Ar verta vaikams mokytis anglų kalbos ankstyvame amžiuje? Atraskite visus privalumus!

Vaikų gebėjimas mokytis kalbų yra stulbinantis. Kiekvieno vaiko kelias - individualus. Vaikų raidos specialistai vieningai sutinka - nuo kūdikystės vaikui būtina sukurti tokią aplinką, kurioje be gimtosios jis girdėtų ir kitą kalbą. Ankstyvojo mokymosi nauda yra didžiulė ir ji lydės vaikus visą gyvenimą.

Ankstyvojo mokymosi privalumai

Ankstyvasis anglų kalbos mokymasis gali suteikti daugybę privalumų, kurie lydės vaikus visą gyvenimą. Visų pirma, maži vaikai geba greitai ir lengvai įsisavinti informaciją, kadangi jie kalbos mokosi per nesąmoningą ir natūralų procesą, t.y. patys to nesuvokdami pasineria į naujos kalbos vartoseną ir subtilybes. Pasak jų, ankstyvas užsienio kalbos mokymas gali vaikui padėti ją vėliau įvaldyti tiesiog tobulai - lyg gimtąją. Vaikų gebėjimas mokytis kalbų yra stulbinantis. Natūrali kalbos aplinka: Suteikite vaikams galimybę girdėti ir vartoti anglų kalbą kasdieniame gyvenime. Daug tyrimų ir laimingų tėvų tvirtina, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai išmoksta užsienio kalbų be ypatingų pastangų ir geba kalbėti be akcento. Daugiakalbiai vaikai, dar būdami maži, įgyja pranašumą, nes gali suprasti filmukus, pokalbius, geba susirasti draugų kelionėse. Vaikų aplinka ir įgytos žinios: Kuo daugiau vaikai bendravo aplinkoje (namuose, darželyje), tuo daugiau naujų žodžių jie išmoko. Džiugu girdėti ir tai, kad įsisavintos žinios nepriklausė nuo tėvų uždirbamų pinigų ar ekonominės klasės visuomenėje. Vaikams svarbiausiai yra bendravimas, todėl siūlome, esant galimybei, bendrauti su savo atžalomis ir anglų kalba.

Šiuolaikiniame multikultūriškumu pulsuojančiame pasaulyje, vis daugiau tėvų bando suprasti, ar vaikas, pradėjęs lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nėra per mažas ir gabus, augti bei mokytis dvikalbėje aplinkoje. Dvikalbės aplinkos praktinė nauda: Dauguma žmonių praktinius dvikalbystės aspektus iškelia kaip pirmąją priežastį, kodėl nori, kad vaikai mokytųsi dvikalbėje aplinkoje. Bene dažniausiai praktinę dvikalbystės naudą galima pamatyti keliaujant kartu su vaikais. Gebėdami kalbėti užsienio kalba vaikai ne tik išreiškia savo jausmus bei norus, tačiau susiranda naujų draugų, ugdo kūrybiškumą, kalbinius bei socialinius gebėjimus, kurie formuojantis asmenybei yra be galo svarbūs. Antroji kalba taip pat gali reikšti ir platesnes darbo galimybes. Globalizacija į rinką atnešė daug pokyčių ir naujų darbo pozicijų. Anglų kalba yra pagrindinė verslo ir prekybos kalba pasaulyje, daugiakalbių specialistų paklausa nuolat auga, todėl šios arba kitos kalbos mokymasis nuo pat pirmos ugdymo įstaigos, gali atnešti vaikui ir šeimai neaprėpiamą naudą. Dviejų ar daugiau kalbų mokėjimas atveria duris į profesinę informaciją, literatūrą originalo kalba, internetinius išteklius ir net kultūros paveldą. Trumpai tariant, dvikalbėje aplinkoje augantys vaikai, turi tam tikrą privilegiją gauti informaciją iš įvairesnių šaltinių ir ją tikslingai panaudoti.

Emocinė nauda: Kai kurios šeimos turi tam tikrą paveldo kalbą (ji skiriasi nuo bendruomenės kalbos ir ja kalba/kalbėjo ankstesnės kartos). Prasidėjus globalizacijai, nemaža dalis Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių žmonių, išvyko gyventi bei dirbti į užsienį. Kelių kalbų mokėjimas padeda vaikui bendrauti su seneliais, pusbroliais ar kitais šeimos nariais, gyvenančiais užsienyje. Tokiu būdu vaikas jaučiasi svarbia giminystės ryšius puoselėjančia dalele, nes supranta tai, ką sako kita kalba esantis asmuo ir pats gali išreikšti savo jausmus bei nuomonę. Taip pat yra mažesnė tikimybė, kad šeimos susibūrimuose vaikas jausis atskirtas. Vis daugiau bendrojo lavinimo mokyklų Lietuvoje į mokymosi programą įtraukia antrą kalbą - anglų, vokiečių, prancūzų ar kt. Jeigu vaikas dar ikimokykliniame amžiuje pradeda bent jau girdėti kita kalba kalbantį mokytoją, mokykloje jis nejaus jokios frustracijos ar nenoro bendrauti su mokytoju/a, kuris/i atvyko iš kitos šalies. Ryšium su tuo, mokymosi įstaigoje vaikais jausis saugiai, jo nekamuos jokie kalbiniai ar sociokultūriniai iššūkiai, o su mokytoju/a turės puikius santykius, o tai mokymosi procesą palengvina dar įdomesnį ir naudingesnį.

