Žmonės, mėgstantys leisti laiką gamtoje, sutiks - vasarą išvengti vabzdžių yra tikrai sudėtinga.
Vabzdžių įkandimai - gana nemalonūs, ypač kūdikiams ir vaikams, kurie skausmui ir diskomfortui yra mažiau pakantūs nei suaugę žmonės. Vasarą pramogaujant gamtoje nedera pamiršti, kad šis nuostabus periodas - pačių įvairiausių vabzdžių suaktyvėjimo laikotarpis. Vapsvos, bitės, uodai, širšės, mašalai tyko mūsų ne tik už miesto ribų - sode, miške ar prie vandens telkinio, bet ir pačiame mieste.
Anot gydytojos, prevencijai nuo uodų ir kitų vabzdžių vaikams efektyviausia naudoti repelentus. Vienas efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo vabzdžių įgėlimų - būnant gamtoje naudoti repelentus. Tinkamai aprenkite vaikus, ypač eidami į mišką, kad drabužiai dengtų kuo daugiau atvirų odos plotų. Atsargiai elkitės iškylų metu: nelaikykite atidarytų gėrimų, ypač saldžių, buteliukų, nes į juos gali patekti širšių.
Vabzdžių įkandimų ir įgėlimų sukeltos alerginės reakcijos vaikams yra reikšminga sveikatos problema, kurią dar labiau paaštrina klimato kaita. Ji prisideda prie vabzdžių populiacijos didėjimo ir kaitos bei ilgina jų aktyvumo laikotarpį, taip pat leidžia plisti naujoms rūšims į anksčiau buvusias nepalankias buveines. Šiltėjant orams, uodų įkandimų dažnis auga, o padidėjęs kritulių kiekis sukuria daugiau veisimosi vietų. Tuo tarpu erkės plečiasi į šiaurę ir išlieka aktyvios ilgesnį laiką, didindamos erkinio encefalito ir Laimo ligos susirgimo riziką.
Gydytoja iš kasdienės praktikos teigia pastebinti, kad vis dažniau vaikams po vabzdžių įkandimų ar įgėlimų pasireiškia ganėtinai stiprios vietinės reakcijos, taip pat dažnai pasitaiko dilgėlinės pobūdžio bėrimas. Tokia realybė, pasak medikės, siejama su klimato atšilimu, o dėl šylančio klimato keičiantis vabzdžių rūšims, panašių reakcijų turėtų tik daugėti.
Kaip apsisaugoti ir ką daryti įkandus
Vabzdžių įgėlimams jautriam žmogui visada reikia turėti švirkštą su adrenalinu. Net ir nealergiškam žmogui pavojingas įgėlimas arti akies, į liežuvį ar kitą burnos vietą. Tinstant lūpoms, gerkloms, liežuviui galima tiesiog uždusti. Alergiškiems žmonėms net vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei pavojingą anafilaksinę reakciją, kai išberia visą kūną, trūksta oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas - sunkiausia organizmo reakcija. Tuomet atsiranda dusulys, silpnumas, svaigsta galva, pykina, žmogus netenka sąmonės. Šiuo atveju svarbu suleisti adrenalino dozę ir nedelsiant kviesti medikus.
„Įtariant ar nustačius įkandimą vabzdžio, kuriam asmuo alergiškas, derėtų tuojau pat skambinti greitajai medicinos pagalbai dėl realios anafilaksinio šoko rizikos. „Neturint šios priemonės po ranka, tikslinga kviesti greitąją pagalbą, asmenį nuraminti, pasodinti, skatinti ramiai, tolygiai kvėpuoti ir nenuleisti nuo jo akių. Besivystant anafilaksijos šokui, žmogų gali tekti gaivinti dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, tai yra sustojusio kvėpavimo“, - patarimais dalijasi šeimos gydytojas T.
„Daugiau nei vieno vabzdžio įgėlimas gali sukelti stipresnes reakcijas, nes į organizmą patenka daugiau nuodų. Stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Tai gali būti tik pirma reakcija į naują alergeną. Vaistininkė prideda, kad stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Greitos tėvų reakcijos ir itin skubios pagalbos vaikui reikia, jeigu bitė ar kitas vabzdys įgėlė į burnos, kaklo, galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, sutrikdyti vaiko miego kokybę. Reikia būtų budresniems, jeigu šeimoje yra vabzdžių įkandimams alergiškų, stipresnes alergines reakcijas patyrusių žmonių.
„Jei įkando vabzdys, paliekantis geluonį, reikėtų kuo skubiau šį ištraukti - sumažinsite nuodų porciją, tai lems ir lengvesnę alerginę reakciją. Nusikasius gali atsirasti rizika odos įbrėžimams, kurie atvers kelią gretutinėms odos infekcijoms“, - sako G. Vaitoškaitė.
