Vėjaraupiai - tai ūmi, labai užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas (VZV). Dažniausiai šia liga suserga vaikai, tačiau ji gali užklupti ir suaugusius, nėščias moteris ar naujagimius, kurių mamos neturi imuniteto. Nors daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime, svarbu žinoti, kaip tinkamai prižiūrėti sergantįjį, kaip palengvinti simptomus ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kas sukelia vėjaraupius ir kaip jie plinta?
Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas (VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Tai labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu. Užsikrėsti galima, kai sergantis žmogus kosti, čiaudi ar kalba. Virusas patenka į orą ir gali pasklisti net dideliu atstumu. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto būdu, liečiant infekuoto žmogaus odos bėrimo pūsleles ar jo daiktus. Virusas plinta labai greitai - užtenka pabūti vienoje patalpoje su sergančiuoju, kad užsikrėstumėte. Vėjaraupiais galima užsikrėsti ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline, jei kontaktuojama su jo bėrimu.
Vėjaraupiai plinta staiga. Sergantis žmogus gali platinti ligą net 1-2 dienas prieš pasirodant bėrimui ir tęsiasi tol, kol visos pūslelės pasidengia šašais, maždaug 5-7 dienas. Pavojingiausia yra ankstyvoji ligos stadija, kol pūslelės dar vandeningos. Užkrečiamumas yra itin didelis.
Dažniausiai vėjaraupiais suserga 2-8 metų vaikai, tačiau užsikrėsti gali ir suaugusieji. Šios ligos protrūkis Lietuvoje pastebimas dukart per metus: žiemą - lapkričio mėn. bei pavasarį - kovo mėn. Po užsikrėtimo pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia per 10-21 d..
Vėjaraupių simptomai ir eiga
Vėjaraupių inkubacinis periodas - tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Paprastai jis trunka nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai - apie 14-16 dienų. Ligos pradžia dažnai primena daugelį infekcinių ligų - silpnumas, bendra bloga savijauta, karščiavimas (iki 38-39 °C), nuovargis, galvos skausmas ar apetito praradimas. Vis dėlto vėjaraupius išduoda atsiradęs bėrimas dėmelėmis, kurios virsta pūslėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Jie dažniausiai atsiranda ant pilvo, liemens, veido, gleivinių ir galvoje, juos būtina atidžiai stebėti.
Bėrimas dažniausiai plinta bangomis - kas kelias dienas atsiranda naujų bėrimų, todėl ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimai gali būti visur - ne tik ant odos, bet ir burnos, akių gleivinėse, lytinių organų srityje. Vėjaraupiai dažniausiai sukelia stiprų niežulį, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų. Liga paprastai trunka 7-10 dienų, kol visos pūslelės užgyja ir pasidengia šašais.
Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais?
Taip, vaiką, sergantį vėjaraupiais, galima ir netgi reikia maudyti. Maudynės padeda išvengti pūlinių infekcijų ir pagreitina gijimą. Maudyti reikia trumpai, drungname vandenyje (35-36°C), naudojant švelnius antiseptinius prausiklius, kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas. Rekomenduojama vengti stiprių muilų ar šveitimo priemonių. Po maudynių odą svarbu švelniai nusausinti minkštu rankšluosčiu, patapšnojant, bet netrinant. Jei maudote vonioje, į vandenį galima įpilti ramunėlių nuoviro arba medetkų žiedų užpilo.
Jei mergaitei išberia lytinius organus, gydytoja liepė po kiekvieno mergaičių pasišlapinimo ir pasituštinimo apiplauti ramunėlių nuoviro ar medetkų žiedų užpilu iš balionėlio. Srovė iš balionėlio turi tekėti iš viršaus žemyn. Kai liga praeina ir nukritę visi šašeliai, vaikas gali lankyti darželį ar mokyklą.
Vėjaraupiai suaugusiems ir ypatingoms grupėms
Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi vaikystės liga, suaugusiems ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė. Vaikams liga dažniausiai pasireiškia lengva forma, tačiau suaugusiems simptomai būna sunkesni, o komplikacijų rizika - gerokai didesnė. Net kraujo užkrėtimas (sepsis) yra įmanomas. Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis bei nėščiosios.
Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui. Rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. 3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma.
Vėjaraupiai kūdikiams dažniausiai prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, mieguistumu ar irzlumu. Po 1-2 dienų atsiranda niežtintis, raudonas bėrimas, kuris virsta pūslelėmis ir vėliau šašais. Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti vienintelis ligos požymis.
Vėjaraupių gydymas ir profilaktika
Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7-10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Norint palengvinti simptomus, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti niežulį mažinančias ir odos bėrimus prižiūrinčias priemones - pavyzdžiui, specialius losjonus ar pudras. Gydantis svarbu vengti bėrimų kasymo, kad būtų išvengta infekcijų ir randų, taip pat daug ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir dėvėti švelnius, odos nedirginančius drabužius.
