Nėštumo ir žindymo laikotarpiu patariama atidžiau stebėti, kiek vitamino D gauname, ir prireikus atsargas papildyti. Atsiradus galimybei pasidaryti vitamino D kiekio kraujyje turimą, paaiškėjo, kad jo trūksta daugumai. Ypač atidžios šiam trūkumui turi būti besilaukiančios ir maitinančios mamos, nes yra atsakingos už du.

Vitaminas D organizme veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje: reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje, svarbus psichologinei būklei, pažintinėms funkcijoms, apsaugo nuo depresijos, onkologinių ligų, insulto, infarkto. Nėštumo metu, ypač žiemą ir pavasarį, vienai moteriai iš keturių trūksta vitamino D. Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai. Vitaminas D labai svarbus kalcio pasisavinimui.

Mokslinės studijos atskleidė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir pogimdyminio liūdesio (baby blues) ar net pogimdyminės depresijos. Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka, nes organizmas ilgai nesiunčia signalų, kad jam šio vitamino trūksta. Geriausia tyrimą atlikti nėštumo pradžioje ir po to atlikti kas 2-3 mėnesius, kol baigsite žindyti. Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75-100 nmol/l.

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, dalyvaujantis įvairiuose organizmo procesuose - kalcio ir fosforo apykaitoje, imuninės sistemos veikloje. Šis vitaminas yra išskirtinis, nes didžioji jo dalis gaunama ne su maistu, o per odą. Odoje, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, susidaro vitamino D pirmtakas, kuris po to, dalyvaujant inkstams ir kepenims, paverčiamas aktyvia vitamino D forma.

Vitamino D trūkumo pasekmės nėštumo metu

Vitamino D trūkumas siejamas su padidėjusia įvairių ligų rizika: kai kurių rūšių vėžio, įvairių autoimuninių ligų, cukrinio diabeto; nėštumo metu - su didesne gestacinio diabeto, cezario pjūvio, preeklampsijos rizika. Šis vitaminas tiesiogiai veikia kasos ląsteles ir yra reikalingas normaliai insulino sekrecijai kasoje, tad jo papildų vartojimas sergant gestaciniu diabetu teigiamai veikia glikemijos ir atsparumo insulinui rodiklius.

Gestaciniu diabetu sergančios nėščiosios turi didesnį vitamino D trūkumo nei nėščiosios, nesergančios gestaciniu diabetu. Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius. Nors tai yra pavojingos komplikacijos naujagimio sveikatai, tačiau nėra bendros nuomonės dėl vitamino D vartojimo būtinumo nėštumo metu. Rutiniškai visoms nėščiosioms skirti vitamino D papildų PSO nerekomenduoja. Jei vitamino D trūkumas yra stebimas atlikus 1,25-dihidroksicholekalciferiolio testą kraujyje nėštumo metu, vitamino D rekomenduojama vartoti po 200 TV kasdien.

Didžiausia bėda trūkstant vitamino D nėščiai moteriai, kad gimęs kūdikis gali susirgti rachitu. Ši vaikų liga dažniausiai pastebima antrąjį gyvenimo pusmetį. Dėl kalcio ir fosforo stoka, kuri susijusi su vitamino D trūkumu, pakrinka vaiko nervų sistema - jis tampa neramus, irzlus ir labai dirglus - krūpčioja įjungus šviesą arba prisilietus. Jeigu kūdikis dar ir daug prakaituoja, užkietėja viduriai, galite įtarti besivystantį rachitą. Vienas ligos požymių - suminkštėję pakaušio kaulai. Šešių mėnesių kūdikis bando sėstis, vėliau atsistoti, bet kaulai neišlaiko kūno svorio ir ima linkti.

Nustatyta, kad didelis vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti naujagimio traukulius, o vėliau dažnus kaulų lūžius. Vitamino D stoka turi įtakos įvairioms nėštumo patologijoms. Nustatyta, kad, esant mažesniam nei 20 ng/ml vitamino D kiekiui kraujyje, preeklampsijos tikimybė nėščiajai padidėja dvigubai. Tai pradinis nėščiųjų ligos eklampsijos etapas, kai pakyla arterinis kraujospūdis, atsiranda pabrinkimų, šlapime randama baltymo. Vėliau gali ištikti eklampsija - viso kūno traukuliai, kurie gali atsirasti nėštumo metu arba po gimdymo.

