Kirmėlinės ligos arba helmintozės - tai susirgimai, kuriuos sukelia įvairios kirmėlės, tokios kaip askaridės, kaspinuočiai, trichinelės ir kt., parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, jos pažeidžia virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pokyčius, bendrą silpnumą. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme kitaip dar vadinamos helmintais.
Simptomų ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusių parazitų rūšies. Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos yra smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną.
Lietuvoje parazitinės ligos sudaro tik 0,17 proc. visų užkrečiamųjų ligų ir dauguma jų yra helmintozės. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, įvairiomis helmintozėmis yra užsikrėtę mažiausiai 24 proc. visų pasaulio gyventojų. Labiausiai helmintozės paplitę Afrikoje, Rytų Azijoje, pietiniuose Amerikos regionuose. Lietuvoje kasmet helmintozėmis suserga per 30 000 žmonių, daugiausiai 3-12 m. amžiaus vaikai. Vasara yra padidėjusios rizikos metas užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis, nes kirminų bei jų kiaušinėlių gausu dirvožemyje bei vandenyje, o žmogaus kontaktas su gamta šiltuoju metų laiku itin intensyvus. Rizika susirgti kirmėlinėmis ligomis didesnė naminių augintinių turėtojams.
Dažniausios kirmėlių rūšys ir jų simptomai
Enterobiozė - viena labiausiai paplitusių helmintozių pasaulyje. Ją sukelia Enterobius vermicularis, kitaip dar vadinamos spalinėmis. Enterobioze dažniausiai serga vaikai, lankantys darželius ar kitas vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas. Dažnai enterobiozė nesukelia specifinių simptomų. Tik maždaug po 30 dienų nuo užsikrėtimo kirmėlės iššliaužia pro išangę ir padeda kiaušinėlių. Tada atsiranda stiprus išangės niežulys, ypač nakties metu. Vaikai, turintys šių kirmėlių, blogai miega, per miegus blaškosi, stengiasi pasikasyti tarpvietę. Jie tampa irzlūs, pablogėja apetitas. Kirmėlaitėms šalinantis jas galima pamatyti aplink išangę.
Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Ją sukelia apvaliosios kirmėlės - askaridės (Ascaris lumbricoides). Dažniausiai šia helmintoze užsikrečiama vasarą arba rudenį, kuomet dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių helmintų kiaušinėlių. Ligos pradžioje, kai lervos migruoja, dažnai pasireiškia alerginės reakcijos, bronchų astmos priepuoliai. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, pacientui pablogėja apetitas, atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmas, pasireiškia bendras silpnumas. Liga patvirtinama ištyrus išmatas ir radus askaridžių kiaušinėlių.
Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvaliųjų šunų kirmėlių) ir rečiau Toxocara cati (apvaliųjų kačių kirmėlių) lervos. Kai į organizmą patenka mažas lervų kiekis, ši helmintozė gali nesukelti simptomų. Sunkiai sergant, padidėja blužnis, kepenys ir limfmazgiai, vargina pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda odos bėrimai. Žmogus toksokaroze užsikrečia toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vartodamas atvirų telkinių vandenį, vaikai - žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų.
Trichineliozę sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Inkubacinis šios kirmėlinės ligos periodas trunka nuo 3 iki 45 dienų (dažniausiai 10-25 dienas). Klinikiniai požymiai būna įvairūs - nuo besimptomės iki sunkios su komplikacijomis ligos. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, atsiranda veido ir akių edemos, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais - haliucinacijos. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomai gali ir nepasireikšti. Žmogus užsikrečia vartodamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą (nepakankamai gerai iškeptą, rūkytą, sūdytą, vytintą ar pan.) kiaulių bei šernų mėsą.
Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas) ir mažasis. Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) sukelia difilobotriozę. Jis yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Šios kirmėlės ilgis siekia iki 10-20 metrų. Ji parazituoja žmogaus, šuns ir katės žarnyne. Žmogaus organizme žuvinis kaspinuotis gali būti gyvybingas iki 30 metų. Jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginatus) sukelia teniarinchozę. Ši kirmėlė parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir siekia iki 5-10 m ilgio. Žuviniu, jautiniu ar kiauliniu kaspinuočiu užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą žuvį ar mėsą, mažuoju kaspinuočiu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Užsikrėtus šuniniu kaspinuočiu susergama echinokokoze - praryta echinokoko lerva pro žarnos sienelę prasiskverbia į kraujo apytaką ir nukeliauja į kepenis, plaučius, kitus organus kur iš lervos išauga didelio skersmens cistos (pūslės). Cistos gali išlikti gyvybingos dešimtmečiais.
Ar vaikas gali lankyti darželį, jei serga enterobioze?
