Vieniems tėvams atrodo, kad vaikas jau skaito, rašo, viskuo domisi, taigi pats laikas leisti į mokyklą. Tačiau kuri „teorija“ teisinga? Pagal ką nuspręsti, ar vaikas jau pasirengęs mokyklai?
Vaiko amžius, žinoma, ne lemiamas veiksnys, tačiau nėra nesvarbus. Tėvai suvokia, kad šešiametis mokyklą baigs 18 metų, ne 19, kaip septynmetis, vadinasi, galės anksčiau pradėti savarankišką gyvenimą. Be to, svarbi ir šių dienų realybė: žingeidus šešiametis semia į save visą iš aplinkos sklindančią informaciją, taigi jo pažinimo gebėjimai formuojami anksčiau.
Svarbiausia - kad ugdymo procesas būtų lankstus, lengvai pritaikomas prie skirtingų vaikų intelektinių gebėjimų. Tačiau labiausiai reikia atsižvelgti ne į paties ugdymo proceso, o pedagogų lankstumą priimti skirtingų gebėjimų vaikus ir pasirūpinti, kad ugdymo procesas kokybiškai išpildytų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikį.
Sprendimas leisti vaiką anksčiau į mokyklą dažnai grindžiamas nuomone, kad vaikas protingas, viskuo domisi, moka skaityti ir skaičiuoti, ir nėra ko veltui leisti laiką. Visgi ne visada tai teisinga.
Vaiko brandumo mokyklai kriterijai
Vaiko brandumas mokyklai yra kompleksiškas ir daugiakomponentis raidos reiškinys. Mokslininkai ir pedagogai išskiria keletą veiksnių, kurie gali lemti vaiko sėkmę mokykloje:
- Fizinė sveikata
- Psichinė ir emocinė branda
- Socialiniai, bendravimo gebėjimai
- Požiūris į mokymąsi
- Kalbiniai ir pažintiniai gebėjimai
- Bendrosios žinios
Psichologai taip pat mano, kad nederėtų sureikšminti vien tik akademinių gebėjimų, ne mažiau svarbios yra socialinės ir emocinės vaiko savybės.
Šešiamečiai visų pirma turi įsisavinti mokėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, planuoti ir tikslingai veikti, atpažinti ir tinkamai išreikšti emocijas, įveikti nerimą ir pasitikėti savimi, gerai jaustis, ir svarbiausia - mokėti prašyti suaugusiųjų pagalbos.
Brandus, tinkamai rengtas mokyklai tiek septynmetis, tiek šešiametis paprastai lengvai adaptuojasi mokykloje, patiria pažinimo džiaugsmą bei įveikia kylančius sunkumus.
Kada verta susilaikyti?
Tačiau paskubėjus nepasiruošusį mokyklai vaiką išleisti mokytis anksčiau gali kilti nenumatytų problemų. Vaikui, patiriančiam mokykloje per didelį stresą, gali pasireikšti emocijų ir elgesio, miego, psichosomatinių sutrikimų.
Be to, ankstyvosios vaikystės metu intensyviai vystosi bendrieji gebėjimai, kurie yra specifinių mokymosi gebėjimų pamatas. Vaikai mokosi natūraliai, jie nespaudžiami pasiekti rezultatą, džiugina pats mokymosi procesas.
Svarbiausia - pastebėti sunkumus: vaikas nesidomi, t. y. jam neįdomu nei skaityti, nei rašyti, jis sunkiai išlaiko dėmesį, sudėtinga susikaupti, turbūt priims sprendimą dar palaukti.
Kaip apsispręsti?
Tėvams kyla sunkumų nusprendžiant, ar vaikas jau gali eiti į mokyklą? Pagelbėti apsispręsti gali ir priešmokyklinės grupės pedagogas, kuris puikiai pažįsta vaikus, kasdien su jais užsiima ir aiškiai mato silpnąsias bei stipriąsias puses.
Jau nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios į priešmokyklines grupes gali eiti ir 5-mečiai, ir 6-mečiai, o į mokyklas atitinkamai gali keliauti ir 6-mečiai, ir 7-mečiai. Privalomo vaiko pasirengimo mokyklai brandumo įvertinimo, norint vaiką leisti anksčiau į priešmokyklinę grupę, nebereikia. Taigi, galutinį sprendimą - leisti vaiką anksčiau į mokyklą ar ne - priima tėvai.
