Daugelis tėvų kraujo spaudimą sieja tik su suaugusiaisiais ir vyresniu amžiumi, tačiau vaikams jis taip pat yra svarbus rodiklis. Nors spaudimo sutrikimai vaikystėje pasitaiko rečiau, vis daugiau gydytojų rekomenduoja reguliariai stebėti vaikų kraujospūdžio pokyčius - ypač tuomet, kai pastebimi simptomai, susiję su galvos skausmu, silpnumu, nuovargiu ar širdies plakimo pakitimais. Normalus kraujospūdis vaikystėje padeda įvertinti, ar širdies ir kraujagyslių sistema vystosi tinkamai. Per mažas spaudimas gali signalizuoti apie dehidrataciją, infekciją ar endokrininius pokyčius, o per didelis kraujo spaudimas - apie inkstų, širdies ar hormonų pusiausvyros sutrikimus.
Nors kraujospūdžio matavimas daugeliui asocijuojasi su suaugusiaisiais, vis dažniau tėvai ima stebėti ir vaikų sveikatos rodiklius. Priežastys įvairios: greitas širdies plakimas, neįprastas nuovargis, galvos skausmai, svaigimas ar tiesiog gydytojo rekomendacija. Vaikų kraujospūdis yra daug sudėtingesnis rodiklis nei suaugusiųjų, nes normos priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo ūgio, lyties, fizinės būklės bei individualių organizmo ypatybių.
Kai kurie tėvai nustemba, kad vaikų normalus spaudimas yra gerokai žemesnis nei suaugusiųjų. Tai natūralu, nes jų kraujagyslės yra elastingesnės, o širdies sistema - aktyviai besivystanti. Kūdikiai turi žemiausią kraujospūdį iš visų vaikų grupių. Šiame amžiuje svarbiausia yra ne skaičiai, o bendras vaiko elgesys. Daugelį metų buvo manoma, kad hipertenzija būdinga tik suaugusiesiems. Tačiau šiandien žinoma, kad net ir vaikai gali turėti padidėjusį spaudimą.
Kraujo spaudimo matavimo ypatumai vaikams
Norint tiksliai interpretuoti vaiko spaudimo rodiklius, būtina užtikrinti teisingą matavimo procesą. Netinkamai pasirinktas manžetės dydis ar matavimo technika gali lemti reikšmingus paklaidos skirtumus. Vaikų širdies ir kraujagyslių sistema dar tik formuojasi, todėl jų kraujospūdis natūraliai žemesnis. Paaugliams spaudimas pradeda artėti prie suaugusiųjų normų, tačiau mažiems vaikams per dideli ar per maži skaičiai gali būti visiškai natūralūs, priklausomai nuo jų raidos etapo.
Namuose naudojami kraujospūdžio matuokliai sukurti suaugusiesiems, todėl jų tikslumas vaikams priklauso nuo kelių veiksnių. Svarbiausias jų - manžetės dydis. Jei manžetė per didelė, spaudimas bus klaidingai mažas. Jei per maža - bus fiksuojami per dideli skaičiai. Tačiau net ir tinkama manžetė negarantuoja visiško tikslumo. Vaikai sunkiau išsėdi ramiai, neretai bijo procedūros, todėl jų širdies ritmas gali padidėti vien dėl emocijų.
Tinkama technika yra kritiškai svarbi. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, būtina pasirūpinti ramia aplinka ir pasiruošimu. Vaikas turėtų bent penkias minutes pasėdėti ramiai, nesiblaškyti, nebūti pervargęs ar išsigandęs. Ranką reikia padėti ant stalo taip, kad manžetė būtų širdies lygyje. Jei ranka kabos ore arba bus per aukštai, rezultatas gali būti netikslus. Matavimą verta pakartoti 2-3 kartus, padarant kelių minučių pertrauką, ir išvesti vidurkį.
Dažniausios klaidos, kurios iškreipia rezultatą: netinkamas manžetės dydis, matavimas tuomet, kai vaikas aktyviai žaidė, bėgiojo, verkė ar nervinosi. Taip pat svarbu nepamiršti, kad matuoklio talpą ir žarneles reikia reguliariai tikrinti, o patį prietaisą - kalibruoti.
Kraujo spaudimo normos vaikams
Nors kiekvienam vaikui gydytojai taiko individualias lenteles, galima nurodyti bendras tendencijas. Mažiems vaikams spaudimas paprastai būna apie 90/60 mmHg, tuo tarpu paaugliams gali artėti prie 110-120/70-80 mmHg. Tačiau tėvai neturėtų pasikliauti vien tik šiomis apytikslėmis ribomis.
