Retkarčiais patiriamas galvos svaigimas ar galūnių tirpimas dažnai laikomas nereikšmingu. Tačiau jei šie pojūčiai kartojasi ar trunka ilgiau nei kelias minutes, tai gali būti nervų sistemos sutrikimo požymis. Kaip atpažinti, kada simptomai yra pavieniai, o kada - reikalaujantys rimto ištyrimo?
„Net ir lėtai progresuojantys neurologiniai susirgimai gali būti efektyviai valdomi, jei nustatomi ankstyvose stadijose“, - sako neurologai.
Ar jums yra tekę patirti jausmą, kai apsvaigsta galva ir atrodytų, tarsi viskas aplink jus suktųsi ratu? Į galvos svaigimą dažniausiai reaguojama paprastai - prisėsiu, pasėdėsiu ir praeis. Bet kai kuriems žmonėms galvos svaigimas kartojasi nuolatos. Kartais šią būseną lydi ir pykinimas, vėmimas ar pusiausvyros sutrikimas.
„Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė doc. dr. Kristina Ryliškienė pastebėjo, kad dažnai pasikartojantis galvos svaigimas labai pablogina gyvenimo kokybę, didina nerimą, kuris ir pats vėliau sukelia svaigimą. Todėl kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms verčiau kreiptis į specialistus, kurie ištyrę pacientą ir išsiaiškinę sutrikimo priežastis, paskirtų gydymą, o ne tikėtis, kad ši būsena greitai praeis.
Tiria akių obuolių judesius
„Nusiskundimas „svaigimu“ yra labai platus. Todėl pirmiausiai reikia gerai įsiklausyti ir išanalizuoti ligonio nusiskundimus, kad galėtume atskirti svaigimą, kai viskas tarsi sukasi aplink, nuo svaigulio, nestabilumo, alpimo jausmo ir panašiai“, - pasiteiravus, kas lemia galvos svaigimą, sakė doc. dr. K.Ryliškienė.
Aiškindamiesi galimas galvos svaigimo priežastis gydytojai neurologai pacientų klausia, ar jiems sunku stovėti, eiti, kai svaigsta galva, o gal stovint tarsi sukasi kambarys, apima alpimo jausmas. Taip pat gydytojai teiraujasi, kaip dažnai pacientui svaigsta galva, kiek tai trunka, kada dažniausiai pasireiškia.
Tirdami galvos svaigimo priežastį gydytojai neurologai pacientams skiria tyrimą videonistagmografu. Atliekant šį tyrimą vertinami nevalingi akių obuolių judesiai. Tai padeda tiksliau nustatyti sutrikimo priežastį, surasti vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo pažeidimą ir jo pusę.
Norėdami suprasti, kodėl pacientui svaigsta galva, gydytojai visada įvertina ir jo pusiausvyrą ar koordinaciją.
Apsvaigina ir stresas
Kartais svaigimu klaidingai įvardijamas bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, pervargimas, neišsimiegojimas ar reguliaraus fizinio aktyvumo trūkumas.
Tikrojo galvos svaigimo priežastys yra įvairios. Dažniausiai galva svaigsta dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Tokiu atveju žmogus gali sirgti vestibuliniu neuritu, Menjerio liga arba gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu.
Neretai svaigimo priežastimi, anot gydytojos, tampa ir galvos smegenų ligos, kurių metu pažeidžiama centrinė vestibulinė sistema. Tai tokie susirgimai, kaip migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija ar išsėtinė sklerozė.
Svaigstanti galva gali būti įspėjimas ir apie rimtą ligą, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Šią ligą lydi ir tokie požymiai, kaip rankų bei kojų silpnumas arba aptirpimas, sutrikusi kalba, rijimas, atsiradusi veido asimetrija. Žmogui gali dvejintis, kankinti labai stiprus galvos skausmas ir panašiai. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas nėra dažna svaigimo priežastis, bet ji - labai pavojinga, todėl pajutus tokius negalavimus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Kvėpavimo ar širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė taip pat gali būti lydimi svaigimo.
Galva gali svaigti ir dėl apsinuodijimo alkoholiu, vaistais. Taip pat dėl didelio streso, jaučiant nestabilumą, apkvaitimą ar baimę nukristi. Nerimo sukeltas svaigulys neretai kartojasi tam tikroje aplinkoje: prekybos centruose arba, pavyzdžiui, vairuojant.
