Mokinių ugdymo rezultatai apima asmens savybių, bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymą. Siekiant asmens ir visuomenės gerovės, ugdomas doras, jautrus, tvirto charakterio, atsakingas, įsipareigojęs Lietuvai, nesavanaudis žmogus. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui.
Vertybės bendrosiose programose ugdomos įgyvendinant mokymosi turinį. Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Kiekvienos kompetencijos ugdymo intensyvumas priklauso nuo konkrečios bendrosios programos.
Pažinimo kompetencija - tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.
Formuojamasis vertinimas - tai mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą.
Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys. Be to, jis suteikia galimybę šalies mastu informuoti bendruomenę apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų nacionalinių švietimo tikslų.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų.
Bendrosiose programose pateikta pasiekimų raida mokytojui rodo nacionalinius siekinius. Mokiniai mokosi skirtingu tempu, skiriasi ir jų išmokimo kokybė. Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai yra: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesysis lygiai.
Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami komentarai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme parengiant aprašą, o pagrindiniame ir viduriniame - parašant pažymį. Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba.
Bendrosios programos orientuotos į kompetencijų ugdymą mokymosi turiniu, kuris bendrojoje programoje pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiant į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisant mokinių amžiaus tarpsnių ypatumų. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamąjį turinį renkasi mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, mokinių pažangą ir pasiekimus, polinkius ir derindamas su kitais mokytojais.
Pasirenkamasis turinys gali būti skiriamas žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms, kurioms įprasto laiko nepakanka, nagrinėti.
LR Švietimo įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, LR Švietimo įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau - Tarnybą), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis LR Švietimo įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau.
Straipsnyje pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, nagrinėjanti ankstyvojo amžiaus vaikų žodyno turtinimo svarbą, pasitelkiant žaidimus. Straipsnyje nurodoma, kad ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos žodyno turtinimas svarbus sėkmingos tolimesnės vaiko raidos kontekste, nes tai turi įtakos vaiko mąstymui, elgsenai, bendravimui; sėkmingas vaikų žodinės raiškos puoselėjimas per žaidybinę veiklą skatina kuo įvairesnę patirtį bei tarpusavio komunikavimą ir bendradarbiavimą.
Tyrimo duomenys rodo, kad ankstyvojo amžiaus vaikų komunikaciniai gebėjimai dar yra silpni, ugdytiniai geba susikoncentruoti trumpai, jų žaidimų turinys kస్తాయి. Šio amžiaus vaikai noriai žaidžia su įvairiais ugdomaisiais žaislais, domisi edukaciniais žaidimais, tačiau ne visi turi tinkamų ugdomųjų priemonių kalbos lavinimui ir žodyno turtinimui namuose. Dalis tėvų skiria nepakankamai laiko savo vaikų kalbos žodyno turtinimui namuose.
Tyrimo rezultatai parodė, kad grupėse trūksta priemonių kalbos žodyno turtinimui per žaidybinę veiklą, taigi siekiant efektyvaus vaikų kalbos žodyno turtinimo šiame amžiuje, svarbu kurti palankias edukacines aplinkas, ieškoti bei pritaikyti šio amžiaus vaikams reikalingas ugdymosi priemones. Darželio ir šeimos bendradarbiavimas suteikia prielaidas palankios edukacinės aplinkos kūrimui.
Kaip mokyti žodyno K-2 klasėse | Žodyno lavinimo veikla vaikams
Eksperimento tiriamieji: 3 vaikai, iš jų 2 mergaitės ir 1 berniukas. Tiriamieji: Rusnė 5 m. 11 mėn., Aušrinė 5 m. 9 mėn. ir Rokas 6 m. 3 mėn.
SMO užtikrina pasakų skaitymą iki mokyklos ir skatina vaikų aktyvumą. Tai skatina įvairius pojūčius, suvokimo ir mokymosi būdus, padeda rišliau ir nuosekliau dėstyti mintis, ypač vartojant prielinksniais.
Kaip mokyti žodyno K-2 klasėse | Žodyno lavinimo veikla vaikams
tags: #zodyno #turtinimas #bendrojoje #priesmokyklinio #amziaus #programoje