Vaikų arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam yra sudarytos specialios norminės lentelės, kur AKS vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis. Normaliu vaikų kraujospūdžiu laikomas spaudimas, telpantis į 10-90 procentilių ribas pagal amžių, ūgį ir lytį.
Derėtų atsiminti, kad 6 metų amžiaus mergaičių ir berniukų AKS maždaug vienodas, 6-15 m. amžiuje kiek didesnis būna mergaičių, o po 16 m. - berniukų. Didesnis nei 90 procentilės kraujospūdis vaikui laikomas padidėjusiu, o mažesnis nei 10 - sumažėjusiu. „Tai dar ne hipertenzija ar hipotenzija. Tokią ligą diagnozuoti ar atmesti gali tik gydytojas po išsamių tyrimų“, - pabrėžia vaikų kardiologė dr. O.Kinčinienė.
Vaikų AKS negalima vertinti pagal „šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų“ kriterijus. „Pvz., suaugusiam žmogui, kurio kraujospūdis 115/75 mmHg, 10 mmHg sistolinio spaudimo padidėjimas iki 125 mmHg tikrai jokių blogų pasekmių neatneš. Mažam vaikui ar kūdikiui 10 mmHg pokytis gali reikšit labai rimtą ligą. Pvz., 3 m. vaikui sistolinio spaudimo padidėjimas 10 mmHg nuo 90 procentilės ribos (kas laikoma normaliu spaudimu) gali prilygti sunkiai arterinei hipertenzijai“, - aiškina dr. O.Kinčinienė.
| Amžius | Sistolinis (viršutinis) | Diastolinis (apatinis) |
|---|---|---|
| 3 - 5 m. | 108 mmHg | 67 mmHg |
| 6 - 9 m. | 113 mmHg | 74 mmHg |
| 10 - 12 m. | 119 mmHg | 77 mmHg |
| 13 - 15 m. | 120-130 mmHg | 70-80 mmHg |
Kada vaikų kraujo spaudimas laikomas per aukštu ar per žemu?
Labai žemas spaudimas gali atsirasti dėl infekcijų, skysčių trūkumo, netoleruojamų vaistų ar staigių hormoninių pokyčių. Bet kokie neįprasti simptomai, susiję su kraujotaka, turėtų būti įvertinti specialistų.
Jei vaiko kraujospūdis atrodo per didelis arba per mažas, nereikėtų pasikliauti tik vienu matavimu. Pasikartojantys neįprasti skaičiai - signalas, kad reikia kreiptis į pediatrą. Reikėtų atkreipti dėmesį į papildomus simptomus: galvos skausmą, mieguistumą, širdies plakimo pokyčius, blyškumą, svaigimą ar elgesio kitimą.
Rizikos grupės ir prevencija
Didesnė rizika sirgti arterine hipertenzija yra prieš laiką gimusiems arba labai mažo svorio vaikams, arba tiems, kuriems buvo perinatalinių komplikacijų. Taip pat didesnės rizikos sirgti grupei priskiriami vaikai, kuriems nustatomas augimo ir vystymosi sulėtėjimas, patyrusiems galvos ir pilvo traumų, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis.
Spaudimo anomalijos vaikams gali vystytis ir dėl arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimo, sergant pielonefritu, miego apnėja, valgantiems daug ir sūraus maisto, nutukusiems.
Viena didžiausių pastarųjų metų blogybių - nejudrumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, arterinės hipertenzijos - taip pat. Tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujospūdį. Todėl tėveliams turėtų rūpėti, kad jų vaikai pakankamai laiko praleistų gryname ore, būtų fiziškai aktyvūs, kad valgytų kuo paprastesnį namie paruoštą, o ne greitą mikrobangų krosnelėje pašildytą maistą.
Nemedikamentinis anomalinio kraujospūdžio gydymas apima:
- Reguliarų vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą ne mažiau kaip 40 min. per dieną, 3-5 dienas per savaitę.
- Žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis ir pan.) atsisakymą.
- Specialių vaistinėse parduodamų elastinių kojinių nešiojimą.
Jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visiškai papildomai nesūdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir žalioje mėsoje, ir daržovėse, ir duonos, mėsos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas - skirti pakankamą skysčių kiekį. Skysčių vaikui reikėtų duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologinį poreikį.
Nors kraujospūdžio normos pateikia aiškius orientyrus, svarbiausia yra individuali vaiko savijauta, šeimos istorija ir gyvenimo būdas. Reguliarus matavimas namuose, sveikos mitybos palaikymas ir fizinis aktyvumas padeda užtikrinti sveiką kraujotakos sistemą. Jei kažkas kelia abejonių, gydytojo konsultacija padės suprasti, ar spaudimo pokyčiai yra laikini, ar reikalaujantys dėmesio.
tags: #ar #matuojamas #5m #vaikui #spaudimas