Bendradarbiavimo svarba
Paprašyta pasidalinti praktiniais pastebėjimais mokyklų ir darželių tinklo „Pažinimo medis“ pavaduotoja ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui Ana Račiuvienė sakė, kad tėvams neretai yra sunku priimti šį sprendimą vieniems, nes namuose jie vaiką mato vienokį, tuo metu pedagogų požiūris gali skirtis. „Sociume, grupėje, tarp vaikų jis gali elgtis kiek kitaip, čia labiau atsiskleidžia vaiko bendradarbiavimo, savireguliacijos, gebėjimo susikaupti ir dirbti įgūdžiai. Galime sakyti, kad tėvai savo vaiką labai puikiai pažįsta vienoje aplinkoje, o pedagogas - visai kitoje. Abiejų šių pastebėjimų visuma padeda priimti geriausią sprendimą vaikui. Todėl taip svarbu yra bendradarbiauti ir keistis informacija“, - patarė ji.
Su šiais pastebėjimais sutinka ir organizacijos „Ugdymo meistrai“ partneris, darželio ir mokyklos „Patirčių slėnis“ bendraįkūrėjas Lukas Benevičius. Jo pastebėjimu, sprendimas turėtų priklausyti ne tik nuo vaiko raidos, bet ir nuo tėvų pasiruošimo bei pedagogų. Abu pašnekovai akcentavo, kad ypač svarbu, kad šeima būtų rami dėl savo sprendimo, nuo kelerių metų paleisti vaiką į mokyklą.
Tyrimai rodo, kad tik tada, kai vaiko neblaško neišspręsti santykiai, įtampos, vidinės dilemos, jis mokymuisi ir pasaulio pažinimui gali skirti visą dėmesį ir jėgas.
Kada geriau likti darželyje?
Kasmet matanti, kaip vaikai iš darželio pereina į mokyklą, A. Račiuvienė neneigia, kad amžius yra svarbu, tačiau pabrėžia, kad kiekvieno vaiko kelias yra savitas, todėl vertinti kiekvieną vaiką svarbu individualiai. Specialistė džiaugiasi, kad dabar priešmokyklinio pasiruošimo grupę bus galima tęsti dvejus metus - jei ir tėvai, ir pedagogai matys, kad vaikas per metus nepasiruošė mokyklai ir jo branda dar nėra tinkama aukštesnei ugdymo pakopai.
„Anksčiau tokios galimybės nebuvo, tad apsisprendimas dėl paankstinto priešmokyklinio ugdymo buvo labai atsakingas, kartais rizikingas. Įstatymuose atsiradęs pokytis labiau aktualus vaikams, kurie gimė sausio-balandžio mėnesiais. Anksčiau vaikas, gimęs gruodžio mėnesį, jau keliaudavo į pirmą klasę, o gimęs sausio mėnesį - dar ne. Dabar labiau atsižvelgiama į mokslo metus. Gerai, kai turime laisvę rinktis, atsižvelgti į vaiko galimybes, - sakė ji. - Mūsų mokyklos pedagogai palaiko tą nuomonę, kad nėra nieko blogo penkiamečiui, būsimam šešiamečiui, dar vienus metus tęsti priešmokyklinį kursą, jei ir tėvai, ir pedagogai mato, kad vaikas per metus nepasiruošė mokyklai ir jo branda tiesiog dar nėra tinkama aukštesnei ugdymo pakopai. Visgi, galutinį sprendimą priima tėvai.“
Anot L. Benevičiaus, kategoriškas sprendimas, kada vaikui pradėti mokyklą, priimtas sausai atsižvelgus vien į vaiko amžių, tik sukuria įtampą. Yra vaikų, kurie į mokyklą galėtų eiti ir penkerių - jie jau skaito, yra labai smalsūs, bet yra ir tokių, kurie būdami net ir septynerių ar aštuonerių, dar tikrai galėtų likti darželyje, sakė ugdymo specialistas.
Žinios ir mokėjimas skaityti - dar ne viskas
Mokyklai pasiruošęs vaikas yra tas, kuris turi tinkamą santykį su savimi, su kitais vaikais, aplinka ir užduotimi, reziumuoja A. Račiuvienė. Pasiruošimas mokyklai, anot jos, - tai ne tik mokėjimas skaičiuoti ir pažinti raides, dar labai svarbu socialiniai įgūdžiai, savireguliacija, pasitikėjimas savimi, noras pažinti pasaulį, pagal amžių - savarankiškumo įgūdžiai ir atsakomybės jausmas.
