Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. O kartais - net ir svarbesnis. Tiesa, neretai miego nauda, o tiksliau - jo trūkumo žala emocinei ir fizinei sveikatai - yra nepakankamai vertinama. Iš tiesų yra priešingai. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.
Visi žinom, kad miegas veikia augimo procesus visomis prasmėmis. Miegas mūsų organizmui yra labai svarbus, juk miegodami pailsime ir pasiruošiame naujai dienai. Jūsų vaikui šis procesas dar svarbesnis. Kasdien jūsų mažylis išgirsta naujų garsų ir išmoksta naujų judesių, todėl labai svarbu, kad jis pakankamai pailsėtų ir galėtų visą informaciją reikiamai apdoroti. Kūdikio smegenys vystosi ir bręsta, ruošdamosi apdoroti ir tyrinėti. Kad imuninė sistema tinkamai veiktų ir nenusilptų, būtina išsimiegoti. Nuolat nepakankamai išsimiegojęs vaikas gali greitai susirgti vos pasigavęs virusą. Miegant imuninė sistema gamina baltymus, vadinamus citokinais. Jūsų vaikui pasigavus infekciją citokinų gamyba išauga, kad organizmas įveiktų infekciją. Todėl miegas ypač svarbus vaikui susirgus. Laikantis tinkamo miego režimo ir mažyliui pakankamai miegant, jam bus lengviau pasveikti. Be to, tuo metu, kai jis nueina pogulio, kad sustiprintų savo imunitetą, jūs taip pat galite skirti laiko sau, kad atgautumėte jėgas.
Vaikų vystymuisi miegas vaidina ypatingą vaidmenį, kadangi miegas dalyvauja augimo procese. Beveik 80 procentų vaiko augimo hormono pasigamina vaikui miegant. Taigi, miegas yra labai svarbus normaliam vaiko augimui ir smegenų vystymuisi, o nuolatinis miego trūkumas arba nekokybiškas miegas gali sukelti rimtų ligų ir lėtesnį fizinį vystymąsi.
Kiek miego reikia vaikui pagal amžių?
Vaikų miego klausimas pirmaisiais gyvenimo metais yra svarbiausias tėvams. Kiekvienas naujagimis yra unikalus, jo bioritmai priklauso ne tik nuo maitinimo režimo, bet ir nuo individualių vaiko ypatybių, jo sveikatos būklės bei priežiūros. Tačiau yra vidutinių skaičių, kurie rodo, kiek maždaug miego reikia skirtingo amžiaus vaikams, kad jie tinkamai augtų ir vystytųsi. O vaikai, kurie nepakankamai miega, tampa nervingi, išsiblaškę ir nervingi. Tinkamas miegas labai svarbus visiems vaikams, nepaisant jų amžiaus: tiek kūdikių, tiek paauglių miegas turi būti kokybiškas.
Vos gimę, kūdikiai miega po 16-18 val. per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas. Kai kūdikiui sukanka 18-21 mėnuo, dienos metu dažniausiai miega tik vieną kartą, maždaug per pietus. O nuo 21 iki 36 mėnesių daugumai vaikų taip pat vis dar reikia vieno miego per dieną, kuris gali trukti nuo vienos iki trijų su puse valandos.
| Amžius | Rekomenduojamas miego laikas per parą |
|---|---|
| 0-4 savaičių | Iki 18 valandų |
| 1-4 mėnesių | 14-15 valandų |
| 4-12 mėnesių | 12-16 valandų |
| 1-3 metų | 11-14 valandų |
| 3-5 metų | 10-13 valandų |
| 6-12 metų | 9-12 valandų |
| 13-18 metų | 8-10 valandų |
Paskutinysis punktas dažnai sutrikdo tėvus, nes įprasta manyti, kad pavargęs žmogus - taip pat ir vaikas - tampa lėtesnis, vangesnis. Kad energija trykštantis vaikas yra pervargęs išduoda jo nerangumas: jis griuvinėja (dažnai lygioje vietoje), prasčiau koordinuoja judesius. Stenkitės pastebėti šį niuansą, nes pervargimas dažnai būna traumų priežastis.
Būdravimo laikas tarp miegų
Kalbant apie visą mažylio dieną, labai svarbu suprasti, kad vaiko nuotaiką ir miego kokybę lemia ne tik išmiegotos valandos, bet ir tai, koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp miegų. Per trumpas būdravimo laikas gali lemti, kad vaikas tiesiog nenorės miegoti, o per ilgas - nuves į pervargimą, neramų užmigimą ir dažnus prabudimus. Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.
Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų. Pavyzdžiui, jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių būdravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną būdravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs.
Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos. Šios rekomendacijos neretai vadinamos terminu kūdikių būdravimo laikas. Tai - orientacinis laiko tarpas, kiek vaikas gali būti pabudęs tarp vieno ir kito miego, dar neperžengdamas pervargimo ribos. Svarbiausia suprasti, kad kūdikių būdravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau.
Jei pastebite, kad vaikas nuolat rodo nuovargio ženklus anksčiau, tai ženklas, kad realus Jūsų mažylio poreikis yra kitoks. Tokiu atveju daug naudingiau pasitikėti ne teorija, o savo vaiku - sutrumpinti būdravimo tarpą, jį švelniai nuraminti ir pasiūlyti miegą anksčiau. Kai kurie tėveliai, pasakodami, jog jų ūgtelėjusio (pavyzdžiui, 2 metų) vaiko dienotvarkėje yra likęs tik naktinis miegas, tuo tarpu pietų miegelis - užmirštas reikalas arba likęs tik tomis dienomis, kai einama į darželį, akivaizdžiai tuo didžiuojasi. Tai - anaiptol ne tiesa. Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego.