Pakanka atsisakyti vaistų
Gydytoja doc. dr. K.Ryliškienė pasakojo, kad žymiai dažniau svaigsta galva ir sutrinka pusiausvyra vyresniems žmonėms.
„Pusiausvyros, kitaip - vestibulinės, sistemos gera veikla priklauso ne tik nuo pusiausvyros aparato, kuris yra vidinėje ausyje, ir galvos smegenų koordinacijos centrų, bet ir nuo geros regos, klausos, kojų jutimo bei geros nuotaikos“, - kodėl vyresniems žmonėms dažniau svaigsta galva, paaiškino medikė.
Doc. dr. K.Ryliškienė pastebėjo, kad vyresniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti ir įvairūs vaistai, skiriami kitoms ligoms gydyti.
Vaistų sukeliamo svaigimo mechanizmai labai įvairūs. Dažniausiai svaigimas pasireiškia dėl vestibulinės sistemos veiklos slopinimo, kai ilgą laiką vartojami raminamieji vaistai, taip pat kuomet ilgai geriami medikamentai, skirti ūminiam svaigimui gydyti.
Galvos svaigimą gali lemti ir vaistai, kurie žemina kraujospūdį ar labai suretina pulsą. Dėl to staiga atsistojus iš stovimos ar gulimos padėties žmogui svaigsta galva, temsta akyse, pasidaro silpna.
Neurologės teigimu, neretai daug įvairių vaistų vartojantiems vyresnio amžiaus žmonėms užtenka atsisakyti nereikalingų medikamentų ir galvos svaigimas sumažėja.
Gydo ir vaistais, ir mankšta
Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai. Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos.
Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas.
Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai. Gydant gerybinį paroksizminį svaigimą skiriami specialūs pratimai.
Tačiau geriausia savigyda neužsiimti ir pačiam vaistų, mažinančių galvos svaigimą, nesirinkti. Tinkamiausią galvos svaigimo gydymo būdą gali parinkti tik negalavimų priežastį išsiaiškinę medikai.
Galūnių tirpimas: kada tai rimta?
Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės - daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją?
„Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos - ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta. Dažnas pasakoja, kad net vasarą miega su vilnonėmis kojinėmis, nes pėdos visada šaltos”, - pasakoja „Gintarinės vaistinės” vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė.
Šiuos pojūčius dažnai lydi silpnumas rankose ar kojose, nugaros, sprando ar juosmens skausmai, raumenų mėšlungis, nuolatinis nuovargis. Tirpimas naktį kartais būna toks stiprus, kad net pažadina iš miego.
Pasak vaistininkės, kartais tirpimas gali atsirasti ir dėl visiškai paprastų priežasčių - ilgo sėdėjimo, darbo prie kompiuterio, miego nepatogioje padėtyje, šalto oro ar laikino nuovargio. Tokiais atvejais pakanka pakeisti padėtį, pajudėti ar sušilti, o simptomai praeina savaime”, - akcentuoja ji.
Trumpalaikis ar pavojingas?
Vaistininkė išskiria keturias pagrindines priežastis, dėl kurių gali tirpti galūnės.
- Vitaminų ir mineralų trūkumas: Tokiu atveju pacientai dažniausiai jaučia simetrišką tirpimą abiejose rankose ar kojose, dažniau pėdose. Simptomai atsiranda lėtai, kartojasi, būna lydimi greitesnio nuovargio ar mėšlungio. Dažniausiai jie sumažėja arba visai išnyksta pradėjus vartoti B grupės vitaminus ir magnio preparatus.
- Nervo užspaudimas ar stuburo problemos: Šiuo atveju tirpimas dažniausiai pasireiškia tik vienoje kūno pusėje, sustiprėja naktimis ar po darbo, jį lydi skausmas sprande, petyje ar nugaroje. Dažnai girdime, kad tirpimas tarsi eina nuo kaklo į ranką. Tokiose situacijose vien papildų gali nepakakti - reikalinga ir gydytojo arba fizioterapeuto pagalba”, - aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.