Edukacinė nauda: Vaiko raidos specialistai turi daug teorijų ir argumentų apie konkrečius būdus, kuriais dvikalbis ugdymas lavina ir formuoja vaiko smegenis. Mokėti daugiau nei vieną kalbą vaikui svarbu keliaujant, kalbant su šeimos nariais, kurie gyvena užsienyje ir kt. Išskiriami ir nekalbiniai pranašumai. Vienas jų - socialinis supratimas. Pavyzdžiui, dvikalbėje aplinkoje augantys ikimokyklinio amžiaus vaikai turi šiek tiek geresnius įgūdžius nei vienakalbiai suprasti kitų požiūrį, mintis, norus ir ketinimus. Taip pat vaikai, augantys aplinkoje, kurioje kalbama dviem kalbomis, greičiau atlieka užduotis, susijusias su adaptabilumu ir gebėjimų prisitaikyti prie kintančios aplinkos, apibendrinant informaciją ir ją apdorojant. Tyrimai parodė, kad antrosios kalbos pažinimas ankstyvoje vaikystėje turi daug papildomos naudos, be pačios kalbos išmokimo. Psichologių atlikto tyrimo metu, pastebėta, kad dvikalbiai vaikai daug geriau atlieka neverbalinio samprotavimo bei aritmetikos užduotis, demonstruoja geresnius rezultatus kūrybiškose bei problemų sprendimo veiklose nei vienakalbiai vaikai. Be to, mokslininkių teigimu, dvikalbėje aplinkoje augantys vaikai geba geriau susikoncentruoti, kategorizuoti, jų mąstymas lankstesnis ir jie atsparesni aplinkos trikdžiams.

Moksliniai tyrimai ir teorijos

2014 metais buvo atliktas tyrimas - nustatyti, kaip anglų kalbos mokymas veikia vaikus ankstyvajame amžiuje. Tyrimus parodė, kad kuo daugiau kalbų vaikas moka, tuo labiau lavėja jo atmintis, o tai praverčia ne tik mokantis toliau kalbas, bet ir kitus dalykus. Vis dažniau galime išgirsti teoriją, kad kūdikystėje ir vaikystėje periodiškai girdėtą svetimą kalbą vaikas daug greičiau išmoks paaugęs, nes ji jau bus jo pasąmonėje (vadinamasis „panardinimas” į svetimą kalbą). Pastarųjų metų tyrimų rezultatai, o ypač Dr. Paul Thompson ir jo komandos atlikti neurologijos tyrimai įrodė, kad 10-aisiais gyvenimo metais smegenyse įvyksta pokyčiai, kurie pakeičia kalbų mokymosi mechanizmą. Vadinasi net paauglystės pradžioje susiduriame su nuo mūsų nepriklausančiais kalbos mokymosi sunkumais. Moksliniai tyrimai rodo ne tik tai, kad vaikų smegenys yra plastiškesnės, lengviau įsimena naują informaciją, ir ypač - kalbas. Įrodyta ir tai, kad ankstyvas užsienio kalbų mokymasis neturi neigiamos poveikio gimtosios kalbos įgūdžiams, jie gali būti net sustiprinti.

Nors vyresnio amžiaus žmonės ir nustebs, nes jų laikais manyta, kad pirma vaikui reikia gerai išmokti gimtąją kalbą, o tik vėliau gilintis į užsienio, tačiau šiomis dienomis tėvams pateikiamos kitos teorijos. Daugelis teorijų šiais laikais teigia, kad nedidelis, vos 2-3 metų vaikas, kuris dar nekalba aiškiai sava kalba, gali mokytis ir išmokti užsienio kalbą. Kuo anksčiau vaikas išgirsta kitą kalbą, tuo lengviau ir natūraliau ją išmoksta. Tačiau reikia pabrėžti ir tai, kad kiekvieno vaiko skirtingi gabumai bei polinkiai ir tai, kaip greitai jis pradės kalbėti, yra individualu. 2-4 metų mažyliai vis dar turi įgimtą kalbos pajautimą. Jei mes tik suteikiame galimybę, tokio amžiaus vaikai geba intuityviai išmokti kalbėti keliomis kalbomis be akcento. Vėliau jau nebebus taip lengva mokytis kitų kalbų. Daugelis tėvų nustemba, kaip greitai ir lengvai jų vaikai geba išmokti anglų kalbos.

Kaip mokyti vaiką anglų kalbos?

Natūralus kalbos mokymasis: Vaikai mokosi kalbos intuityviai, žaisdami ir bendraudami su kitais. Žaidybinis mokymasis: Vaikai geriausiai mokosi žaisdami. „Panardinti” vaiką į svetimą kalbą gali ir tėvai, tiesiog jie patys turi ją gerai mokėti. Specialistai teigia, kad užtenka tiesiog per dieną nuo keliolikos minučių iki pusvalandžio su vaiku kalbėti tik ta kalba, atliekant kasdienius įprastus darbus ar tai, kas mažyliui patinka. Pavyzdžiui, kartu dėliokite LEGO DUPLO kaladėles ir jam kurkite istorijas, pasakokite, ką statote, apibūdinkite kuo daugiau objektų (namą, mašinėlę, bokštą ir t. t.).

