Vaiko sloga tėveliams gana įprasta bėda. Nors tai ir nėra sunki liga, pačiam mažyliui menka paguoda: sloguojančio vaiko savijauta itin suprastėja, užgulta nosis trukdo kvėpuoti, jis greičiau nuvargsta. Sloga - vienas pirmųjų peršalimo požymių, o peršąla maži vaikai gana dažnai dėl silpno, dar besiformuojančio imuniteto. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, ši liga sparčiai vystosi, nes jų nosies landos siauros, todėl greitai užsikemša net ir esant negausioms išskyroms. Sloga mažyliams yra sunkesnis negalavimas negu suaugusiesiems - jie nemoka išpūsti nosytės, negalintį pro nosį kvėpuoti mažylį itin erzina nemalonus jausmas.
Sloguojantį vaiką labiausiai vargina sutrikęs kvėpavimas pro nosį, todėl reikia kuo skubiau atverti užburkusias ertmes ir sumažinti nosies išskyrų. Pirmiausia nosį būtina išvalyti. Sloguojančiam kūdikiui nosis valoma kaskart, kai jis nebegali laisvai kvėpuoti - gali tekti tai daryti gana dažnai. Gerai išvalyti nosytės nesugebės ir mažylis iki 2 metų. Jeigu per retai valysite nosį, vaikas gleivių įtrauks į ryklę ir pradės kosėti. Vandeningas išskyras reikia išsiurbti su specialiu siurbtuku. Bet kai nosies išskyros sutirštėja, prieš siurbdami, jas turime suskystinti. Išvalyti nosytę ir suskystinti gleives galima įpurškus izotoninio jūros vandens tirpalo.
Jūros vandens tirpale esantys mikroelementai padidina nosies gleivinės epitelio blakstienėlių aktyvumą (jų funkcija yra išstumti į kvėpavimo takus patekusias dulkes, alergenus ir kitus teršalus). Kuo mažiau mikrobų nosies ertmėje ir kuo trumpiau jie ten užsibūna, tuo lengviau organizmas įveikia infekciją. Prasidėjus slogai, nesuskubkite lašinti kraujagysles siaurinančių lašų. Nors jie ir greitai sumažina nosies gleivinės paburkimą bei palengvina kvėpavimą, atneša daugiau žalos negu naudos. Šių vaistų poveikis kaskart vis silpnėja ir jų reikia vis daugiau. Žinoma, tėvams norisi greičiau padėti dėl užgulusios nosies sunkiai prakvėpuojančiam mažyliui. Kita vertus, jie gerai žino apie cheminių vaistų žalą ir rinkdamiesi pirmiausia ieško saugaus, nesukeliančio alergijų ir kitų nepageidautinų reiškinių preparato.
Užpuolus slogai vaiką patariama gydyti hipertoniniu jūros druskos tirpalu, kuriame yra daug didesnė druskų koncentracija. Hipertoninis jūros druskos tirpalas skystina gleives, minkština sukietėjusias luobeles nosies ertmėje ir išskyros lengviau pasišalina. Didelis jūros druskos purškiklių privalumas tas, kad prie jų neįprantama ir išvengiame šalutinio poveikio, kurį sukelia cheminiai vaistai.
Sloguojančiam vaikui duokite daug skysčių ir reguliariai vėdinkite kambarius - ligoniukui reikalingas grynas oras. Kambarius svarbu vėdinti ir todėl, kad šildymo sezono metu oras juose itin sausas, o tvankuma palanki virusams ir bakterijoms daugintis. Gerai vėdinant palaikomas švarus oras, pašalinami nemalonūs kvapai, dulkės, mikrobai bei virusai. Rečiau sirgti sloga padės reguliari nosies ertmės higiena, o tai reiškia, kad nosytę derėtų plauti. Jūros vandens tirpalas ne tik pašalina teršalus, bet ir drėkina gleivinę. Sveika ir švari nosis saugo vaiką nuo ligų, nes neleidžia prasiskverbti į kvėpavimo takus ligas sukeliantiems mikroorganizmams, sušildo į plaučius įkvepiamą orą.
