Tonzilės ir adenoidai yra svarbios imuninės sistemos dalys, veikiančios kaip filtrai, sulaikantys ir naikindami mikroorganizmus, patenkančius į kvėpavimo takus per nosį ir burną. Tačiau kartais šie dariniai gali per dideli išvešėti ir sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant kalbos sutrikimus vaikams.
Kas yra adenoidai ir tonzilės?
Tonzilės yra limfoidinio audinio sankaupos, gerai matomos išsižiojus. Adenoidai, kitaip nei tonzilės, yra nosiaryklėje ir jų pražiodžius vaiko nepamatysite. Abu šie dariniai yra svarbūs kovojant su infekcijomis, tačiau jų padidėjimas gali sukelti daugybę problemų.
Adenoidai yra ikimokyklinukų liga. Nors jų randama jau vaikui gimus, didėti pradeda apie 2-3 metus, kai mažyliai ima dažniau sirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Didžiausi būna apie 5-6 metus, vėliau pradeda mažėti ir paauglystėje išnyksta. Adenoidai - tai nosiaryklėje esančios limfoidinio audinio sankaupos, limfinės sistemos dalis. Pagrindinė adenoidų kartu su tonzilėmis funkcija - padėti organizmui atremti infekcijas apsaugant nuo bakterijų ir virusų atakų. Dažniausiai dėl infekcijos adenoidai padidėja. Prasidėjus uždegimui (adenoiditui) adenoidai pradeda nebefunkcionuoti ir sukelia daugybę problemų. Adenoidus turi tik vaikai: paprastai šie dariniai intensyviai auga nuo 2 iki 7 m. Dažnos viršutinių kvėpavimo takų ligos: sloga, sinusitas, lėtinis sausas kosulys ir kt. Ydingas žandikaulio formavimasis. Išvešėję adenoidai ilgą laiką negydant gali sutrikdyti viršutinio žandikaulio augimą, todėl gali pakisti veido forma ir susiformuoti netaisyklingas sąkandis. Klausos sutrikimai. Ausų uždegimas (otitas). Galvos skausmas. Miego apnėja. Pakartotinis adenoidų išvešėjimas.
Tonzilės gali sukelti problemų įvairaus amžiaus žmonėms. Vaikams dažnai diagnozuojama tonzilių hipertrofija, arba išvešėjimas. Kita bėda yra lėtinis tonzilitas, diagnozuojamas dažnai kartojantis ūminiam tonzilitui (liaudiškai - anginai), kuriam būdinga aukšta temperatūra, stiprus ryklės skausmas, pūlingos apnašos ant tonzilių.
Kada adenoidai ir tonzilės pradeda kelti problemas?
Kai išvešėję adenoidai blokuoja nosiaryklines klausomojo vamzdelio angas, už būgnelio kaupiasi skystis, sukeliantis klausos problemų. Dėl sutrikusio kvėpavimo miegant gali ištikti net dusulio priepuoliai. Mažylis pabunda nuvargęs, skundžiasi galvos skausmu, todėl dieną jam sunku susikaupti. Per burną įkvepiamas nesušildytas ir neišvalytas oras. Išvešėję adenoidai gali užkimšti klausomojo (Eustachijaus) vamzdelio angą, jungiančią nosiaryklę su vidurine ausimi. Todėl gali suprastėti vaiko klausa ir peršalimai dažnai komplikuosis į otitą (vidurinės ausies uždegimą).
Padidėję adenoidai užkemša užpakalines nosies ertmės angas, todėl vaikas kvėpuoja per burną. Taigi, jeigu vaikui sunku kvėpuoti per nosį, mama ir tėtis gali įtarti, kad jį kamuoja padidėjusios ryklės tonzilės. Verta kreiptis į gydytoją, jeigu vaikas sunkiai kvėpuoja, ypač miegodamas, arba knarkia. Tokie vaikai kvėpuodami atvira burna neramiai miega, gali šlapintis į lovą.
Nuolatinis nuovargis tampa kasdieniais palydovais. Sutrikus miegui, vaikai ne tik blogai miega nakties metu, bet ir sunkiau susikaupia. Tai gali paveikti jų gebėjimą mokytis, o kartais ir bendravimą su bendraamžiais.
Išvešėję adenoidai ilgą laiką negydant gali sutrikdyti viršutinio žandikaulio augimą, todėl gali pakisti veido forma ir susiformuoti netaisyklingas sąkandis. Dėl šių priežasčių sergantieji savo išvaizda gali priminti psichikos sveikatos sutrikimų kamuojamus vaikučius, tačiau adenoidų išvešėjimas neturi jokios įtakos vaiko protiniam vystymuisi. „Adenoidinis veidas“ išsivysto dėl sutrikusio kvėpavimo per nosį. Dėl nuolatinio kvėpavimo per burną, vaikai būna nuolat išsižioję, pakinta sąkandis (atsikiša viršutinis žandikaulis). Dėl deguonies stokos vaikai būna išblyškę, pajuodusiais paakiais.
