Laimo liga, arba kitaip vadinama sistemine erkinė borelioze, yra viena dažniausių erkių platinamų ligų Lietuvoje ir Europoje. Kasmet Europoje registruojama apie 65 tūkst. susirgimų, tačiau manoma, kad tikrasis paplitimas gali būti ir didesnis. Laiku nepastebėta ir negydoma Laimo liga yra itin pavojinga ir gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti šią ligą, ką daryti įsisiurbus erkei ir kaip planuoti šeimos pagausėjimą po persirgtos ligos.
Kas sukelia Laimo ligą?
Laimo liga yra sukeliama Borrelia rūšies spirochetų. Šios bakterijos į žmogaus organizmą patenka per Ixodes rūšies erkių įsisiurbimą. Erkės, maitindamosios infekuotų žinduolių krauju, perneša borelijas. Žmogus užsikrečia įsisegus erkės nimfoms arba suaugusioms erkėms. Svarbu žinoti, kad Laimo liga neplinta per pieną, net jei jis yra karvių ar ožkų. Rizika susirgti padidėja tiems, kurie daug laiko praleidžia miškingose vietovėse. Tačiau svarbu paminėti, kad užsikrėtus borelijomis, nebūtinai susergama Laimo liga - ligos eiga gali būti ir subklinikinė.
Laimo ligos stadijos ir simptomai
Laimo ligos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos:
1. Ankstyvosios stadijos simptomai (3-30 dienų po erkių įsisiurbimo)
- Migruojanti eritema: Tai dažniausia Laimo ligos klinikinė forma. Atsiranda raudona dėmė arba žiedas, plintantis iš erkių įsisiurbimo vietos. Paraudimas paprastai plinta iš centro į išorę, yra neskausmingas, ryškiais kraštais ir didesnis nei 5 cm skersmens. Oda paraudimo vietoje nebūna patinusi, niežti ar karšta, limfiniai mazgai nedidėja. Net ir negydoma migruojanti eritema dažniausiai išnyksta per mėnesį.
- Bendrieji infekcijos požymiai: Kartais migruojančią eritemą gali lydėti karščiavimas, silpnumas, raumenų skausmas, bendras negalavimas. Tai pasitaiko apie 20 proc. atvejų.
- Gerybinė odos limfocitoma: Tai retesnė (1-3 proc. atvejų) klinikinė forma, pasireiškianti kaip raudonas ar melsvai violetinis, putlus, neskausmingas mazgelis (iki 5 cm), dažniausiai susidarantis ausų kaušelių, krūtų spenelių ar sėklidžių srityje. Tai labiau būdinga vaikams.
2. Ankstyvosios diseminuotosios stadijos simptomai (kelios savaitės / mėnesiai nuo erkės įsisiurbimo)
Šioje stadijoje pažeidžiama nervų sistema, sąnariai, laidžioji širdies sistema, retai - akys. Dažniausiai pažeidžiama kuri nors viena sistema.
- Nervų sistemos pažeidimai: Būdingas meningitas su radikuloneuritu ar veido nervų neuritu. Pagrindinis požymis - skausmas, nepraeina nuo analgetikų, ypač stiprus naktį. Skausmo lokacija priklauso nuo pažeistų nervų šaknelių. Dažnai pasireiškia nervo parezė, sutrinka mimika.
- Sąnarių pažeidimai: Dažniausiai pažeidžiami kelio, alkūnių sąnariai. Būdingas pilnas artrito vaizdas: sąnarys sutinęs, paraudęs, karštas ir skausmingas.
- Širdies pažeidimai: Labai retai (iki 3 proc. atvejų) pasireiškia širdies ritmo sutrikimai (atrioventrikulinė blokada ar ekstrasistolija).
- Odos pažeidimai: Gali atsirasti daugybinių migruojančių eritemų. Dažnai kartu karščiuojama, jaučiami bendri infekcijos simptomai.
3. Įsisenėjusios Laimo ligos požymiai (praėjus mėnesiams ar metams po infekcijos patekimo)
Ši stadija yra reta ir diagnozuojama praėjus 6 mėnesiams, esant objektyviam sąnarių, nervų sistemos ir odos pažeidimui. Prognozė nėra palanki, nes savaime nepasveikstama, o gydymas duoda tik nežymų pagerėjimą.
- Nervų sistemos pažeidimai: Dažniausiai būdingas lėtinis encefalomielitas arba lėtinė periferinė polineuropatija.
- Sąnarių pažeidimai: Išsivysto lėtinis artritas, labai sutrinka sąnarių funkcija.
- Odos pažeidimai: Būdingas lėtinis atrofinis akrodermatitas, dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys.
Kaip nustatoma Laimo liga?
Pirmoje stadijoje Laimo liga diagnozuojama iš klinikinių simptomų. Kraujo tyrimai šioje stadijoje dažnai būna neigiami, nes imuninis atsakas dar nespėja susiformuoti. Atsiradus migruojančiai eritemai, iš karto skiriamas antibakterinis gydymas.
