Aplinkos spaudimas, klausimai „kada vestuvės?“, „kada vaikai?“, o vėliau ir komentarai „tavo metų jau antrą vaiką gimdžiau“ ar „geriausia gimdyti iki 30-ies“ - visa tai gali sukelti nerimą ir stresą moterims, kurios susiduria su sunkumais susilaukti vaikų. Tačiau svarbu žinoti, kad ne viskas prarasta, net jei pastoti nepavyksta iš karto.
Medicinos psichologė Evelina Sabaitytė pabrėžia, kad statistika iškalbinga - kas ketvirta vaisingo amžiaus pora susiduria su sunkumais susilaukti vaikų. Tačiau tai nereiškia, kad moteris yra nevaisinga. Yra daugybė priemonių ir metodų, kaip spręsti vaisingumo problemas.
Mokykloje daroma klaida: lengvas pastojimas - mitas
Daugelis galvoja, kad vos nusprendus turėti vaikų, pastojimas įvyks po pirmos nakties. Tačiau realybė kitokia. Mokykloje dažnai sudaromas klaidingas įspūdis, kad pastoti yra labai lengva. Pirmas nesėkmingas bandymas moteriai gali tapti pirmąja krize.
Tiesa ta, kad tikimybė pastoti pirmą mėnesį sveikai, jaunai moteriai yra vos 12 procentų, o per metus - 35 procentai. Kuo moteris vyresnė, tuo šansai mažėja - po 35-erių pastojimo tikimybė krenta iki 15-20 procentų.
Kiekvieną mėnesį sulaukus mėnesinių ir nepavykus pastoti, moterys gali jausti panašų gedulą kaip netekus artimo žmogaus. Tačiau jei esate moteris iki 35-erių, ginekologas patars ramiai bandyti metus. Nepavykus, reikėtų kreiptis į vaisingumo specialistą. Svarbu atskirti terminus: nevaisingumas reiškia, kad moteris neturi gimdos ar kiaušidžių, o vaisingumo sutrikimas - tai, kad reikalingi organai yra, bet jų funkcionavimas sutrikęs.
Vyrų vaidmuo ir išgyvenimai
Vyrų atveju sunkumai susilaukti vaikų gali būti suvokiami kaip vyriškumo pažeidimas. Jie taip pat patiria didelį spaudimą, ypač kai iš aplinkos girdi replikas „tai ką, tuščiais šaudai, kad vaikų neturite?“. Nors galimybių pagerinti vyrų spermą yra (papildai, sveikesnis gyvenimo būdas), jos ne visada duoda rezultatų. Dėl to vyrai gali išgyventi didesnę krizę, vengdami kalbėti su specialistais ir jausdami kaltę prieš žmoną.
Būna atvejų, kai vyras, patyręs, kad jo vaisingumo sutrikimas neleidžia porai pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, savo žmonai leidžia ieškoti pagalbos pas kitus specialistus, o vėliau augina sūnų kaip savą.
Psichologinės pagalbos svarba
Daugeliui psichologinė pagalba vis dar yra tabu. Moterys dažnai mano, kad pastojimas ir nėštumas priklauso tik nuo fizinės būklės. Tačiau psichologinės nuostatos, baimės ir visuomenės spaudimas gali trukdyti pastoti ir net ryžtis pagalbinio apvaisinimo procedūroms.
Tyrimai rodo, kad 40% nevaisingumo priežasčių yra psichogeninės kilmės. Psichoterapiją išbandžiusių porų pastojimo tikimybė yra dvigubai didesnė nei tų, kurios to neišbandė.
Kai kurios moterys jaučiasi nevertos turėti vaikų, kaltina save dėl praeities sprendimų. Tačiau svarbu suprasti, kad kūnas, patiriantis didelį stresą ir nuovargį, gali neturėti resursų užauginti gyvybę. Baimė, nesėkmės, procedūros baimė - visa tai įjungia organizme „kaukis arba bėk“ mechanizmą, kuris trukdo atsipalaiduoti ir pastoti.
Svarbu atvesti moteris į sveiką būseną, kai ateina natūralus noras turėti vaikų, o ne tik siekti atitikti standartus ar pateisinti aplinkinių lūkesčius. Tai suteikia kūnui atsipalaidavimą.