Dauguma vaikų užsienio kalbos pamokose, paprastai, sutelkia dėmesį, tačiau jos turi būti dinamiškos, vieno užsiėmimo metu keičiamos net kelios skirtingos veiklos. Yra keletas vaikų, kurie nori bėgioti ir šokinėti, jie dėmesį išlaiko labai trumpai. Apskritai, patys mažiausi dėmesį į tikslinę veiklą išlaiko daugiausia 30 min., paskui nori „laisvo” žaidimo, poilsio, kurio metu labai tinka fone klausyti angliškų dainelių, kurios nejučia įsimenamos. Dainelės labai tinka ir keliaujant automobiliu ar užsiimant kokia kita veikla namuose, pavyzdžiui, piešiant ar konstruojant LEGO DUPLO miestelį.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams žaidimai yra neatsiejama jų raidos dalis, tik žaisdami jie gali natūraliai, be streso ir didelių pastangų mokytis užsienio kalbos. Vaikams patinka žaisti, nes tik žaisdami jie nebijo išbandyti kažką nauja, todėl žaidimas - svarbiausia kalbos mokymo priemonė. Žaisdami ne vieni, o grupėmis, vaikai išmoksta tarpusavyje bendrauti, kartu dirbti ir mokytis, dalytis su kitais ir padėti vienas kitam, draugauti ir netgi nebijoti paprašyti pagalbos.

Praktiniai patarimai tėvams:

Pasitelkite muziką: Kalbos struktūros su muzikos pagalba įsimenamos efektyviau.
Drauge pasportuokite: Fizinis aktyvumas gerina smegenų veiklą ir kognityvines funkcijas.
Kūrybinės užduotys: Pieškite, gaminkite korteles su žodžiais.
Išmaniosios technologijos: Naudokite programėles žodynui ir gramatikai įtvirtinti.
Angliški filmai ir knygos: Lavinkite kompleksinius įgūdžius žiūrėdami filmus ir skaitydami knygas anglų kalba.

Kantrybė: Atminkite, kad kiekvienas vaikas mokosi skirtingai. Svarbiausia - sukurti teigiamą ir motyvuojančią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi drąsiai tyrinėdami anglų kalbą.

Kodėl vaikai išmoksta naujos kalbos lengviau?

Vaikai dažniausiai kalbos mokosi spontaniškai, t.y. pasyviai klausydamiesi. Jie mokosi užsienio kalbos iš daugiakalbės aplinkos ir nesąmoningai įsisavina naują kalbą per kontaktą su kitais, pvz., žaisdami ir bendraudami su kitataučiais, žiūrėdami animacinius filmukus, klausydamiesi ir kt. Kitaip sakant, vaikai įsisavina naują kalbą atkartodami save bei kitus ir tai daro patys to nesuprasdami. Be to, priešingai nei suaugusieji, vaikai dažnai turi daugiau noro ir energijos naujos kalbos mokymuisi, nejaučia streso ir nėra susikaustę, todėl naujos kalbos įsisavinimo procesas yra natūralesnis, greitesnis ir sėkmingesnis. Kita paprasta ir akivaizdi priežastis kodėl vaikams lengviau išmokti kalbų nei suagusiems - nebijojimas klysti ar nuskambėti šiek tiek kvailai. Jie didžiuojasi savimi galėdami praktikuotis kalbą garsiai ir be streso, kas prisideda prie dar greitesnio kalbos įsisavinimo ilgalaikėje atmintyje.

Mokytis kalbos vaikystėje lengviau, nes natūraliame kalbos mokymo(si) procese yra mažiau sudėtingos informacijos. Vaikai, nesąmoningai mokydamiesi naujos kalbos, dažniausiai tiesiog išmoksta susieti naujus žodžius su jų reikšmėmis, tuo tarpu mokantis vėlesniame amžiuje susiduriama su sunkumais ir tokiomis kalbos subtilybėmis, kaip gramatika, leksika, tarties taisyklės ir kt. Kita paprasta ir akivaizdi priežastis kodėl vaikams lengviau išmokti kalbų nei suagusiems - nebijojimas klysti ar nuskambėti šiek tiek kvailai. Jie didžiuojasi savimi galėdami praktikuotis kalbą garsiai ir be streso, kas prisideda prie dar greitesnio kalbos įsisavinimo ilgalaikėje atmintyje.

Skirtingai nei paaugliai ir suaugusieji, vaikai dažniausiai kalbos mokosi spontaniškai, t.y. pasyviai klausydamiesi. Jie mokosi užsienio kalbos iš daugiakalbės aplinkos ir nesąmoningai įsisavina naują kalbą per kontaktą su kitais, pvz., žaisdami ir bendraudami su kitataučiais, žiūrėdami animacinius filmukus, klausydamiesi ir kt. Kitaip sakant, vaikai įsisavina naują kalbą atkartodami save bei kitus ir tai daro patys to nesuprasdami. Be to, priešingai nei suaugusieji, vaikai dažnai turi daugiau noro ir energijos naujos kalbos mokymuisi, nejaučia streso ir nėra susikaustę, todėl naujos kalbos įsisavinimo procesas yra natūralesnis, greitesnis ir sėkmingesnis.