Bostono universiteto medikai nustatė, kad vitaminas D turi įtakos gimdymui, o jo trūkstant moteris gali pati nepajėgti pagimdyti natūraliai. Dvejus metus specialistai tyrė šio elemento sąsajas su cezario pjūvio operacija. Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo daugiau trūksta šio vitamino nėščiajai, tuo didesnė cezario pjūvio operacijos tikimybė.

Kaip vartoti vitaminą D nėštumo metu?

Moterys, gyvenančios Vidurio Europoje ir planuojančios nėštumą, vitamino D turėtų vartoti po 800-2000 TV (tarptautinius vienetus) per dieną. Nėštumo metu papildomas vitamino D vartojimas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau. Rekomenduojama vitamino D dienos dozė - 1500-2000 TV. Jei po 2-3 mėnesių vitamino D koncentracija, vartojant vitaminą D minėtomis dozėmis, beveik nepadidėjo, gali būti, kad yra sutrikęs vitamino D pasisavinimas. Todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kartu spręsti, kokius vitamino D preparatus pasirinkti.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, intensyviai auga ir vystosi vaisius, padidėja maistinių medžiagų poreikis, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai bei sveikatai palankiai mitybai. Taip pat šiems procesams palaikyti būtina gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį. Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama išsitirti ar nėra jo trūkumo norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis.

Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs. Vitamino D kiekis nėštumo metu neturėtų viršyti 4000TV per parą. D3 veiksmingesnis nei D2. Kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus, geriausiai jį vartoti po valgio, po riebaus maisto. Avokadai, riešutai, sėklos, riebūs pieno produktai ir kiaušiniai yra maistingi riebalų šaltiniai, kurie padeda padidinti vitamino D pasisavinimą. Gerai vartoti kartu su magnio preparatais. Geriau pasirinkti vartoti kasdieną, o ne dideles dozes retai.

Jeigu nežinote ar jums yra trūkumas D vitaminą vartokite 400TV per parą. Tos kurios turi svorio perteklių, būna mažai saulėje ar nėštumas tęsiasi rugsėjo - kovo mėnesį, turėtų atlikti kraujo tyrimą D vitamino kiekiui nustatyti. Turinčioms svorio perteklių, D vitamino trūkumas dažnas, o jam sumažinti reikia didesnių, nei paprastai D vitamino dozių. Taip atsitinka todėl, kad riebalų ląstelės pasisavina D vitaminą.

Jeigu jums vitamino D netrūksta, tai po gimimo 8 savaites naujagimiui vitamino D pakanka. Po to didelė tikimybė, kad jo trūksta, kadangi piene vitamino D yra labai mažai. Tuomet gali atsirasti rachito simptomai. Todėl visais atvejais rekomenduojama papildomai vartoti D vitaminą.

Natūralūs vitamino D šaltiniai

Didžioji D vitamino dalis 90% pasigamina būnant saulėje ir tik 10% gaunama su maistu. Taigi, tik sureguliavus mityba jo trūkumą pašalinti sunku. Saulėtais mėnesiais visą reikiama D vitamino dozę galima gauti iš saulės. Rekomenduojama būti saulėje 15-30 minučių per dieną. Spinduliais lepinti veidą ir rankas. Nuo rugsėjo mėnesio pabaigos iki vėlyvo kovo saulės nepakanka, todėl reikia vitamino D papildomai su maistu ar papildais. Spinduliai reikalingi gamintis vitaminui pro stiklą neprasiskverbia. Sėdint saulėtoje vietoje už stiklo D vitaminas nesigamina. Kremai nuo saulės sumažina D vitamino gamybą odoje.

Maiste yra dvi vitamino D formos: D3 cholekalciferolis, D2 ergokalciferolis. Augaliniame maiste yra vitamino D2. Jis iš organizmo pasišalina greičiau, bet tinka vegetarams, veganams ir per anksti gimusiems kūdikiams. Pagrindinis natūralaus D vitamino maisto šaltinis yra žuvis.

Visada pasitarkite su savo gydytoju akušeriu ginekologu, kad parinktumėte tinkamus papildus pagal jūsų individualius poreikius nėštumo metu.

tags: #kiek #gerti #nestumo #metu #vitd

• Lietuvos nepriklausomybės šventė
• Kaip ugdyti vaiką, kuris nepriima patarimų
• Atraskite Romėnų Dievus Pagal Gimimo Metus
• Ugdymo sritys vaikų darželiuose
• Iniciatyvos vaikų globos namams