Sloga - viena dažniausių peršalimo ligų, ypač pasireiškianti rudenį ir pavasarį. Šis negalavimas vargina, nes dažnai tęsiasi keletą dienų, o netinkamai gydant gali trukti kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų. Susiduria kiekvienas: sloga serga ir maži vaikai, ir suaugusieji iki gilios senatvės. Tai nosies gleivinės uždegimas, jis dažnai pasireiškia nusilpus vietiniam ar bendram imunitetui, persišaldžius.
Sloga gali atsirasti ir dėl peršalimo, staigios temperatūrų kaitos, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Tačiau ypač augantis vaikų organizmas gali reaguoti į aplinkos veiksnius, tokius kaip sausas oras namuose, kuris ypač aktualus šaltuoju metų laiku, kai patalpose įjungiamas šildymas.
Sauso oro poveikis vaikams
Sausas patalpų oras neigiamai veikia kvėpavimo takų gleivines. Pablogėja jų apsauginė funkcija, todėl didėja pavojus susirgti viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimu. Kai sumažėja organizmo atspariumas, didėja tikimybė susirgti gripu ar kitomis virusinėmis infekcijomis. Blogas mikroklimatas neretai sudaro palankias sąlygas alerginės slogos paūmėjimui, ypač jei vaikas jautrus dulkių erkutėms. Taip pat sausas oras gali sukelti akių sausumo pojūtį, akių alergines reakcijas, ašarojimą, vokų niežėjimą.
Maži vaikai, ypač kūdikiai, kvėpuoja pro nosį. Kai atsiranda sloga, jie negali tinkamai maitintis, būna verksmingi, gali dūsti. Sausas oras dar labiau apsunkina kvėpavimą pro nosį, todėl vaikas gali jausti diskomfortą, sunkiau miegoti.
Sausas oras namuose neigiamai veikia ne tik gyventojų sveikatą, tačiau jis nepalankus ir namo konstrukcijoms, baldams, ypač mediniams.
Slogos simptomai ir priežastys
Slogos simptomai paprastai pasireiškia praėjus dviem ar trims dienoms po užsikrėtimo. Dažniausiai vargina tokie simptomai: užsikimšusi nosis, čiaudulys, paburksta sinusų dangalai, peršti gerklę, skauda galvą. Sloga gali būti ir kitų ligų pranašas, pavyzdžiui, infekcinių ligų, gripo, skarlatinos ar kokliušo.
Pagrindinės slogos priežastys yra virusai, o kartais - mikrobai. Dažnai ja užsikrečiama žmonių susibūrimo vietose. Taip pat sloga gali atsirasti dėl peršalimo, staigios temperatūrų kaitos, nusilpus organizmo imuninei sistemai.
Ūmi sloga pasireiškia staiga ir turi tris stadijas:
- Pradinė stadija: trunka vieną ar dvi paras. Paburksta nosies gleivinė, ligonis jaučia kutenimą nosyje, ji atrodo lyg būtų sausa.
- Išskyrų padaugėjimo periodas: nosis pradeda „bėgti”, ašaroja akys, jos bijo šviesos.
- Trečioji stadija: atsiranda gleivių ir pūlingų išskyrų, jos valosi ir tai gali trukti apie savaitę.
Jei sloga nepraeina per savaitę ar dešimt dienų, ji gali tapti lėtine. Lėtinė sloga atsiranda po užsitęsusios arba blogai gydytos ūmios slogos. Žmogaus imuninė sistema būna nusilpusi, ji nebegali taip gerai kovoti su liga kaip anksčiau. Lėtinės slogos simptomai nebūna itin ryškūs. Nors nosis užgulta, kvėpuoti sunkiau, bet simptomai nėra tokie varginantys kaip ūmios slogos.
Čiaudulys - tai organizmo gynybinė reakcija, ypač svarbi kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, nes vaikas dar nemoka išsipūsti nosies. Kai į kvėpavimo takus patenka gleivinę dirginančių dalelių, vaikas pradeda čiaudėti, t. y. kartu su oru svetimas medžiagas nevalingai išstumia pro nosį ir burną. Tačiau dažnas čiaudėjimas gali reikšti ir alergiją, sukeltą aplinkos dirgiklių, ar virusinės infekcijos ženklą.
Kaip spręsti sauso oro problemą namuose?