Anglų kalbos kursai mažiesiems mūsų mokykloje

Mūsų Anglų Mokykloje jau daug metų sėkmingai šnekamosios anglų kalbos mokosi grupės 5-7 metų vaikučių. Mūsų mokytojos stebisi jų motyvacija, žingeidumu ir gebėjimu įsisavinti naują informaciją per stebėtinai trumpą laiką, kas tik patvirtina mokslininkų daromas prielaidas, kad mažieji turi puikią atmintį, lengvai, natūraliai ir per gana trumpą laiką išmoksta naujos kalbos. Kadangi dauguma tokio amžiaus mažylių dar nemoka rašyti, mūsų pamokos orientuotos į šnekamosios anglų kalbos lavinimą, klausymo ir supratimo įgūdžių tobulinimą, anglų kalbos žodyno plėtimą ir elementarias gramatikos taisykles. Tėvelių pageidavimu, užsiėmimų metu daugiausia laiko skiriama šnekamosios kalbos frazių, kurios reikalingos kasdienėje kalboje ar keliaujant mokymui(si). Pavyzdžiui, su vaikais mokomasi frazių, kurios praverčia keliaujant po užsienio valstybes, t.y. geba suprasti kavinių meniu, užsisakyti maistą, mandagiai padėkoti, susišnekėti su juos supančiais žmonėmis, t.y. viešbučių darbuotojais, padavėjais, atpažinti prekes parduotuvėse, jas įsigyti, pasimetus paprašyti pagalbos ir, žinoma, susirasti naujų draugų iš skirtingų valstybių.

Anglų kalbos užsiėmimų metu vaikai mokosi naujos kalbos žaidžiant, dainuojant, šokant, vaidinant, vartojant knygeles, atliekant interaktyvias ir virtualias užduotis planšetėje. Ar ankstyvasis anglų kalbos mokymasis - į ateitį orientuota investicija, ar nebūtinas skubėjimas? Apie tai kalbamės su tėvais bei ekspertais. Tėvų patirtys skirtingos: vieni leido mokytis privačiai, kiti nusprendė palaukti. Oficialiai Lietuvoje anglų kalbos pamokos bendrojo ugdymo programoje prasideda nuo antros klasės. Vis tik tėvai renkasi skirtingai: vieni pradeda vaikus į privačias anglų kalbos pamokas leisti dar darželyje, kiti laukia priešmokyklinių metų, treti - oficialaus starto.

Tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo ir ankstyvosios anglų kalbos mokytoja Lorena Mileškaitė mano, kad skirtumas tarp vaikų, kurie darželyje ar priešmokyklinėje lankė privačias anglų kalbos pamokėles ir tų, kurie pirmą kartą susiduria su anglų kalba mokykloje, yra juntamas. „Tačiau šis skirtumas nėra labai didelis. Dažniausiai vaikai, turėję ankstyvą patirtį, jaučiasi labiau pasitikintys savimi, drąsiau vartoja girdėtus žodžius, turi šiek tiek platesnį žodyną ir aiškesnį fonetinį tarimą. Tai atitinka ir Bendrosios ugdymo programos nuostatą, kad ankstyvosios patirtys besimokant kalbos padeda lengviau startuoti vėliau. Tėvams tokia patirtis taip pat suteikia daugiau ramybės ir tikėjimo, kad vaikui bus lengviau, nors realybėje kiekvieno mokinio kelias yra individualus“, - aiškina pedagogė. Anot jos, reikia pripažinti, kad ankstyvieji užsiėmimai suteikia gerą pagrindą, tačiau nepakeičia sisteminio mokymosi mokykloje, kurioje daugiausia dėmesio skiriama gramatikai, skaitymui ir rašymui. „Todėl ryškiausias skirtumas yra emocinis. Vaikai, kurie buvo susidūrę su anglų kalba, dažniausiai drąsiau kalba, pasitiki savimi ir tai palengvina jų įsitraukimą į mokymąsi“, - teigia L. Mileškaitė.

Mokytoja sako, kad, anot jos, vaikams būtų naudinga oficialiai pradėti anglų kalbos mokytis anksčiau nei antroje klasėje. „Ankstyvame amžiuje vaikai ypač imlūs kalbai, todėl natūralus mokymasis per žaidimą, dainavimą, ritmą ir judesį padeda greičiau kaupti žodyną, lavina klausymąsi ir tarimą. Vėliau tokios veiklos daliai vaikų jau ima atrodyti pernelyg vaikiškos, tad ankstesnė pradžia padeda išnaudoti jautresnį kalbos mokymuisi periodą“, - vertinga informacija dalinasi pašnekovė. Tačiau, pedagogė pabrėžia, būtina išlaikyti tam tikras ribas. Ankstyvasis ugdymas turi vykti natūraliai, žaismingai, nespaudžiant vaikų gramatinėmis taisyklėmis ir be perteklinio krūvio. „Kaip pabrėžia ir atnaujintos ugdymo programos, svarbiausia šiame etape yra žaisminga patirtis, žodyno plėtra, tarimas ir drąsa vartoti kalbą“, - sako L. Mileškaitė. Jos nuomone, ankstesnė mokymosi pradžia ne tik naudinga, tačiau ir tvari, mat padeda vaikui be įtampos pereiti į vėlesnį, sistemingesnį mokymąsi.