Pirmoji pagalba - įgėlimo vietos šaldymas ir dezinfekavimas. Įgėlus bitei, vapsvai ar širšei, įgelta vieta parausta, gali atsirasti tinimas, niežėjimas. Jeigu vaikas alergiškas, per artimiausias minutes tinimas didėja, paraudimas gali išplisti, atsirasti neaiškių dėmių, išberti didesnį odos plotą. Pasireiškus šiems simptomams, specialistė rekomenduoja mažylį parodyti gydytojui. Taip pat skubiai mažylį reikia vežti į gydymo įstaigą, jeigu jam pasidaro silpna, ima svaigti galva, sutrinka kvėpavimas, vaikutis pasidaro vangus, pradeda kilti temperatūra, krėsti šaltis.
Pasak gydytojos S. Dikšienės, įkandus ar įgėlus bet kokiam vabzdžiui, jei situacija nėra ekstremali, pirmas žingsnis visada toks pat - įkandimo vietą reikėtų švelniai nuplauti muilu ir vėsiu vandeniu. Vietinį patinimą, pasak jos, taip pat galima slopinti vėsinant, naudojant ledą (įvyniotą į audinį) ar šaltą kompresą. Jei atsiranda niežulys, jį sumažinti gali vietiniai odos geliai, turintys specialių antihistamininių medžiagų.
„Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams. Jautrią mažylio odelę augalai gali dar labiau sudirginti ir tik sustiprinti alerginę reakciją. Taip pat visiems žinomas spuogelių džiovinimo būdas dantų pasta. Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio. Ir įkandimo vietos dezinfekavimui nenaudokite jokių stiprių spiritinių gėrimų ir kompresų - jie mažylio odelę gali nudeginti“, - įspėja vaistininkė.
Jeigu ant odos matote geluonį, pašalinkite jį per odą horizontaliai braukdami nago ar banko kortelės krašteliu. Po to sugeltą kūno vietą reikėtų vėsinti į audinio skiautę įvyniotu leduku arba specialiu kompresu. Paprastai tokių kraujasiurbių kaip uodai ar mašalai įkandimai nėra pavojingi ir nemalonūs reiškiniai greitai išnyksta. Uodai gali būti daugelio virusų nešiotojai, erkės gali užkrėsti Laimo liga ir encefalitu. Įkandus erkei, vabzdį reikia ištraukti (pavyzdžiui, pincetu) ir galima nusiųsti ištyrimui į laboratoriją.
Vienas iš efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo vabzdžių įgėlimų - būnant gamtoje naudoti repelentus. Jais purškiamos atviros kūno vietos. Labai svarbu, kad priemonės purškiant nepatektų į akis ar kvėpavimo takus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko priemonė veikia: akivaizdu, kad vieną kartą papurškus, repelentas visą dieną vaiko neapsaugos. Kūdikiams, mažiems ar jautresniems vaikams galima naudoti ir kitas priemones, apsaugančias nuo kraujasiurbių - tai eteriniai aliejai, specialios apyrankės ir kt.
Pasak S. Dikšienės, slopinti vabzdžių sukeltas reakcijas galima ir su geriamais vaistais nuo alergijos - tada vietinis gydymas jau nerekomenduojamas. „Svarbu stebėti vaiko būklę kelias pirmas valandas po susidūrimo su vabzdžiu, ypač po bitės ar širšės įgėlimo, dėl galimos pavojingos viso organizmo reakcijos“, - priduria medikė.
Kada kreiptis į gydytojus
„Daugelį vabzdžių sukeltų reakcijų galima gydyti namų sąlygomis, visgi patariame susisiekti su šeimos gydytoju, jei, pavyzdžiui, negalite pašalinti vaikui įkandusios erkės ar manote, kad erkė buvo įsisiurbusi mažiausiai 36 val. (1,5 paros). Jis patars dėl rekomenduojamo stebėjimo ir/ar ištyrimo plano“, - teigia S. Dikšienė.
Ji taip pat rekomenduoja nepamiršti ir artimiausias keletą savaičių po vabzdžio įkandimo ar įgėlimo stebėti ne tik pažeistą odos vietą, bet ir bendrą savijautą. „Sunerimti reikėtų, jei šiuo laikotarpiu dėl neaiškių priežasčių pakyla temperatūra ar atsiranda bėrimas“, - teigia gydytoja.
Jei patinimas toliau plinta, niežulys nemažėja, reikėtų duoti ir priešalerginių vaistų“, - pataria vaistininkė. Jeigu, įkandus ar sugėlus vabzdžiui, atsiranda tik vietinės odos reakcijos - pažeistos odos vietos skausmas, patinimas ir paraudimas, medikų pagalbos dažniausiai neprireikia. Galima įsigyti specialų kremą, kuris padės numalšinti odos niežėjimą ar dilgčiojimą, įkandus bet kokiam vabzdžiui. Vienas iš komponentų tokių kremų sudėtyje yra baltasis ichtiolas, kuris pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu, minkština odą ir gerina jos kraujotaką.
„Lengvos alerginės reakcijos dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą: įkandimo vieta nežymiai patinsta, parausta, šiek tiek niežti, gali pasireikšti kaitimo pojūtis. Šios indikacijos nėra pavojingos sveikatai ir beveik visais atvejais išnyksta per kelias dienas. Esant poreikiui, diskomfortą galima sumažinti vartojant antihistaminines tabletes ar vietinio poveikio dimetindeno maleato ar hidrokortizono tepaliukus“, - pasakoja G. Vaitoškaitė.