Vaiko kalba pasidaro neaiški, paduslėja balsas. Gali netaisyklingai vystytis krūtinės ląsta, sulėtėti vaiko psichinė raida. Išvešėjusius adenoidus svarbu nustatyti kuo anksčiau, kol vaiko organizme dar neatsirado didesnių pokyčių.
Nemaloniam burnos kvapui adenoidų išvešėjimas taip pat turi įtakos. Jeigu iš vaiko burnytės dvelkia nemalonus kvapas - vertėtų kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. Pastebėta, kad pašalinus adenoidus pagerėja ir burnos kvapas. Pasitaiko, kad esant dideliems adenoidams ar tonzilėms vaiko balsas tampa slopus arba žemas. Kartais atrodo, kad jis šneka per nosį. Išgydžius ar pašalinus šią bėdą, vaiko balsas tampa skaidresnis.
Jeigu mažametis dažnai serga ausų uždegimu, ligos priežasties reikėtų ieškoti nosyje arba gerklėje. Pašalinus adenoidus, dažniausiai liaujasi skaudėti ir ausis. Medikų teigimu, stipriai išvešėjęs nosiaryklės limfoidinis audinys uždengia klausos vamzdį ir vaikas ima prasčiau girdėti.
Sutrikus miegui, vaikai ne tik blogai miega nakties metu, bet ir sunkiau susikaupia. Tai gali paveikti jų gebėjimą mokytis, o kartais ir bendravimą su bendraamžiais. Bene vienas dažniausias pacientų klausimų gydytojui otorinolaringologui yra tai, kaip nustatyti, ar adenoidai iš tiesų yra padidėję.
Ne visada, tačiau labai dažnai, ypač prisidėjus infekcijai, vaikai kosti. Kosulys labiau sustiprėja gulint, sekretui nutekant žemyn nosiarykle.
Adenoidų išvešėjimas dažniau pasitaiko alergiškiems vaikams.
Adenoidų ir tonzilių diagnostika
Diagnozė nustatoma išsamiai apklausus pacientą ir apžiūrėjus ryklę bei nosiaryklę. Naudojami lankstūs fibroendoskopai - prietaisai su kameromis. Jie įkišami į nosies landą iki nosiaryklės: įvertinamas adenoidų dydis, spalva, sekreto kiekis ir kt. Gomurio tonziles apžiūrėti kur kas lengviau - pakanka mentelės. Pasak kalbintos medikės, „auksiniu diagnostikos standartu“ laikoma nosiaryklės endoskopija, atliekama naudojant ploną, lankstų endoskopą (su kamera). Procedūros metu endoskopas įkišamas pro nosies landą, o vaizdas perduodamas į monitorių. Adenoidų dydį ir jų išvešėjimą lemia keli pagrindiniai veiksniai.
Gydymo metodai ir operacijos
Adenoidų gydymo metodai priklauso nuo to, kaip stipriai jie trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui. Lengvais atvejais gali pakakti specialių nosies purškalų ar nosies praplovimų. Kai simptomai tampa pasikartojantys, ilgai trunkantys - pavyzdžiui, jei vaikas kenčia nuo dažnų ausų uždegimų ar miego apnėjos, - gali prireikti chirurginio gydymo, dar vadinamo adenoidektomija. Adenoidektomija atliekama, kai vaikas negali kvėpuoti per nosį, kai pasikartoja ausų infekcijos ar kai pasireiškia miego sutrikimai.
Adenoidektomija rekomenduojama, kai nepadeda konservatyvus gydymas, atsiranda kvėpavimo takų obstrukcija, vaikas kvėpuoja per burną, knarkia, formuojasi ydingas sąkandis. Adenoidai operuojami dažnai kvėpavimo takų uždegimais sergantiems vaikams, nes jie yra infekcijos židinys. Mat limfinis audinys - puiki terpė bakterijoms veistis. Jei ryklės tonzilės padidėja tiek, kad pablogėja mažylio klausa, vaikas negali kvėpuoti per nosį, dažnai kartojasi kvėpavimo takų infekcijos, sutrinka veido skeleto vystymasis, taip pat gali prireikti operacijos.