L. Mileškaitė nurodo, kad ankstesnis anglų kalbos mokymasis vaikams dažniausiai padeda. „Dirbdama su tokiais mokiniais pastebiu, kad jie mokykloje jaučiasi labiau pasitikintys savimi, nebijo vartoti žodžių, dažnai turi šiek tiek platesnį žodyną ir tvirtesnį kalbos suvokimą. Jie greičiau pereina prie naujų dalykų, pavyzdžiui, pradeda žodžius ne tik vartoti, bet ir mokytis juos rašyti, jungti į sakinius. Tada lieka daugiau laiko gramatikai, o ji labai svarbi vėlesniame mokymosi etape“, - aiškina ji. Jos nuomone, svarbiausia, kad ankstyva mokymosi patirtis suteiktų vaikui pasitikėjimo ir drąsos kalbėti, o tai yra tvirtas pagrindas tolimesniam sisteminiam mokymuisi.

"American English School" (AMES) vykdomoji direktorė Greta Balaišienė supažindina, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog iki 6-ių metų amžiaus vaikų smegenys vystosi labai intensyviai bei yra itin plastiškos. „Todėl, mano nuomone, idealus laikas pradėti mokytis anglų kalbos yra nuo 3-4 metų. Būtent šiuo laikotarpiu vaikų smegenys labai imlios naujai informacijai, ypač kalbinei. Tokio amžiaus vaikai geba lengvai įsisavinti kalbą per klausymąsi, vaizdus, pamėgdžiojimą, pakartojimą ir žaidimą - taip, kaip jie mokosi ir savo gimtosios kalbos“, - sako pašnekovė. Anot jos, jei mokymasis vyksta natūraliai, be spaudimo, vaikai labai greitai perima anglų kalbos žodžius, frazes ir netgi tarimą. Kuo anksčiau - tuo geriau: mokymasis žaidžiant atsiperka ir ateityje.

G. Balaišienė teigia, kad trimetis ir aštuonmetis anglų kalbos yra mokomi visiškai skirtingais būdais. „Maži vaikai kalbos mokosi intuityviai, natūraliai, panašiai kaip gimtosios - per klausą, ritmą, intonaciją. Jie net nesuvokia, kad mokosi, mat tiesiog klausosi, atkartoja, įsimena žodžius ir sakinius per žaidimą ar veiksmą. Šiame amžiuje nėra kalbos barjero ar baimės suklysti - vaikai natūraliai eksperimentuoja, jie tiesiog naudoja kalbą taip, kaip supranta“, - patirtimi dalinasi ekspertė. Pašnekovė nurodo, kad vyresni vaikai, pradėję anglų kalbos mokytis antroje klasėje, jau yra labiau sąmoningi, jiems svarbesnis paaiškinimas, struktūra, jie dažnai lygina užsienio kalbą su gimtąja. „Tokio amžiaus vaikai gali greičiau mokytis gramatikos taisyklių, mat jau pradeda gebėti skaityti bei rašyti anglų kalba. Vis tik, svarbu pabrėžti, kad vyresni vaikai neretai turi daugiau psichologinių barjerų ir baimių kalbėti užsienio kalba“, - sako G. Balaišienė. Todėl visai natūralu, kad vaikas, kuris nuo ankstyvojo amžiaus mažais žingsneliais mokėsi anglų kalbos, geriau psichologiškai jausis ir mokykloje, nebijos kalbėti, tarti žodžius bei formuluoti sakinius.

Teigiamas požiūris į užsienio kalbą - būtinybė šiuolaikiniame pasaulyje. Kalbinama specialistė įsitikinusi - vaikai, kurie pažintį su anglų kalba pradeda ankstyvame amžiuje lengvai perima natūralų tarimą bei intonaciją, greitai įsisavina naujus žodžius, ypač susijusius su jų aplinka ir patirtimi. Taip pat tokie vaikai išsiugdo gebėjimą kalbėti taisyklingai, nors ir nežino jokių gramatinių taisyklių. „Jie tiesiog atkartoja tai, ką yra girdėję. Dėl to vaikai neturi baimės kalbėti ar suklysti, o jų kalba yra natūrali, ne tiesiog „iškaltas“ nuobodus mokomasis dalykas. Ankstyvos mokymosi patirtys be streso formuoja teigiamą požiūrį į užsienio kalbą, o tai labai svarbus psichologinis veiksnys tęsiant mokymąsi mokykloje“, - naudas vardija G. Balaišienė. Tačiau ekspertė pabrėžia, kad norint, jog vaikas nuo ankstyvojo amžiaus pradėtų tinkamai susipažinti su anglų kalba, būtina pasirinkti šioje srityje patyrusius profesionalus, kurie atžalą mokytų žaismingai, įdomiai ir įtraukiančiai. „Svarbu, kad anglų kalbos pamokos ankstyvame amžiuje atitiktų vaiko raidos tarpsnį. Jei pamokėlės pernelyg ilgos, vaikui neįdomios ir neįtraukiančios - jis praras susidomėjimą kalba. Tam, kad netektų susidurti su neigiamomis patirtimis vertėtų tėveliams bei mokytojams neformuoti pernelyg didelių lūkesčių. Juk būtina nepamiršti, kad ankstyvas mokymasis turi būti orientuotas į patirtį, o ne rezultatus“, - pabrėžia ekspertė.