Visgi, anot vaistininkės, vis dažniau pastebimos ir sunkesnės reakcijos: išplitęs patinimas, kai sutinsta bei parausta visa galūnė, jaučiamas skausmas, kyla temperatūra. „Dar sunkesnių alerginių reakcijų galimos pasekmės - anafilaksija, Kvinkės edema, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, burnos, gerklės ar veido tinimas, silpnumo jausmas, lydimas galvos svaigimo.
Pastebėjus „taikinio“ tipo bėrimą, kuomet aplink įkandimo vietą formuojasi paraudusios odos ratilai, jau reikėtų gydytojo konsultacijos.
Sunkios reakcijos ir anafilaksija
„Anafilaksijai yra būtini bent keletas iš šių simptomų: migruojantis dilgėlinės bėrimas, odos paraudimas, apsunkintas kvėpavimas, užkimęs balsas, švokštimas, tinimas - ypač aplink veidą, vokus, ausis, burną, rankas ar kojas. Staiga atsiradęs pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar nualpimas taip pat gali reikšti, kad prasidėjo anafilaksija“, - teigia gydytoja ir pataria tokiu atveju būtina tuoj pat reaguoti, nes vaiko būklė gali blogėti ypač greitai.
„Tai didina vabzdžių įkandimo ir įgėlimo rizikas bei stiprina organizmo reakcijas, ypač mažiesiems, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi“, - sako Simona Dikšienė, „Vilnelės“ klinikų šeimos gydytoja. Tarp vaikų netgi atsiranda ir naujų klinikinių pasireiškimų, pavyzdžiui, „Skeeter“ sindromas, reiškiantis stiprią vietinę reakciją į uodų įkandimus. Šis sindromas ypač dažnai pasitaiko vaikams, turintiems atopinių ligų, pavyzdžiui, bronchų astmą, alerginį rinitą ar atopinį dermatitą.
Pasak S. Dikšienės, vasaros sezonu Lietuvoje vaikams pavojų kelia tie patys vabzdžiai kaip ir suaugusiems: gali įkąsti uodas ar erkė, o įgelti ir suleisti savo nuodus - širšė, vapsva, bitė. „Įprastai pirmiausia susidaro uždegimas pradurtos odos vietoje - tai sukelia vabzdžių seilėse susikaupę dirginančios medžiagos. Per kelias minutes po įkandimo ar įgėlimo oda toje vietoje parausta ir gali patinti, o šie simptomai paprastai išnyksta per kelias valandas“, - sako ji ir priduria, kad kartais reakcijos gali ir uždelsti.
„Kai kuriais atvejais po kontakto su vabzdžiu išsivysto uždelsta ir labai ryški vietinė reakcija: pažeistoje vietoje gali atsirasti labai ryškus patinimas, paraudimas, jaustis karštis, niežulys, jaustis skausmas, kurį gali lydėti nedidelis karščiavimas - taip dažniau nutinka mažiems vaikams ir tai yra anksčiau minėto „Skeeter“ sindromo klinikiniai požymiai. Tokiai atvejais svarbu jį atskirti nuo kitų, panašius simptomus turinčių, susirgimų“, - pasakoja šeimos gydytoja.
Nors dažniausiai susidūrimas su vabzdžiu apsiriboja vietiniu odos pažeidimu, visgi kartais tai gali iššaukti ir itin stiprią, gyvybei pavojingą reakciją - anafilaksiją.
„Laimei, Lietuvoje itin pavojingų vabzdžių, tokių kaip, pavyzdžiui, Australijoje, nėra. Visgi itin ramūs būti negalime, mat mūsų kraštas pasižymi erkių gausa, kurios platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Kaip pasakoja T. Mauručaitis, po įkandimų dažnai vystosi komplikacijos sausoje odoje arba ten, kur ji ploniausia. „Šiems veiksniams susidėjus, neretai vystosi nemalonios komplikacijos - infekcijos, sukeliančios skausmą. Užsikrėtus Laimo liga ar erkiniu encefalitu ir laiku nesiėmus tinkamų veiksmų gali tekti gultis į ligoninę.
Vabzdžių įkandimų atvejai dažniausiai pastebimi gegužės galo ir birželio pradžios laikotarpiu, taip pat liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Remdamasi patirtimi specialistė pastebi, jog į vabzdžių įkandimų alergines reakcijas labiau linkę žmonės, sergantys šienlige, dilgėline, turintys atopišką odą.
„Lengvos alerginės reakcijos dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą: įkandimo vieta nežymiai patinsta, parausta, šiek tiek niežti, gali pasireikšti kaitimo pojūtis. Šios indikacijos nėra pavojingos sveikatai ir beveik visais atvejais išnyksta per kelias dienas. Esant poreikiui, diskomfortą galima sumažinti vartojant antihistaminines tabletes ar vietinio poveikio dimetindeno maleato ar hidrokortizono tepaliukus“, - pasakoja G. Vaitoškaitė.