Kada sloga nėra pavojinga ir ar galima vesti vaiką į ugdymo įstaigą?
Sloga - bene dažniausia vaikų liga. Darželinukui suslogavus mamos nežino, ką daryti: ar leisti vaiką į darželį, ar likti su
Sloga nelygu slogai: tą gali patvirtinti ir suaugusieji. Kas yra slogos sukėlėjas? Pavyzdžiui, jei sloga prasidėjo dėl peršalimo ir greta jos pasireiškia ir gerklės, galvos skausmas, kosulys, laužo kaulus ir vaikas jaučiasi prastai, į darželį jo leisti nereikėtų. Kaip vaikas jaučiasi, kokia jo būklė? Taip pat vaikas į darželį galėtų eiti lengvai sloguodamas, kai sloga jau beveik praėjusi, jis jaučiasi gerai, neturi temperatūros, nekosti, jam neskauda gerklės.
Kiek intensyvi sloga? Pirmomis dienomis nosis bėga labai stipriai, ją reikia išsipūsti kas kelias ar keliolika minučių, tad nė pačiam vaikui nebus malonu laiką leisti darželyje. Žaibiškai po vaikų grupes paplinta ir tokios ligos, kaip roto virusas, vėjaraupiai, akių uždegimas, pažymi vaikų ligų gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos docentė dr. Sigita Burokienė. Vaikai lengvai užsikrečia tarpusavyje glaudžiai bendraudami, žaisdami tais pačiais žaislais. Gydytoja pritaria besipiktinantiems tėvams - laikydami sergančius vaikus namuose padėsite užkirsti kelią ligai plisti.
„Kiekviena liga turi savo laiką. Taigi kada vaikas jau gali grįžti į ugdymo įstaigą, priklauso nuo to, kokia liga jūsų vaikas sirgo“, - pažymi S. Burokienė ir pateikia trumpą atmintinę.
Kosulys ir sloga dar nieko nereiškia
S. Burokienė ramina tėvus sakydama, kad matoma sloga ir girdimas kosulys dar nebūtinai reikš, kad vaikas serga ir nuo jo galima užsikrėsti. „Sloga gali būti dėl labai įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ji gali būti alerginė. O šaltuoju metų laiku skaidri sloga gali atsirasti dėl temperatūrų skirtumo - sloguojama, kai iš šalto oro patenkama į šiltas patalpas, - aiškina gydytoja. - Jeigu sloga nėra gausi, jei jai gydyti nereikia specifinės priežiūros, nėra kitų infekcinės ligos požymių, tai su tokia sloga vaikas gali eiti į darželį ar mokyklą.“
Dažnai, anot gydytojos, bijoma ir kosulio, tačiau šaltuoju metų laiku vaikai dažnai kosti, mat kosulys yra apsauginis refleksas. Kosulį gali sukelti temperatūrų skirtumas, sausos ir blogai vėdinamos patalpos. „Žinoma, tai yra vieni iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų, tad jei slogą ir kosulį lydi kiti infekcinės ligos simptomai, karščiavimas, tai jau aiškus virusinės infekcijos ženklas ir vaikas gali užkrėsti kitus, tad jam reikėtų pabūti namuose“, - sako S. Burokienė.