Vėlesnėse stadijose, ypač turint abejonių, šeimos gydytojas gali siųsti pacientą pasitelkti gydytoją infektologą. Serologiniai Laimo ligos tyrimai padeda antroje ir trečioje ligos stadijose. Naudojamas specifinių IgM ir IgG antikūnų nustatymas ELISA metodu. Tačiau šie tyrimai parodo tik buvusį kontaktą su sukėlėju, o ne aktyvią ligą. Vien teigiamas IgM nepatvirtina ligos diagnozės, nes gali būti klaidingai teigiamas dėl kitų organizme vykstančių procesų. Jei buvo kontaktas su sukėlėju, susidaro teigiami IgG.
Kai rezultatai abejotini, tikslinga atlikti Western Blot (WB) tyrimą, kuris yra jautresnis ir specifiškesnis nei ELISA. WB IgG ir IgM tyrimus rekomenduojama atlikti kaip patvirtinamuosius.
Svarbu: Laimo ligos diagnostika, nesant migruojančios eritemos, yra labai sudėtinga. Rekomenduojama pasikonsultuoti su infekcinių ligų gydytoju, o ne remtis artimųjų patarimais ar skubėti atlikti laboratorinius tyrimus.
Laimo ligos gydymas
Nors daugeliu atvejų Laimo liga pasveikstama savaime, antibakterinis gydymas yra būtinas. Skiriami antibiotikai, kurių tikslas - pagreitinti simptomų išnykimą ir neleisti ligai pereiti į kitas stadijas. Paprastai gydymas trunka 10-30 dienų, priklausomai nuo stadijos ir simptomų.
Pagrindinis preparatas - geriamasis doksiciklinas. Vaikams ir nėščioms moterims skiriamas amoksicilinas. Esant neuroboreliozei, gali būti gydoma ir intraveniniais antibiotikais. Vėlyvose stadijose gali tekti derinti antibakterinį gydymą su simptominiu, kineziterapija, reabilitacija ar psichoterapija. Tikslią gydymo schemą parenka šeimos arba infekcinių ligų gydytojas.
Kaip apsisaugoti nuo Laimo ligos?
Skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl svarbiausia prevencija - vengti erkių įsisiurbimo:
- Tinkama apranga: Einant į mišką ar aukštą žolę dėvėkite šviesius drabužius ilgomis rankovėmis ir kelnes, kelnių klešnes sukiškite į kojines ar batus.
- Repelentai: Naudokite erkes atbaidančias priemones - repelentus.
- Kūno apžiūra: Po buvimo gamtoje atidžiai apžiūrėkite visą kūną, ypač sunkiai pasiekiamas vietas.
- Greitas erkių pašalinimas: Kuo greičiau pašalinkite erkę nuo kūno, nes kuo ilgiau ji būna įsisiurbusi, tuo didesnė rizika užsikrėsti. Erkės jokiu būdu netepkite aliejais, riebalais ar kitomis medžiagomis. Jas traukite pincetu, suimant kuo arčiau odos paviršiaus ir ištraukiant vienu tolygiu, vertikaliu judesiu.
- Dezinfekcija: Po erkių pašalinimo įkandimo vietą dezinfekuokite.
Svarbu: Serologinis tyrimas dėl Laimo ligos po erkės įsisiurbimo ar praėjus 1-2 mėnesiams nėra tikslingas. Reikia stebėti simptomus. Įsisiurbus erkei, profilaktiškai vartoti antibiotikus nerekomenduojama. Persirgus Laimo liga, ilgalaikis imunitetas nesusiformuoja, todėl galima pasikartojanti Laimo liga. Po kiekvieno erkės įsisegimo reikia išlikti budriems ir stebėti galimus simptomus.
Planavimas ir nėštumas po Laimo ligos
Laimo liga nėra užkrečiama nuo žmogaus žmogui, todėl tiesiogiai planuojant vaikus ar užsikrėtimo rizika nėštumo metu nėra.
Tačiau, jei moteris yra sirgusi Laimo liga, ypač jei ji buvo negydoma arba gydymas buvo pavėluotas, gali kilti tam tikrų komplikacijų. Nors Laimo liga nėštumo metu nėra dažna, užsikrėtus nėštumo metu gali kilti rizika vaisiui. Todėl labai svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir pradėti paskirtą gydymą.
Jei moteris yra persirgusi Laimo liga ir jaučiasi visiškai sveika, jokių specialių papildomų priemonių planuojant nėštumą ar nėštumo metu paprastai nereikia. Tačiau visada rekomenduojama pasikonsultuoti su savo gydytoju ar akušeriu-ginekologu, kad įvertintų individualią sveikatos būklę ir suteiktų išsamias rekomendacijas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Laimo liga gali sukelti liekamuosius reiškinius, tokius kaip nuolatinis nuovargis, sąnarių skausmas, koncentracijos sutrikimai. Jei šie simptomai pasireiškia, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar infektologu prieš planuojant nėštumą, kad būtų užtikrintas optimalus sveikatos būklės valdymas.
Gydytojas paaiškina, KAIP PAŠALINTI ERKĘ | Žingsnis po žingsnio vadovas
Apibendrinant, Laimo liga yra rimta, tačiau tinkamai diagnozuojama ir gydoma, dažniausiai pagydoma. Svarbiausia - prevencija, greitas reagavimas į erkių įsisiurbimą ir simptomų stebėjimas. Planuojant šeimos pagausėjimą po persirgtos Laimo ligos, svarbiausia užtikrinti, kad moteris būtų visiškai pasveikusi ir nebūtų jokių liekamųjų reiškinių, o jei yra - jie būtų tinkamai kontroliuojami.