- Kraujotakos sutrikimai: Jie dažniausiai pasireiškia nuolatiniu šąlančių rankų ar kojų pojūčiu, nutirpimu šaltyje, pabalusiais pirštais, ypač šaltuoju metų laiku. Sušilus tirpimas sumažėja, o skausmas paprastai nejaučiamas.
- Stresas ir nerimas: Šiuo atveju dilgčiojimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, nebūtinai toje pačioje. Simptomai nepastovūs, dažnai sustiprėja įtampos metu. Tyrimų rezultatai dažnai geri, tačiau pojūčiai išlieka ir vargina.
„Jei tirpimas staigus, jaučiamas tik vienoje kūno pusėje, pasireiškia kalbos sutrikimas ar veido asimetrija - tai gali būti insulto požymis. Taip pat pavojinga, jei žmogus po traumos jaučia tirpimą. Tokiais atvejais būtina skubiai kviesti greitąją”, - pabrėžia vaistininkė.
Pasak jos, susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei tirpimas kartojasi dažnai, trunka ilgiau nei dešimt ar penkiolika minučių, atsiranda naktimis, visada jaučiamas toje pačioje vietoje arba jį lydi skausmas, deginimas ar intensyvus dilgčiojimas. Tokie simptomai gali rodyti nervo užspaudimą, laikysenos ar stuburo problemas.
Kas gali padėti?
Pasak vaistininkės, nervų sistemai ypač svarbūs keli vitaminai ir mineralai.
- Vitaminas B1: padeda perduoti nervinius impulsus. Jo trūkumas gali sukelti tirpimą, deginimo pojūtį ar silpnumą.
- Vitaminas B6: reikalingas nervinių mediatorių gamybai - jo trūkumas pasireiškia dilgčiojimu, nervingumu. Vis dėlto svarbu žinoti, kad ilgai vartojant dideles B6 dozes gali išsivystyti neuropatija.
- Vitaminas B12: būtinas nervų apsauginį dangalui - mielinui - palaikyti. Kai šio vitamino trūksta, dažnai juntamas simetriškas pėdų ar plaštakų tirpimas, sutrinka pusiausvyra. Dažniausiai B12 trūksta vyresniems nei 75 metų žmonėms, vegetarams, veganams ir tiems, kurie ilgai vartoja skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.
- Vitaminas D: susijęs su skausmo bei nuovargio jutimu.
- Vitaminas E: šis antioksidantas apsaugo nervines ląsteles nuo pažaidos, o jo stoka pasireiškia koordinacijos ar jutimo sutrikimais.
Iš mineralų pirmiausia minimas:
- Magnis: „raminantis” elementas, padedantis mažinti nervinę įtampą, mėšlungį ir gerinti miegą.
- Kalis: svarbus nervinių impulsų perdavimui bei normaliai raumenų veiklai, o jo trūkumas gali sukelti sunkumo jausmą galūnėse ir raumenų silpnumą.
- Kalcis: dalyvauja nervų ir raumenų signalų perdavime - kai jo stinga, gali atsirasti pirštų dilgčiojimas ar spazmai.
- Geležis: reikalinga deguonies tiekimui nervams, tad jos trūkumas dažnai pasireiškia silpnumu, šalimo ar tirpimo pojūčiais, neretai kartu su mėšlungiu.
„Jei žmogus jaučia tirpimą ir dilgčiojimą - dažniausiai trūksta B grupės vitaminų. Jei jaučiamas ir mėšlungis - greičiausiai stinga magnio. Nuolatinis nuovargis bei keisti pojūčiai žiemą dažnai rodo vitamino D trūkumą”, - teigia vaistininkė.
Galvos svaigimas nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria reikšmingus hormoninius, kraujotakos ir medžiagų apykaitos pokyčius. Šie procesai tiesiogiai veikia kraujospūdį, gliukozės lygį ir nervų sistemą, todėl gali atsirasti silpnumas ar nestabilumo jausmas.
Kada dažniausias?
Pirmąjį trimestrą ir staiga atsistojus.
Pagrindinė priežastis
Hormoniniai pokyčiai ir kraujospūdžio svyravimai.
Ar pavojinga?
Dažniausiai ne, tačiau būtina stebėti intensyvumą.
Ką gali lydėti?
Silpnumas, pykinimas, prakaitavimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei svaigimas stiprus, pasikartojantis ar lydi alpimas.