Karščiavimas - pagrindinis ženklas
Svarbiausia - nevesti vaiko nei į darželį, nei į mokyklą, jei jis karščiuoja. Dar vienas iš požymių - jei vaikui reikia reguliariai gerti vaistus. Karščiuojantis ir vaistus vartoti turintis vaikas turi likti namuose. Tokiais atvejais vaikui pasveikti dažniausiai prireikia maždaug savaitės, tada be baimės užkrėsti kitus galima sugrįžti į vaikų kolektyvus: „Užkrečiamumas aktyvus 5 dienas-savaitę. Kai vaikui temperatūra nukrenta, savijauta pagerėja, sumažėja sloga, nebeskauda gerklės ir galvos, tai paprastai reiškia, kad kvėpavimo takuose ligos sukėlėjo sumažėję. Jei jau praėjo savaitė nuo ligos pradžios, jei vaikas nekarščiuoja ir jaučiasi įprastai, kad ir išlieka kosulys, jis tikrai jau gali grįžti į kolektyvą.“ Gydytoja atkreipia dėmesį, kad yra ligų, kai vaikas gali karščiuoti ir dvi savaites. Pavyzdžiui, kai sergama kai kuriomis virusinėmis ligomis.
Žaibiškai plintantys virusai
S. Burokienė apgailestauja, kad vėl tenka susidurti su greit plintančiomis ligomis, kurių ilgą laiką jau neturėjome. „Sulaukiam mažųjų pacientų, užsikrėtusių primirštomis ligomis. Labai gaila, kad skiepijimo apimtys sumažėjo, ir dabar jau pradėjome diagnozuoti tymus. Turime jau ir kokliušo atvejų. Pirmieji atvejai jau kelia nerimą“, - dalijasi ji ir trumpai aptaria kitas tarp vaikų lengvai plintančias ligas.
- Vėjaraupiai. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vaikus, persirgusius vėjaraupiais, ypač stigmatizuoja dar kurį laiką po ligos išliekantys briliantinės žalumos pėdsakai, tad bėrimų ja tepti nerekomenduoja - šiais laikais tam yra kitų dezinfekcinių priemonių. „Yra taisyklė, kad vaikas nebeužkrečiamas praėjus maždaug 10 dienų nuo bėrimo pradžios arba 5 dienoms nuo paskutinio naujo bėrimo atsiradimo. Vėjaraupiams būdingas bėrimo etapiškumas - penkias dienas vis atsiranda naujų bėrimų, jie virsta pūslelėmis, pūslelės suplyšta, užsideda šašeliai ir išnyksta. Taigi reikia 5 dienoms visam ciklui“, - paaiškina S. Burokienė.
- Roto virusas. Ši liga itin sparčiai plinta per užkrėstus paviršius, tad pirmiausia vaikus būtina įpratinti kuo dažniau plautis rankas. Gera žinia ta, kad dažniausiai užsikrėtus pasveikstama gana greitai. „Dabar dauguma vaikų nuo roto skiepijami, tad liga trunka trumpai - dieną paserga, o trečią jau gali grįžti į ugdymo įstaigas. Kai nebėra jokių simptomų, vaikas nebeviduriuoja, nebevemia, laikoma, kad vaikas kito nebeužkrės. Taigi po sirgimo duodame jam vieną dieną atsipūsti ir leidžiame toliau į darželį ar mokyklą“, - sako gydytoja.
- Akių uždegimas. Dažnai virusines infekcijas lydi akių uždegimai - konjunktyvitai, kurie vaikų kolektyvuose plinta pakankamai nesudėtingai ir greitai. Adenovirusinė infekcija, kuriai būdingi konjunktyvitai, pažeidžia ne tik kvėpavimo takus, bet ir akių junginę. Vaiko akys parausta, pastebimo pūlingos traiškanos. „Kiek truks simptomai, priklausys individualiai, tad reikia stebėti savo vaiką. Paprastai esant konjunktyvitui vaikai jaučiasi blogai, jiems graužia akytes, - pasakoja gydytoja. - Gydant reikia lašinti lašiukus ir ne po vieną kartą per dieną. Vaistai paprastai skiriami 5 dienoms arba savaitei, tad tiek laiko gydant akių uždegimą ir reikėtų būti namuose.“
Dabar toks metas, kai daugelis vaikučių sloguoja, kosti. Sunkiau sloguojantiems vaikams, kurie dar nemoka išsipūsti nosyčių, todėl jiems reikia padėti. Pasak šeimos gydytojų vaikui sloga rimta liga Kai į nosiaryklę patenka virusai, pradeda tekėti išskyros, kurios bando šalinti užpuolikus virusus. Pradinė ligos stadija - teka nosis. Jei tai sloga be temperatūros, kosulio, raudonos gerklės, o lauke gražus oras, tada besąlygiškai reikia išeiti į lauką pakvėpuoti grynu, saulėtu oru. Saulės tiesioginiai spinduliai veikia dezinfekuojančiai, įkvepiamas oras yra švarus, ypač prie jūros, kur yra daug jodo ir pušų.
