023 m. sausio mėn. 1 d. visi Lietuvos naujagimiai tikrinami jau dėl 12 įgimtų retų ligų.
Įgimtos retos ligos dažnai yra asimptomės, požymiai pasireiškia ne iš karto po gimimo. Todėl laiku ir tinkamai negydomos, šios ligos jau po kelerių savaičių gali sukelti rimtų vaiko sveikatos problemų: sutrikdyti jo vystymąsi, sukelti psichomotorinės raidos atsilikimą, pažeisti smegenis ar net būti staigios mirties priežastimi.
Lietuvoje naujagimiai dėl įgimtų ligų tikrinami nuo 1975 metų. Pirmoji liga, įtraukta į patikrinimą, buvo fenilketonurija. Ilgainiui tyrimo apimtis plėtėsi ir šiuo metu visi Lietuvos naujagimiai, tėvams sutikus, yra nemokamai tikrinami dėl 12 įgimtų ligų. Patikra vykdoma dėl kritinių širdies ydų, klausos sutrikimo, įgimtų akių ligų. Iš endokrinologinių ligų tiriama nuo įgimtos hipotrozės ir įgimtos antinksčių hiperplazijos (adrogenitalinio sindromo). Seniausiai patikra atliekama dėl fenilketonurijos. Taip pat tikrinama dėl galaktozemijos - ligos, kai naujagimis netoleruoja angliavandenio laktozės ir galaktozės, vystosi kepenų, inkstų nepakankamumas, katarakta, o negydant šios ligos, naujagimis gali mirti. Nuo šių metų dar pradėta tikrinti dėl retų medžiagų apykaitos ligų: vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos, metilmalono acidemijos, I tipo gliutaro acidemijos, ilgų grandinių riebalų rūgščių 3-hidroksi-acil-KoA dehidrogenazės stokos, karnitino nešiklio stokos, klevų sirupo šlapime ligos. Taip pat kūdikiai tikrinami nuo spinalinės raumenų atrofijos. Šią ligą svarbu laiku diagnozuoti, nes pradžioje naujagimis gali neturėtų simptomų, jie pasireiškia vėliau - palaipsniui nyksta kūdikio judesiai. Labai svarbu anksti diagnozuoti kitą retą genetinę ligą - cistinę fibrozę, pažeidžiančią kvėpavimo, virškinimo, endokrininę ir kitas sistemas.
Patikra atliekama dar gimdymo namuose, antrą, trečią kūdikio gyvenimo parą. Kalbant apie patikrą nuo 12 genetinių ligų, imami keli kraujo lašeliai iš naujagimio kulniuko, jie užlašinami ant specialios kortelės. Kraujui išdžiūvus, kortelė siunčiama į Visuotinės naujagimių patikros laboratoriją, kurioje detaliai ištiriamas kūdikio kraujas. Jeigu rezultatas gaunamas normos ribose, naujagimio šeima nėra informuojama. Pasiruošimo jokio nereikia, patikra atliekama visiems naujagimiams, jeigu tėvai jos neatsisako.
Išplėstinė naujagimių patikra
Tėvams pageidaujant už papildomą mokestį gali būti atliekami išsamesni tyrimai, padedantys diagnozuoti daugiau įgimtų genetinių ligų. Atliekant išplėstinę patikrą, naujagimis tiriamas dėl 30 paveldimų ligų. Šio tyrimo kaina - 72,20 Eur.
Jeigu norite, kad būtų atlikta išplėstinė naujagimių patikra, Jums tiesiog reikia už ją susimokėti. Sumokėti už VNT30 tyrimą galima dviem būdais: grynais/kortele VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre arba pavedimu į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti tyrimo kodą: 19211 (VNT30).
Jūsų naujagimio tyrimo dėl 30 paveldimų medžiagų apykaitos ligų (VNT30) rezultatus galėsite peržiūrėti internetinėje paciento kortelėje (IPK), prisijungti gali tik gimdyvė. Jeigu yra nustatomi pokyčiai, leidžiantys įtarti genetinę ligą, turėtumėte būti pakviesti gydytojo genetiko konsultacijai. Visuotinis naujagimių tikrinimas (VNT) padeda iki klinikinių ligų požymių pasireiškimo, taikant ankstyvą diagnostiką ir gydymą, užkirsti kelią ligų progresavimui ar sumažinti anksti pasireiškiančias komplikacijas bei sergančiųjų mirštamumą.