Pervargimas ir jo požymiai
Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus. Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį.
Kaip ir minėta, kad energija trykštantis vaikas yra pervargęs išduoda jo nerangumas: jis griuvinėja (dažnai lygioje vietoje), prasčiau koordinuoja judesius. Kai kurie vaikai, pervargę, gali jausti norą būti „prilipę“ prie tėvelių. Dar vienas apgaulingas požymis - perdėtas vaiko aktyvumas ir nuolatinis bandymas kažkur išlieti savo energiją. Gali būti, kad tai - hiperaktyvumas, tačiau verta atidžiau sekti, ar vaikas pakankamai miega.
Keletas požymių, pagal kuriuos galite nustatyti, kad vaikui trūksta miego:
- Silpnumas ir nuovargis dienos metu.
- Sumažėjęs aktyvumas (visą laiką nori gulėti, nežaidžia).
- Irzlumas, verkimas.
- Mieguistumas dienos metu.
- Staiga užmiega daug anksčiau nei įprastai.
Miego regresas
Atrodo, jau pavyko „sustyguoti“ kūdikio dienotvarkę taip, jog visi šeimos nariai, įskaitant, žinoma, ir mažylį, džiaugiasi kokybišku poilsiu. O Jūs, vaikučiui miegant, galite atlikti ne tik būtiniausius darbus, bet netgi skirti laiko sau. Tačiau staiga, nei iš šio, nei iš to, Jūsų kūdikio miegas ir vėl „išsiderino“… Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškiantį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites,. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių.
Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Pertvarkant dienotvarkę, verta ne tik trumpinti ar ilgininti pogulius, bet ir peržiūrėti, kaip išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas tarp jų. Kartais užtenka vos 10-15 minučių sutrumpinti ar pailginti būdravimo intervalą prieš konkretų miegą, ir miego regresas tampa gerokai švelnesnis.
Kaip sukurti kokybišką miego aplinką?
Kokybiškas ir gilus miegas, kurio metu vaikas gali tinkamai atsigauti ir pailsėti - reikalauja tam tikrų sąlygų. Yra tėvų, kurie mano, kad nieko blogo, jei vaikas užmiega veikiant televizoriui ar grojant muzikai, kadangi taip vaikas įpratinamas prie bet kokios aplinkos. Tačiau tai gana klaidingas supratimas, kadangi tokioje aplinkoje vaikas negali giliai užmigti ir tokiu atveju, nervų sistema negauna tinkamo poilsio. Labai svarbu sukurti tinkamas sąlygas vaikui užmigti ir pasirūpinti, kad niekas netrukdytų jam kokybiškai išsimiegoti.
Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduoju naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir Jūsų miegamajame.
Prieš guldant vaiką į lovą, kambarys turi būti gerai išvėdintas. Jei patalpa sausa, po vėdinimo verta įjungti drėkintuvą ir šiek tiek padidinti drėgmės lygį. Kai vaikas eina miegoti, turite išjungti šviesą, galite palikti neryškią naktinę šviesą, jei vaikas to paprašys. Jokiu būdu negalima vaikų guldyti įjungus televizorių ar planšetę. Kambaryje, kuriame vaikas miega, turi būti vėsu, gaivu, tamsu ir tylu, kad jo miegas būtų gilus ir kokybiškas.
Miego ritualai ir jų svarba
Rutina - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Pasikartosiu, jog, kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas.
Tėvai galėtų sukurti vaiko miego kokybę gerinančius ritualus: maudynes šiltame vandenyje ir pan. Daugeliui vaikų tai gerai, nes vaikui susiformuoja įprotis, kad po vienos veiklos lauks kita, o miegas - visų tų veiklų tarsi nekintama dalis. Kaip ir šiltos tėvų rankos, taip ir šiltas vanduo veikia odos receptorius ir kuria atsipalaidavimą. Taip pat šiltas vanduo skatina prisiminti buvimo mamos “pilve” jausmą, kada buvo jauku ir gera, visi poreikiai nuolat patenkinami čia ir dabar.
Prieš guldant vaiką į lovą, kambarys turi būti gerai išvėdintas. Jei patalpa sausa, po vėdinimo verta įjungti drėkintuvą ir šiek tiek padidinti drėgmės lygį. Kai vaikas eina miegoti, turite išjungti šviesą, galite palikti neryškią naktinę šviesą, jei vaikas to paprašys. Jokiu būdu negalima vaikų guldyti įjungus televizorių ar planšetę. Kambaryje, kuriame vaikas miega, turi būti vėsu, gaivu, tamsu ir tylu, kad jo miegas būtų gilus ir kokybiškas.
Kaip išmokyti vaiką savarankiško miego?
Žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ - net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką (8 mėnesių, 9 mėnesių, darželinuką, paauglį) ar net suaugusįjį kalbėtume. Kaip žinia, žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia. Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Tad draugė, teigianti, jog jos kūdikis „miega visą naktį“, tikriausiai atliko rimtą darbą ir išmokino savo mažylį savarankiško miegelio įgūdžių.
Nusiteikite, jog, mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Ypač, kalbant apie tuos vaikus, kurie ilgą laiką buvo migdomi, pasitelkiant nerekomenduojamas pagalbines, su Jumis besiasocijuojančias priemones (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Tiesa, tai nereiškia, jog, ignoruojant savo jausmus, būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia. Gera žinia, kad vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurias jau aptariau. Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai, sutikite, nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas.