„Skaičiuoti, skaityti vaikas gali išmokti per kelis mėnesius, bet socialinėms-emocinėms, savarankiškumo ir atsakomybės kompetencijoms suformuoti reikia kelerių metų. O jos itin svarbios mokykloje, todėl joms darželiuose turėtų būti skiriama daug dėmesio“, - įsitikinusi pašnekovė.
Tuo metu paklaustas, kokie įgūdžiai, jo nuomone, reikalingi būsimam pirmokui, L. Benevičius akcentavo bazinius dalykus. „Manau, kad pažinti raides ir bent domėtis skaitymu jau reikėtų. Bandyti spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą irgi būtų gerai, nes rašant ranka mūsų abu mūsų smegenų pusrutuliai veikia aktyviau. Svarbūs ir matematiniai gebėjimai - mokėti sudėti ir atimti nedidelius skaičius pirmokui irgi praverstų“, - vardijo ugdymo specialistas.
Jo nuomone, tai, kad vaikas jau pasiruošęs į mokyklą, bene labiausiai parodo jo smalsumas, nuolatinis klausimų uždavimas sau ir kitiems.
A. Račiuvienės nuomonė kiek kitokia. Remdamasi praktine patirtimi ji paaiškino, kodėl tai gali suklaidinti: „Kartais vaikas gali rodyti labai didelį entuziazmą mokytis, būti vaikščiojanti enciklopedija, skaičiuoti ir skaityti, bet atidžiau stebint vaiką gali pamatyti, kad akademinius gebėjimus jis išvystęs kaip kompensaciją, nes išgyvena labai daug nerimo ir ypač kontakte, nepasitiki savimi, jam sunku rasti kalbą su bendraamžiais, įsitraukti į bendrą žaidimą. Ir tokiu atveju, sakyčiau, su mokykla ir akademiniu ugdymu nereikėtų skubėti, o padėti vaikui vystyti jo socialines-emocines kompetencijas. Juk kai kalbame apie pradinio ugdymo amžiaus tarpsnį, tuo laikotarpiu vaikas sėkmingas jaučiasi tiek, kiek jam sekasi bendrauti su bendraamžiais bei kiek sekasi mokytis. Todėl ir svarbu sudėti pagrindus tam, kad vaikas šiose abejose srityse būtų sėkmingas, kas formuos jo teigiamą savivoką tolesniame gyvenime.“
Verčiau palaukti, nei paskubėti
Paprašyta duoti svarbiausią patarimą būsimų mokyklinukų tėvams, A. Račiuvienė dar kartą pabrėžė, kad itin svarbu kartu su pedagogu stebėti vaiką ir matyti ne tik jo akademinį pasiruošimą, bet vertinti ir asmenybės, charakterio išsivystymą, darbines bei socialines-emocines kompetencijas.
„Jeigu darželio priešmokyklinio ugdymo pedagogai motyvuotai sako, kad vaikas dar nepasiruošęs mokyklai, tėvams nevertėtų nereaguoti į tokias pastabas. Gal iš tikrųjų geriau pratęsti priešmokyklinį ugdymą, negu išleisti nepasiruošusį vaiką į mokyklą. Dar metus paaugęs jis ateis emociškai ir fiziškai pasirengęs pirmai klasei ir įsilies į ją be streso. Kaip aš kartais sakau - kam skubėti? Juk skubėdami mes iš esmės atimame vienus metus iš vaikystės ir pridedame prie darbinio stažo metų“, - kalbėjo A. Račiuvienė.
Pašnekovė priminė, kad jeigu tėvų ir pedagogų nuomonės nesutampa, yra galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę (PPT) tarnybą, kur kvalifikuoti specialistai ištirs vaiko pasiruošimo lygį ir pateiks aiškias rekomendacijas.
„Įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, ir mes manome, kad svarbiausia tėvams rasti šį atsakymą prieš žygiuojant į pirmą klasę“, - sakė ji.
Tuo metu L. Benevičius ramina tėvus - jei priėmę sprendimą vėliau imsite gailėtis, atminkite, kad ir mes, suaugusieji, gyvename, dirbame tarp skirtingo amžiaus, skirtingų gebėjimų žmonių. Ir dažnai tai netgi į naudą.
„Kas nutinka, kai į tą pačią klasę ateina skirtingų gebėjimų vaikai? Teoriškai turėtų išlošti tas, kuris kažkiek atsilieka, tačiau praktiškai būna visaip. Tai gali priklausyti nuo mokytojo, vaiko šeimos ir net atmosferos klasėje. Juk svarbūs ir psichologiniai dalykai“, - sakė jis.