Kraujo tyrimai dėl anemijos
Be įvairių užkrečiamųjų ligų, kuriomis vaikas gali sirgti, kraujo tyrimas atliekamas ir anemijai nustatyti. Jeigu vaikutis nevalgus, mamai atrodo, kad jis vangus, išblyškęs, greitai pavargsta, būtina kreiptis į vaiko gydytoją. Vaiko gydytojas, apžiūrėjęs mažylį ir įtaręs, kad jam gali būti koks nors sutrikimas arba norėdamas nuraminti tėvus, greičiausiai skirs atlikti kraujo tyrimą. Kartais tėvai nerimauja be reikalo ir kraujo tyrimai nerodo mažakraujystės, tada reikia ieškoti kitų suprastėjusios mažylio būklės priežasčių. Bet vis dėlto pasitaiko atvejų, kai ši liga aptinkama. Mažiems vaikams anemija dažniausiai išsivysto dėl netinkamos mitybos.
Labai svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų. Maitinti kūdikį mamos pienu yra labai gerai ir neginčytinai naudinga, tačiau atėjus metui primaitinti (nuo 6 mėnesio, kartais - anksčiau, jeigu gydytojas rekomenduoja) reikia kūdikiui duoti ragauti kito maisto. Jeigu maistas bus kokybiškas ir įvairus, mažylis nesusirgs maistinės kilmės mažakraujyste. O jeigu serga nesunkia jos forma, kartais pakanka peržiūrėti jo valgiaraštį. Nėra vieno produkto, kuris užtikrintų, kad jį nuolat valgantis vaikas nesusirgs mažakraujyste. Svarbi visa mityba. Net ir susirgus mažyliui gydytojas peržiūri vaikučio valgiaraštį, rekomenduoja jam duoti daugiau mėsos, daržovių, kitų maisto produktų, kuriuose yra geležies. Ne visada vien maistu galima pagerinti vaiko kraujo būklę, kartais prireikia skirti geležies preparatų.
Ką daryti, kad vaikas mažiau bijotų kraujo tyrimo procedūros?
Labai svarbu, kad pirmą kartą kraują imtų patyrusi slaugytoja, kuri moka bendrauti su vaiku. Nors būna atvejų, kai mažylis bijo, kad ir kaip medicinos personalas stengtųsi kuo švelniau atlikti procedūrą. Greičiausiai baimę kelia ne procedūra, o nepažįstama aplinka. Labiausiai vaikai bijo, kai tenka imti kraują iš venos, būna, nepavyksta to padaryti iš pirmo karto. Tėvams reikėtų nuteikti mažylį, kad duoti kraujo - nebaisu. Be to, lipdukai, kuriuos mažyliai gauna po kraujo procedūros, neretam kompensuoja patirtą įtampą.
Tik vaiko gydytojas sprendžia, ar vaikui reikalingas kraujo tyrimas, kad mažasis nebūtų badomas kaskart, kai yra atvedamas į polikliniką. Juk gydytojas ir po kraujo tyrimo apžiūri vaiką ir įvertina jo būklę, tad mato, ar tam, kad skirtų vaistų, reikia paimti kraujo. Tėvai gali prašyti kraujo tyrimo, tačiau gydytojas jiems turėtų paaiškinti, kodėl šiuo metu jis nėra reikalingas. Kraujo paėmimo procedūra, nors ir nėra skausminga, bet kelia vaikui diskomfortą ar netgi traumą. Nors šiais laikais yra modernių adatų, skirtų kraujui paimti, mažyliai vis tiek išsigąsta ne namų aplinkos ir dažnai verkia, vos pamatę, kad ruošiama adata. Tad kam be reikalo vaikui kelti nemalonius jausmus?
tags: #ypatingas #kraujas #naujagimiui