Tonzilių operacijos gali būti dviejų tipų: dalinis tonzilių pašalinimas (tonzilotomija), dažnai atliekamas kartu su adenoidų šalinimu, ir visiškas šalinimas - tonzilektomija (liaudiškai - anginos operacija). Tonzilotomija atliekama, kai tonzilės yra labai didelės, bet nėra lėtinės infekcijos.
Anksčiau adenoidektomija ir tonzilektomija būdavo atliekamos nuskausminus vietiškai, vaiką pririšus prie kėdės. Šiandien dauguma tėvų bijo operacijos, tačiau nerimui nėra preteksto. Operacija su bendrąja nejautra nėra sudėtinga ir trunka apie pusvalandį (įskaitant pasiruošimą). Išoperuoti vaikai, jei nekyla jokių komplikacijų, tą pačią dieną, praėjus 3-4 val. po operacijos, išleidžiami namo.
Operacijos eiga:
- Prieš operaciją vaikas turi būti visiškai sveikas - nesirgti net sloga.
- Ir tonzilotomija, ir adenoidektomija atliekamos per burną. Operacija trunka apie 15-20 min.
- Adenoidai pašalinami specialiu įrankiu - lyg nuvalomi nuo nosiaryklės sienų. Kartais žaizdelių kraštai prideginami.
- Atliekant tonzilotomiją, pašalinamos arčiau vidurio esančios tonzilių dalys. Likęs audinys prideginamas.
- Apie 1,5 val. po operacijos rekomenduojama nevalgyti.
- Sudėtingiausia iš aptariamų operacijų yra tonzilektomija. Ji trunka apie 30-45 min. Procedūros metu tonzilės atidalijamos nuo aplinkinių ryklės audinių specialiu instrumentu. Kraujavimas būna intensyvesnis, žaizda prideginama.
Tonzilės šalinamos su kapsule, todėl tikrai neatauga. Adenoidai kapsulės neturi, jie yra priaugę prie ryklės sienų. Taigi teorinė ataugimo tikimybė išlieka. Ji didesnė, jei adenoidektomija atliekama 2-3 metų vaikams arba sergantiems alerginiu rinitu. Tačiau tai nutinka retai.
Galimos komplikacijos ir prevencija
Komplikacijų rizika yra, bet jos tokios retos, kad baimintis ruošiantis procedūrai tikrai nereikėtų. Pasaulinė statistika rodo, kad kraujavimas po operacijos pasireiškia vos 1 proc. pacientų. Apskritai tiek adenoidų, tiek tonzilių operacijos atliekamos tik tada, kai būtina. Nė vienas gydytojas tokios intervencijos nepasiūlys šiaip sau.
Visi vaikai turi adenoidus, kurie dažniausiai išnyksta apie 19 ar 20 žmogaus gyvenimo metus. Dažniausiai adenoidai padidėja vaikams iki 14 m., tačiau pasitaiko ir išskirtinių atvejų - adenoidus teko šalinti 43 m. vyrui. Išvešėję adenoidai trukdo kvėpuoti per nosį, todėl vaikai prasižioja ir kvėpuoja per burną. Negydant adenoidų išvešėjimo ir nuolat kvėpuojant per burną gali susiformuoti vadinamasis „adenoidinis veidas“: atrofuojasi kai kurie veido raumenys, formuojasi netaisyklingas sąkandis, netaisyklingai vystosi apatinis žandikaulis.
Nors po šių operacijų komplikacijų dažnis itin nedidelis, tačiau labai svarbu laikytis tinkamo režimo, kadangi žaizdos nėra siuvamos ir gyja atviru būdu. „Gera žinia ta, kad visiems pacientams po operacijos leidžiama valgyti ledus taip dažnai ir tiek daug, kiek tik norisi. Juk dažnai iki operacijos nuolat sirgę vaikai yra saugomi nuo tokių paprastų vaikystės malonumų, kad nesusirgtų, todėl stengiamasi juos pradžiuginti. O šalti ledai turi ir kitą privalumą - padeda mažinti pooperacinį audinių paburkimą“, - pastebi gydytoja otorinolaringologė E.
Prevencija:
- Imuniteto stiprinimas.
- Peršalimo prevencija ir kontaktų su ligoniais vengimas. Labai svarbu vengti peršalimo, nes adenoidų uždegimas dažniausiai pasireiškia peršalus. Reikėtų riboti vaiko kontaktus su asmenimis, sergančiais ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis.
- Tinkama higiena.
- Konsultavimasis su gydytojais.
- Sveikai ir subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, skirti laiko veiklai, kuri padėtų atsikratyti per dieną susikaupusios įtampos ir streso, sureguliuoti miego-poilsio režimą, daugiau laiko praleisti gryname ore.
Tonsillectomy & Adenoidectomy (T&A) Rated G