Fiziniai veiksniai ir jų įtaka vaisingumui
Kūno svoris: Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija ir bulimija, rimtai trukdo moters vaisingumui. Kad kiaušidžių veikla būtų gera, būtinas tinkamas kūno svoris. Per mažas svoris gali sutrikdyti mėnesines, o per didelis - taip pat sutrikdyti kiaušidžių funkciją ir ovuliaciją. Tinkamas KMI yra tarp 20 ir 25 kg/m². Jei KMI mažesnis nei 19, mėnesinės linkusios išsiderinti. Esant per dideliam svoriui (KMI didesnis nei 29 kg/m²), išsiderina kiaušidžių funkcija ir pastoti tampa sunku.
Hormoniniai kontraceptikai: Tai mitas, kad hormoniniai kontraceptikai kenkia vaisingumui. Jie neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Priešingai, jie mažina kai kurių ligų, sukeliančių nevaisingumą, riziką. Nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmuosius tris ciklus netgi yra didesnė tikimybė pastoti.
Ankstesnių nėštumų nutraukimas: Kvalifikuoto specialisto atliktas nėštumo nutraukimas, net ir ne pirmas, nesukelia pavojaus naujam nėštumui, išskyrus retus atvejus, kai operacija komplikuojasi uždegimu.
Sveikatos problemos ir žalingi įpročiai: Chroniškos skydliaukės, kepenų, inkstų ligos, padidėjęs kraujospūdis, autoimuninės ligos, astma, vėžio gydymui naudojami medikamentai gali sumenkinti pastojimo tikimybę. Lytiškai plintančios ligos, lytinių organų infekcijos, endometriozė taip pat apsunkina pastojimą. Aktyvus ir pasyvus rūkymas mažina moterų vaisingumą ir blogina spermos kokybę. Per dažnai geriant kavą (daugiau nei 5 puodeliai per dieną) nevaisingumo rizika padidėja 45%. Saikingas kavos vartojimas (1-2 puodeliai per dieną) neturi įtakos vaisingumui.
Kada kreiptis į specialistus?
Pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti, jei, reguliariai gyvenant lytinį gyvenimą ir nevengiant pastojimo, nepavyksta pastoti per 12 mėnesių. Jei moteris yra 35 metų arba vyresnė, arba yra aiški nevaisingumą lemianti priežastis, tyrimą rekomenduojama pradėti anksčiau - jei nepavyksta pastoti per 6 mėnesius, o sulaukus 40-ies - po 3 mėnesių.
Nevaisingumas paliečia apie 10-15% porų, t. y. maždaug kas šeštą porą. Vyrų sveikatos problemos lemia 20-30%, moterų - 20-35%, abiejų partnerių - 25-40% visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10-20%.
Kaip padidinti tikimybę pastoti?
- Reguliarūs lytiniai santykiai: Didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai pora neturi jokių pertraukų ir turi reguliarius lytinius santykius kas 2-3 dienas. Susilaikymas nuo lytinių santykių gali mažinti pastojimo galimybes.
- Neskaičiuokite vaisingų dienų: Bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis gali netgi mažinti tikimybę pastoti. Geriausia, kai pastojama be jokių skaičiavimų. Kai pradedama planuoti ir skaičiuoti, kyla įtampa, kuri blogai veikia vaisingumą.
- Planuokite nėštumą: Kiekvienas vaikas turėtų gimti tada, kai yra pageidaujamas ir laukiamas. Mūsų visuomenei trūksta šeimos planavimo kultūros.
- Vartokite folio rūgštį: Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, turėtų vartoti vitaminus, ypač folio rūgštį (vitaminą B9). Tai sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką iki 70%.
- Sveikas gyvenimo būdas: Atsisakykite žalingų įpročių, rūpinkitės savo mityba ir svoriu, pakankamai miegokite, venkite streso.
Dirbtinis apvaisinimas ir amžius
Nors moters vaisingumas priklauso nuo amžiaus, dirbtinio apvaisinimo (IVF) procedūros gali padėti susilaukti vaikų ir vyresniame amžiuje. Tačiau svarbu žinoti, kad gyvo kūdikio gimimo tikimybė po IVF ciklo mažėja didėjant moters amžiui.
Pavyzdžiui, 40-mečių moterų tikimybė pastoti po vieno IVF ciklo siekia apie 6%, o 42-ejų ir vyresnių - tik 3%. Jaunesnėms nei 35-erių metų moterims, kad susiformuotų vienas genetiškai sveikas embrionas, reikia gauti 6 kiaušialąstes, tuo tarpu 42-43 metų moterims - net 16 kiaušialasčių.
Vaikai ateina tada, kai jiems laikas. Kai žmonės išmoksta paleisti, atsipalaiduoti ir priimti situaciją, dažnai įvyksta stebuklai. Psichologija gali būti svarbi dalis kelio į sėkmę.