Anot jos, kartais pasitaiko situacijų, kuomet tėvai nuo mažumės nenori vaiko mokyti anglų kalbos, mat bijo, kad jis pradės maišyti gimtąją ir užsienio kalbas. Vis tik, G. Balaišienė sako, vaikai dažniausiai intuityviai žino, kada kokia kalba reikia bendrauti. Todėl gimtosios kalbos įgūdžiai visai nenukenčia. Vaikai nė nesuvokia, kad mokosi ir tobulėja.

G. Balaišienė savo darbo praktikoje pastebi, kad jei mažųjų pamokėlės būna žaismingos, o mokymuisi pasitelkiamos priemonės ir metodai atsižvelgiant į vaikų amžių, jie ne tik išlaiko dėmesį, bet ir noriai kartoja žodžius, dainuoja, įsimena frazes. „Vaikai mėgsta daineles, noriai kartoja žodžius, įsitraukia į veiklas su judesiais, mielai žaidžia interaktyvius žaidimus. Dažnai jie net nesuvokia, kad mokosi, mat viskas vyksta žaidimo forma. Ir nors 3-6 metų vaikai geba išlaikyti dėmesį trumpiau, nei mokyklinio amžiaus mokiniai, tačiau jų dėmesį galima valdyti pasitelkiant dinamiškus metodus ir juos nuolat keičiant tam, kad vaikams netaptų nuobodu“, - itin vertinga informacija dalinasi pašnekovė. Vis tik ji primena, kad ankstyvasis mokymasis neturi būti akademiškas. Tai turėtų būti lyg džiaugsmingas susipažinimas su kalba per daineles, istorijas, žaidimus.

Kiekviename amžiaus tarpsnyje - skirtingi mokymo metodai. Mokyklos atstovė nurodo, kad darželinukams svarbiausia yra žaidimas. Tad jų anglų kalbos pamokėlių struktūra turėtų būti labai lanksti. Tokio amžiaus vaikams efektyvu mokytis per žaidybinius metodus. „Gali būti naudojamos dainelės, kortelės, istorijos, ritminiai žaidimai, daug vaizdinių priemonių. Kalbos tokie vaikai mokosi per pojūčius: vaizdus, klausą, judesį, lytėjimą. Pradinukams jau galima įvesti daugiau struktūros - pradėti rašyti žodžius, skaityti paprastus tekstus, mokytis sakinių struktūros, palaipsniui įvesti pradines gramatines sąvokas“, - pasakoja specialistė. G. Balaišienė priduria, kad net ir vyresnių vaikų pamokų metu reikėtų išlaikyti žaismingumą. Juk pradinukai taip pat dar maži ir labai noriai įsitraukia į žaidimus bei kūrybines užduotis, kurios skatina jų teigiamas emocijas bei didina įsitraukimą.

Vaikai patys parodo, kad yra pasirengę anglų kalbai. O kaip tėvams suprasti, kad vaikas jau gali pradėti mokytis anglų kalbos su profesionalais? G. Balaišienė nurodo, kad patys tėveliai turėtų stebėti, kuo vaikas domisi. Jei jis mėgsta klausyti angliškų dainelių, žiūri animacinius filmukus užsienio kalba, noriai bando kartoti žodžius bei imituoja garsus - galima pradėti mokslus. „Jei vaikas noriai žaidžia, dainuoja, nesibaimina naujų žodžių - tai rodo, kad jis atviras naujai kalbai. Nereikia laukti, kol vaikas pradės skaityti ar rašyti - kalbos įgūdžiai gali būti ugdomi per klausą ir kalbėjimą. Taip pat svarbu įvertinti, ar vaikas gali susikaupti ir išlaikyti dėmesį bent trumpą laiko tarpą, mat tai svarbu net tada, jei mokymasis paremtas žaidimais“, - dalinasi pašnekovė. Taip pat, anot jos, labai svarbu, kad vaikas būtų pasiruošęs socialinei sąveikai - gebėtų išklausyti mokytojo, bendrautų su bendraamžiais.

Paklausa darželinukų anglų kalbos pamokoms auga kasmet. G. Balaišienė teigia, kad Lietuvoje privalomas anglų kalbos mokymas mokykloje prasideda nuo antros klasės. Tik tam tikrais atvejais mokyklos siūlo pradėti mokytis anksčiau, nuo pirmos klasės. „Tuo tarpu daugelyje Europos šalių, ypač Skandinavijoje ar Vokietijoje, užsienio kalbos įvedamos jau darželyje. Šiose šalyse didelis dėmesys skiriamas ne tik formaliam mokymui, bet ir kalbos aplinkos kūrimui - dvikalbiams darželiams, programoms su gimtakalbiais mokytojais. Lietuvoje toks ankstyvas kalbų mokymas dažnai vyksta tėvų ar pačių ugdymo įstaigų iniciatyva. Todėl privatus sektorius, kuris teikia užsienio mokymus ikimokyklinio amžiaus vaikams, čia vaidina itin svarbų vaidmenį. Paklausa priešmokyklinukų anglų kalbos mokymui kasmet tik auga“, - pasakoja ekspertė. Pašnekovė sako, kad pastaraisiais metais pastebimas ir vis didesnis poreikis anglų kalbos užsiėmimams patiems mažiausiems, 3-6 metų vaikams. G. Balaišienė dalinasi, kad šiuolaikiniai tėvai aiškiai supranta, jog tokio amžiaus atžalos yra labai imlūs, o geri kalbos pagrindai bus puikus startas tolimesniuose moksluose. „Šiuolaikiniai tėvai pageidauja anglų kalbos pradėti mokyti vis jaunesnius, neretai vos sulaukusius dviejų metų amžiaus vaikus. Tai rodo, kad anglų kalbos populiarumas ir būtinybė ne tik nemažėja, o tik auga“, - aiškina ilgametę patirtį sukaupusi specialistė.