Nors mintis apie kirmėles gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad ši problema yra gana lengvai diagnozuojama ir gydoma. Dažnai užsikrečia pakartotinai. Enterobiozė, dar vadinama oksiuriaze, spalinių infekcija ar siūlinių kirmėlių infekcija, yra parazitinis susirgimas, dažniausiai pasireiškiantis išeinamosios angos srities niežuliu. Žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų: žaislų, knygų, drabužių, baldų ir t.t. Vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus. Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet enterobioze užsikrečia ir serga apie 2 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais šis skaičius mažėja, nes profilaktinių tyrimų, kurie padeda išaiškinti apie 75 proc. visų sergančių enterobioze, atliekama vis mažiau. Labiausiai užsikrėtę yra pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, tačiau šia helmintoze serga ir suaugę žmonės. Europos šalyse vaikų sergamumas siekia iki 20-70 procentų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) nurodo, kad parazitinių ligų epidemiologinę priežiūrą šalyje reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 29 d. įsakymas „Dėl Parazitinių ligų epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“. Jame teigiama: „Asmenims, sergantiems enterobioze, himenolepidoze, amebiaze, lambliaze (giardiaze), balantidiaze, kriptosporidiaze, arba šių ligų sukėlėjų nešiotojams į darbą ar vaikų kolektyvą leidžiama grįžti tik po gydymo (pateikiant pažymą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialisto apie sveikatos būklę)“.
Vadinasi, nustačius spalines, vaikai į darželį tikrai neturėtų eiti. Tačiau, remiantis „Sodros“ atstovo spaudai Sauliaus Jarmalio paaiškinimu, šeimos gydytoja neteisingai informavo tėvus, nes prie šios diagnozės nedarbingumo pažyma tikrai gali būti išduota. Nedarbingumo pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Taisyklių 74 punkte nustatyta, kad švietimo įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir esant būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomus vaikus, elektroninius pažymėjimus motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) ar globėjui išduoda vaikų ligų gydytojai arba šeimos gydytojai nustatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenka priežastį „Epideminė situacija“.
Dėl šių priežasčių, jei jūsų vaikui nustatytos spalinės, jis neturėtų lankyti darželio, kol nebus baigtas gydymas ir pateikta pažyma apie sveikatos būklę. Nors tai gali sukelti nepatogumų dėl nedarbingumo pažymos išdavimo, tačiau svarbu paisyti higienos ir epidemiologinių reikalavimų, siekiant apsaugoti kitus vaikus nuo užsikrėtimo.
Kirmėlių gydymas ir prevencija
Kirmėlių infekcijos gydymas dažniausiai yra paprastas ir veiksmingas. Dažniausiai naudojami antiparazitiniai vaistai, tokie kaip mebendazolas, albendazolas ar pyrantelio pamoatas. Šie vaistai veiksmingai naikina kirmėles ir jų kiaušinėlius žarnyne.
Gydymo žingsniai:
- Kreipkitės į gydytoją: Jei įtariate, kad jūsų vaikas turi kirmėlių, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju. Jis atliks reikiamus tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą.
- Vykdykite gydytojo nurodymus: Svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo kurso, net jei simptomai pradeda nykti.
- Visos šeimos gydymas: Kirmėlių infekcijos yra labai užkrečiamos, todėl gydytojas gali rekomenduoti gydymą visai šeimai, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.
- Asmeninė higiena: Skatinkite vaiką plauti rankas po tualeto naudojimo ir prieš valgant, kad būtų sumažinta pakartotinės infekcijos rizika. Reguliariai keiskite ir skalbkite patalynę bei apatinius drabužius.
Prevencija yra geriausias būdas išvengti kirmėlių infekcijos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 25 proc. žmonių yra susidūrę su žarnyno parazitais. Dėl savo smalsumo, noro tyrinėti aplinką, dalintis įvairiais daiktais ir ne visada tinkamai nusiplaunamų rankų, spalinėmis kirmėlėmis dažniausiai užsikrečia darželinukai ar pradinių klasių moksleiviai.
Pagrindinės prevencijos priemonės:
- Rankų higiena: Reguliariai plauti rankas muilu ir vandeniu, ypač po tualeto naudojimo, prieš valgį, grįžus iš lauko. Trumpai kirpti nagus ir neleisti vaikams jų kramtyti.
- Maisto sauga: Vaisius, daržoves ir uogas kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Gerti tik virintą arba fasuotą vandenį. Nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių.
- Gyvenamosios aplinkos priežiūra: Reguliariai valyti namus, skalbti patalynę ir apatinius drabužius aukštesnėje temperatūroje. Smėlį vaikų žaidimų aikštelėse kartais perkasti ir palikti saulės spindulių veikiamiems - saulės spindulių veikiami kirmėlių kiaušinėliai žūsta.
- Sveikata auginant augintinius: Naminiai augintiniai kasmet turi būti profilaktiškai dehelmintizuojami. Neleiskite jiems laižyti veido ir rankų, plaukite rankas paglosčius juos.
- Mėsos ir žuvies apdorojimas: Namie augintų kiaulių ar sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsą bei žuvį tinkamai termiškai apdoroti.
Apvaliųjų kirmėlių parazitas | Kas sukelia apvaliųjų kirmėlių atsiradimą mūsų kūne? | Dr. Binocs laida
Laiku pastebėjus simptomus ir pradėjus gydymą, kirmėlinės ligos yra sėkmingai išgydomos, o tinkama higiena ir prevencijos priemonės padeda išvengti šių nemalonių susirgimų ateityje.