Norint užtikrinti tinkamą oro drėgmę namuose, svarbu reguliariai vėdinti patalpas. Atidarykite langus ir balkono duris kelis kartus per dieną, kad įleistumėte gaivaus oro. Palaikykite optimalią temperatūrą namuose - geriausia 21-22 laipsnius šilumos, miegamajame gali būti ir kiek mažiau. Taip pat svarbu naudoti oro drėkintuvus.
Yra įvairių tipų oro drėkintuvų:
- Karštų garų drėkintuvas: užvirina vandenį ir leidžia karštus garus, taip orą drėkindamas.
- Šaltų garų drėkintuvas: turi filtrą, kuris iš vandens rezervuaro siurbia vandenį. Filtrą vėdina ventiliatorius, taip paleisdamas vandens garus į orą.
- Ultragarsiniai drėkintuvai: gali leisti ir šaltus, ir šiltus garus. Juose naudojama aukšto dažnio vibracija vanduo suskaidomas į mikrodaleles. Ventiliatorius pučia į patalpą vandens rūką, ir jis automatiškai išgaruoja. Šie drėkintuvai yra tylūs, naudoja ypač mažai energijos.
Oro drėkintuvai-valytuvai ypač rekomenduojami tiems, kurie serga bronchų astma, lėtiniu spazminiu bronchitu, alerginė sloga, atopiniu dermatitu bei kitomis kvėpavimo takų ir odos ligomis. Jie naikina virusus, dulkių erkutes, įvairius alergenus ir kvapus.
Taip pat galima naudoti ir kitus, paprastesnius būdus drėkinti patalpų orą:
- Laikyti kambariuose indus su vandeniu.
- Ant radiatorių pakabinti drėgnus skalbinius.
- Daugiau laiko praleisti patalpose su augalais.
Norėdami tiksliai sužinoti, ar oras jūsų namų patalpose per sausas, turėtumėte įsigyti specialų drėgmei matuoti skirtą prietaisą - drėgmės matuoklį arba meteorologinę stotelę (higrometrą).
Gydymo ir prevencijos subtilybės
Jei sloga tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, reikia kreiptis į specialistą. Sergant sloga dažnai pasireiškia antrinės bakterinės infekcijos, jos sukelia vidurinės ausies ar sinusų uždegimą, reikalaujantį gydymo antibiotikais. Temperatūra, sinusų srities skausmas ir skrepliavimas rodo esant komplikacijų.
Užsitęsus nosies užgulimui, reikia atkurti kvėpavimo funkciją. Galima lašinti gleivinę sutraukiančių lašų, tačiau jų negalima vartoti ilgiau nei 7-10 dienų dėl šalutinių poveikių. Kūdikiams ir vaikams ypač svarbu atidžiai rinktis vaistus ir pasikonsultuoti su gydytoju. Prieš kiekvieną maitinimą reikėtų balionėliu ištraukti nosyje esantį sekretą. Galima naudoti ir jūros vandenį.
Svarbu nepamiršti gerti daug skysčių (rekomenduojama iki trijų litrų per parą). Sergantis žmogus turėtų valgyti kuo įvairesnių maisto produktų: daržovių, vaisių, produktų, kuriuose yra baltymų, angliavandenių ir mineralų. Reikėtų vengti vartoti daug pieno ir mėsos produktų, riebių ir aštrių patiekalų, alkoholio.
Liaudiškos priemonės, tokios kaip spanguolių, aviečių arbatos, kojų vonelės, garstyčių kompresai, taip pat gali padėti greičiau pasveikti. Svarbu vengti fizinio krūvio, stresų.
Virusinės infekcijos plinta oro lašeliniu būdu, todėl susirgęs sloga pirmas dvi paras ligonis turėtų praleisti namie, vengti žmonių susibūrimo vietų, kad neužkrėstų artimųjų, ypač vaikų.
Vienas iš svarbiausių prevencinių metodų - tinkama aplinkos drėgmė namuose. Tai padeda ne tik išvengti slogos, bet ir palengvina jos eigą bei mažina komplikacijų riziką.
Kokią vatą pūsti į sienos oro tarpą?
Patarimai sergant sloga:
- Gerkite daug skysčių.
- Valgykite lengvą, maistingą maistą.
- Venkite riebaus, aštraus maisto ir alkoholio.
- Naudokite liaudiškas priemones.
- Venkite fizinio krūvio ir streso.
- Dažnai plaukite rankas.
- Čiaudėkite ir kosėkite prisidengę nosine.
- Palaikykite tinkamą oro drėgmę namuose.