Galvos svaigimas nėštumo metu: viskas, ką reikia žinoti
Vienas pagrindinių veiksnių - hormoniniai pokyčiai. Progesteronas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujospūdis gali sumažėti. Dėl to trumpam sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis, o tai sukelia svaigimo jausmą.
Be to, nėštumo pradžioje sparčiai didėja kraujo tūris, tačiau organizmui reikia laiko prisitaikyti. Šis prisitaikymo laikotarpis dažnai ir yra susijęs su galvos svaigimu, ypač greitai keičiant kūno padėtį.
Kai kurioms moterims svaigimą sustiprina pykinimas, sumažėjęs apetitas ar ilgesnės pertraukos tarp valgymų. Tuomet svarbus tampa ir gliukozės kiekio svyravimas kraujyje.
Galvos svaigimas skirtingais nėštumo trimestrais
Nors galvos svaigimas gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, jo priežastys ir intensyvumas dažnai skiriasi priklausomai nuo trimestro. Tai susiję su tuo, kad organizmas kiekviename etape prisitaiko prie skirtingų fiziologinių pokyčių.
Pirmasis trimestras: hormonų įtaka
Pirmąjį trimestrą galvos svaigimas dažniausiai susijęs su staigiais hormonų pokyčiais. Progesteronas plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis gali sumažėti. Dėl to atsiranda silpnumas, „apsvaigimo“ jausmas, ypač greitai atsistojus ar ilgiau stovint.
Šiuo laikotarpiu svaigimą dažnai lydi pykinimas ir sumažėjęs apetitas. Jei moteris mažiau valgo ar vemia, sumažėja gliukozės kiekis kraujyje, o tai dar labiau sustiprina silpnumą.
Antrasis trimestras: kraujotakos prisitaikymas
Antrąjį trimestrą organizmas dažniausiai prisitaiko prie padidėjusio kraujo tūrio, todėl svaigimas gali sumažėti. Tačiau jis vis dar gali pasireikšti ilgai stovint, per karštį ar esant dehidratacijai.
Šiame etape svarbu atkreipti dėmesį į geležies kiekį kraujyje. Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę, kurios vienas simptomų - galvos svaigimas.
Trečiasis trimestras: spaudimas kraujagyslėms
Trečiąjį trimestrą didėjanti gimda gali spausti stambiąsias kraujagysles, ypač gulint ant nugaros. Tai gali sumažinti kraujo grįžimą į širdį ir sukelti staigų silpnumą ar galvos svaigimą.
Dėl šios priežasties nėščioms moterims rekomenduojama gulėti ant šono, o ne ant nugaros. Jei svaigimas atsiranda būtent gulint ant nugaros ir praeina pakeitus padėtį, tai dažniausiai yra fiziologinė reakcija.
Kada galvos svaigimas nėštumo metu gali būti pavojingas?
Nors daugeliu atvejų galvos svaigimas nėštumo metu yra fiziologinis ir susijęs su hormoniniais ar kraujotakos pokyčiais, tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti rimtesnę būklę.
Pirmiausia svarbu įvertinti intensyvumą ir lydinčius simptomus. Jei svaigimas trumpalaikis, praeina atsisėdus ar atsigulus ir nėra kitų pavojingų požymių, dažniausiai tai nėra grėsminga. Tačiau situacija keičiasi, jei atsiranda papildomų simptomų.
Į ką būtina atkreipti dėmesį?
Jei galvos svaigimą lydi:
- alpimas arba sąmonės netekimas,
- stiprus galvos skausmas,
- regėjimo sutrikimai,
- pilvo skausmas ar kraujavimas,
- staigus patinimas ir aukštas kraujospūdis,
būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kai kuriais atvejais svaigimas gali būti susijęs su mažakraujyste, dehidratacija, nėščiųjų diabetu ar net preeklampsija. Todėl svarbu neignoruoti dažnų ar stiprėjančių simptomų.
Alpimo rizika
Net jei svaigimas nėra susijęs su rimta liga, jis gali padidinti kritimo riziką. Tai ypač aktualu nėštumo metu, kai pasikeičia kūno svorio centras ir pusiausvyra.
Jei svaigimas kartojasi, rekomenduojama vengti staigių judesių, atsikelti lėtai ir užtikrinti saugią aplinką namuose.