Anglų kalbos mokytoja ir Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja tarptautinėms programoms Vaida Leščevičienė pripažįsta, kad organiškas mokymasis iš animacinių filmų ar „YouTube“ vaizdo įrašų vaikams gali palengvinti anglų kalbos prisijaukinimą. Ir jei mažametis atkeliauja į mokyklą su tam tikru anglų kalbos žodžių ar frazių bagažu, tolesnis mokymasis greitesnis. Svarbu neatsipalaiduoti ir nesustoti prie optimistiško tikėjimo „juk vaikas susikalba“. Kalba yra daugiau nei pavienių žodžių rinkinys, primena specialistė: „Ji apima gramatiką, logiką, struktūrą ir kultūrininius niuansus, be kurių vaikai nesugebės nei taisyklingai kalbėti, nei rašyti“. Profesionaliai anglų kalbos mokantiems specialistams rūpestį kelia ir tai, kad interneto turinys, kuriame vartojama daug žargoninių žodžių, netaisyklingų gramatinių laikų ir pan., gali palikti neigiamų pasekmių - vaikas susikuria chaotišką, nevisavertį kalbos pagrindą, o ištaisyti jį nėra paprasta.

Viena svarbiausių sąlygų išmokti kalbą kokybiškai, anot A. Balaikės, yra mokymosi struktūra. Savarankiškas ar tiesiog savaiminis mokymasis iš atsitiktinių vaiką ar paauglį dominančių „YouTube“ vaizdo įrašų, kai šokinėjama nuo vieno turinio prie kito, nėra parankus tam, kad reikiama kalbinė informacija sugultų vaiko galvoje į nuoseklią struktūrą. Specialistai tvirtam užsienio kalbos pagrindui sukurti naudoja patikrintą ir efektyvią mokymo(si) seką: nuo gramatikos, žodyno, klausymo įgūdžių iki kalbėjimo, skaitymo bei rašymo. Apie tai kalba ir V. Leščevičienė - Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje, šiemet tapusioje tarptautinės Kembridžo mokyklų bendruomenės nare, mokymo programos užtikrina struktūruotą mokymąsi nuo pirmųjų mokyklos metų. Anglų kalbos mokymasis nuo pirmosios klasės čia naujiena - iki šių metų jos buvo mokoma nuo antros klasės. Dabar pirmokai anglų kalbos mokosi net triskart per savaitę, šia kalba vyksta ir viena matematikos pamoka, o Kembridžo programos taikymas anglų kalbą paverčia įrankiu, padedančiu mokiniams įgyti žinių ir įgūdžių visose srityse - kartu mokomasi savarankiško, kritinio mąstymo, įvairių problemų sprendimo, taip pat - gebėjimo priimti kitas kultūras, jų vertybes. Dar didesnis pokytis yra tai, kad anglų kalbos nuspręsta mokyti ir darželinukus - šiemet atidarytame Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos darželyje visi 2-5 metų vaikai anglų kalbos mokosi dvi valandas per savaitę, o priešmokyklinėje klasėje - net keturias, tad mokyklinę programą pradės jau su neblogais užsienio kalbos pagrindais. Specialistai tvirtina, kad gimtosios kalbos ugdymas dėl to nenukenčia.

Svarbi efektyvaus mokymosi sąlyga, pasak V. Leščevičienės, yra ir medžiagos pritaikymas besimokančiųjų individualiems gebėjimams bei mokymosi tempui bei nuolatinis grįžtamasis ryšys. Mokytojai stebi vaikų progresą, taiso klaidas, padeda geriau suprasti, kaip taisyklingai vartoti kalbą, o taip pat - motyvuoja vaikus toliau siekti pažangos. Mokymasis grupėse vaikams suteikia galimybę ir panaudoti kalbą realiose situacijose, taip pasitvirtinant mokymosi prasmę. „Dirbant su Kembridžo programa svarbu suprasti, jog pradžia gali atrodyti sunki, nereikia tikėtis pačių geriausių rezultatų iš karto. Tačiau metams bėgant viskas pasidarys lengviau, kadangi ir vaikai bus pratę prie mokymosi tempo, strategijų, ir mokytojai bus įgiję daugiau praktikos. O kol kas mokykloje stengiamės sukurti aplinką, kurioje vaikai jaučiasi palaikomi, skatinami eksperimentuoti ir bandyti kalbėti be baimės“, - pasakoja Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Anglų kalbos mokytoja V. Leščevičienė išskiria kelis svarbius patarimus:

Nuosekliai mokyti kalbos verta pradėti tada, kai vaikas jau pats mato nors minimalią mokymosi naudą.
Mokantieji turi nepamiršti, kad edukaciniai vaizdo įrašai turi būti ne mažiau įdomūs nei žiūrimi pramogaujant.
Pradedant mokyti kalbos verta atkreipti dėmesį į temas, kuriomis vaikas domisi, ir pradėti nuo jų.
Stalo žaidimai, lavinantys tiek kalbą, tiek atmintį, tiek žinias (pvz., „Brain Box“) padės mokymąsi vaikui padaryti patrauklesnį.
Priklausomai nuo amžiaus, galima ir dainuoti daineles, ir pašokti.
Kad vaikai prasilaužtų kalbėti angliškai, verta pasitreniruoti namuose - pasikalbant angliškai bent penkias minutes ir jokiu būdu - nekritikuojant.
Tėvai, o vėliau ir mokytojai, turi būti kantrūs ir palaikyti vaikus net tada, kai vaikai daro klaidų, nepraleisti progos pagirti už gerai pavartotą žodį, pasakytą sakinį ar nebedaromą klaidą.

Šiais laikais užsienio kalbos mokėjimas yra ta galimybė, kuria pasinaudoti turi kiekvienas. Tiesa, anglų kalba vaikams peršama vis anksčiau, kadangi tėveliai nori, kad ji taptų tokia sava kaip kad gimtoji. Padėdami vaikams kur kas geriau išmokti kalbą tuo pačiu padedate ir kiekvienam iš jų, kadangi ateityje, kai jie norės rasti gerą darbą vietą - kalba jiems nebebus trikdis. Svarbiausia atsiminti, kad daugelis šių laikų vaikų dirbs užsienyje, tad geras kalbos išmanymas jiems yra būtinybė. Kai kuriems tėveliams atrodo, kad žiūrėdami video vaikai galo gana neblogai išmokti kalbą. Žinoma, kažkiek gali tačiau visada geriausia yra kreiptis į specialistus, kuris gali padėti tvarius kalbos mokėjimo pagrindus. Anglų kalba vaikams turi būti mokama pagal tam tikrą metodiką. Žinoma, svarbu ne tik mokėti kalbą, tačiau taip pat ir turėti sertifikatus, kurie įrodo, kad puikiai ją vaikas moko. Kam tai reikalinga, juk svarbiausia žinios? Dažniausiai aukštosios mokyklos reikalauja įrodymo kad žmogus moka kalbą tam tikru lygmeniu. Tokiu atveju svarbu turėti sertifikatus, kurie yra išduodami licenciją turinčių ugdymo įstaigų. Taigi, geriausia iškart mokytis ten, kur tokie sertifikatai yra teikiami. Mokytis kalbą verta. ir geriau nei anglų kalba yra tik kelios užsienio kalbos, kurios gali atverti plačias galimybes ir tuo pačiu padėti siekti kuo daugiau. Pasirinkimas yra kiekvieno žmogaus rankose, tad svarbiausia yra juo pasinaudoti bei jį išnaudoti.

Mokytoja Laura Daujotė ir dalinasi įžvalgomis, kokią naudą vaikams kuria dvikalbis ugdymas ankstyvajame amžiuje. Antroji kalba taip pat gali reikšti ir platesnes darbo galimybes. Globalizacija į rinką atnešė daug pokyčių ir naujų darbo pozicijų. Anglų kalba yra pagrindinė verslo ir prekybos kalba pasaulyje, daugiakalbių specialistų paklausa nuolat auga, todėl šios arba kitos kalbos mokymasis nuo pat pirmos ugdymo įstaigos, gali atnešti vaikui ir šeimai neaprėpiamą naudą. Dviejų ar daugiau kalbų mokėjimas atveria duris į profesinę informaciją, literatūrą originalo kalba, internetinius išteklius ir net kultūros paveldą. Trumpai tariant, dvikalbėje aplinkoje augantys vaikai, turi tam tikrą privilegiją gauti informaciją iš įvairesnių šaltinių ir ją tikslingai panaudoti.

Kartais gali atrodyti, kad vaikai, kurie ankstyvame amžiuje pradeda mokytis antros kalbos vystosi lėčiau ir nei viena kalba kalbantys vaikai. Taip dažnai atrodo, nes vaikas net viename sakinyje gali panaudoti žodžius, skirtingomis kalbomis. „Tėvams reiktų nusiraminti - tai tik adaptacinis laikotarpis, kuris praeina ir vėliau vaikas gali parodyti nepaprastų gebėjimų, kurie susiję ne tik su bendravimu ir savo nuomonės išsakymu“, - atkreipia dėmesį L. Daujotė ir priduria: „Tik pradėjus lankyti mokyklą, kurioje klasėje yra žmogus, kalbantis ne vaikų gimtąją kalba, neretai vaikams gali sukelti trumpalaikę frustraciją.„Kodėl aš nesuprantu ką mokytojas/a sako??!“, - galvoja mažieji. Kaip jau ir minėta, šis laikotarpis praeina labai greitai, o vaikai pasineria į nepaprastai įdomų ir spalvingą pasaulį, kuriame jie gali bendrauti net keliomis kalbomis.