Neretai pirmuosius vėjaraupių simptomus lengva supainioti su peršalimu, ypač jeigu nepastebima ant kūno atsiradusių bėrimų. Vaistininkė V. Bečelytė ragina pamiršti šiai ligai gydyti ilgai naudotą briliantinę žalumą. „Žalios dėmelės ant odos, - ko gero, dažno suaugusio prisiminimas apie šią ligą. Briliantinė žaluma yra pagaminta spirito pagrindu ir ją tepant ant odos, pratrūkusių pūslelių, dar labiau galime pakenkti savo odai, ji skauda ir peršti. Yra daug efektyvesnių šiuolaikiškų priemonių, kurios palengvina šią ligą ir nepalieka kurį laiką neatsiplaunančių ženklų ant odos“, - sako vaistininkė.
Vietoje briliantinės žalumos rekomenduojama naudoti švelnesnius antiseptikus, kurie dezinfekuoja, bet nepažeidžia odos, pavyzdžiui, su ekologiško alyvuogių aliejaus bei vitamino E pagrindu, kurie veikia kaip antioksidantas, drėkina, turi priešuždegiminių savybių. Kitos svarbios sudėtinės dalys yra cinko oksidas bei pantenolis. Cinko oksidas veikia antiseptiškai, skatina gijimą, o pantenolis regeneruoja, apsaugo odą, sumažina dirginimą.
Po persirgimo svarbu atstatyti organizmo imunitetą. Vėjaraupiai, kaip ir bet kuri kita infekcinė liga, nualina organizmą. Gali kankinti nuovargis, apetito trūkumas. Rekomenduojama skirti pakankamai laiko poilsiui, pasirūpinti subalansuota mityba ir laiku gryname ore. Jeigu įprastomis priemonėms atstatyti organizmo atsparumo nepavyksta, gali būti naudingi vitamino C, D preparatai, mineralų kompleksai.
Skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Vakcina nuo vėjaraupių rekomenduojama visiems vaikams, taip pat suaugusiems, kurie šia liga nesirgo.
SIUTAS PAEMES (372) | !basement !nordvpn !youtube !planas !subatonas
Vėjaraupiai - tai ne visada nekalta vaikystės liga. Atsiradus pirmiesiems vėjaraupių simptomams, rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Dažnai keiskite vaiko drabužėlius, patalynę. Kai ligoniuko temperatūra sunormalėja, jį galima maudyti (geriausia po dušu) 35-36°C temperatūros vandenyje. Neberekomenduojama išbertų vietų tepti dažančių medžiagų (pvz., briliantinės žalumos ir kitų dažų) tirpalais. Vaikutį sudominkite žaidimais, kuriuos žaidžiant rankos būtų užimtos - spalvinimu, karpymų, konstravimu, dėlionių dėliojimu. Kai yra bėrimų burnoje, ypač sumažėja apetitas. Svarbu, kad vaikas tuomet nors gertų. Duokite vėsių, nerūgščių gėrimų.
Vėjaraupiais persirgę vaikai lankyti darželį arba mokyklą, susitikinėti su draugais, dalyvauti giminės susitikimuose ir su nėščiomis moterimis gali tik tuomet, kai bus nukritę visi šašeliai nuo odos ir visos gleivinės bus švarios. Tai trunka apie 10-14 dienų.
Dažnai užduodami klausimai apie vėjaraupius
- Kiek laiko sergama vėjaraupiais? Vėjaraupiai paprastai trunka apie 7-10 dienų. Bėrimai formuojasi bangomis, o šašeliai dažniausiai nukrenta per 1-2 savaites nuo bėrimo pradžios.
- Ar verta naudoti briliantinę žalumą („zelionką“)? Medicinos požiūriu - nebūtina. Daugelis gydytojų šiandien rekomenduoja švelnesnius antiseptikus niežuliui mažinti.
- Kuo skiriasi vėjaraupiai nuo tymų? Vėjaraupiai prasideda karščiavimu, bendru nuovargiu, galvos skausmu ir sukelia niežtintį puslelinį bėrimą. Tymų metu prasideda kvėpavimo takų simptomai ir atsiranda dėmelių bėrimas.
- Ar vėjaraupiai yra užkrečiami? Taip, vėjaraupiai yra užkrečiami. Jie plinta oro lašeliniu būdu arba kontaktuojant su pūslelių turiniu. Užkrečiamumas prasideda 1-2 dienas prieš pasirodant bėrimui ir tęsiasi iki pūslelių pavirtimų šašais.
- Ar vėjaraupiai pavojingi nėštumo metu? Taip, vėjaraupiai nėštumo metu yra pavojingi, gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
- Kokie yra pirmieji vėjaraupių požymiai? Pirmieji vėjaraupių simptomai dažniausiai yra: karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, apetito stoka. Po 1-2 dienų atsiranda bėrimas.
- Ar pakyla temperatūra sergant vėjaraupiais? Taip, dažniausiai pakyla iki 38-39 °C.
- Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais? Taip, galima, trumpai ir drungname vandenyje, be stiprių muilų. Po maudynių švelniai nusausinti odą.
- Ar vėjaraupiai gali kartotis antrą kartą? Labai retai, bet gali. Paprastai persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas.