Maudyti galima visus vaikus, tik reikia pakeisti savo įpročius ir nelaikyti jų labai ilgai vonioje. Sloguojant maudyti galima rečiau, bet nedarykite taip, kad vaikas sloguoja, ir dvi savaites būna nesiprausęs. Tada visi nuodingi šlakai bus ant kūno, ir tai tik blogiau vaikui. Bet kuri mama, gydytoja ir auklėtoja jums pasakys, kad geriau būtų, kad į darželį eitų visiškai sveiki vaikai, be virusų ir be slogų. Bet mes niekada nežinome, o gal vaiko turima sloga yra alerginė? Tada vaikščios sloguodamas ir nieko neužkrės. Jei virusine sloga sergantis vaikas nueis į darželį, jis papildomai užsikrės kitų vaikų virusais, be to, savo virusu kitus apkrės. Geriau pabūti namuose. Jei vaikas susirgo, geriau, kad jis nekontaktuotų su už save mažesniais ir silpnesniais vaikais, kurie labiau imlūs infekcijai.
Slogos gydymo metodai: nuo paslaptingų vaistų iki natūralių priemonių
Vilnietė Vilma naujienų portalui LRT.lt pasakojo su šia problema susidūrusi jau antrą mokslo metų savaitę. Dukra iš mokyklos grįžo su sloga, tad Vilma jos kitą dieną į mokyklą nusprendė neleisti ir stebėti situaciją. Nors dukros COVID-19 testas pirmą dieną buvo neigiamas, vakarop kūno temperatūra šoktelėjo iki 37 laipsnių. „Iš draugų, giminių pasakojimų žinau, kad greitasis COVID-19 testas ne visada pirmomis dienomis, vos pasireiškus pirmiems ligos simptomams, parodo infekciją, todėl nusprendžiau palaukti. Taip, pirmą dieną dukrai vakare šiek tiek pakilo temperatūra, tačiau kitas dvi dienas temperatūros nebuvo, gerklė nesuskaudo, nors daug kas akcentuoja, kad čia pirmasis COVID-19 požymis. Visas tris dienas iš eilės dukros COVID-19 grietieji testai buvo neigiami, tačiau sloga liko ir čia kyla klausimas, ar galima vaiką su sloga leisti į mokyklą. Sutartyje su ugdymo įstaiga esame pasirašę, kad sergančio vaiko įsipareigojame į mokyklą nevesti.
„Jeigu yra intensyvi sloga, o šalia jos dažniausiai būna gerklės, galvos skausmas, tokiu atveju reikėtų, kad vaikas pabūtų namie. Sergančių vaikų į kolektyvą neleidžiame, nes mokymosi efektyvumas bus mažas, o kartu dar kyla ir grėsmė, kad atžala apkrės ir kitus vaikus. Tiesa, jeigu vaikas yra ikimokyklinukas, greičiausiai tėvams teks pasirūpinti ir nedarbingumo pažymėjimu, jį vaiko gydytojas gali išrašyti ir nuotoliniu būdu. Į gydytoją dėl vaiko sveikatos reikėtų kreiptis tuo atveju, jeigu atžalos sveikata pastebimai prastėja. Jeigu kyla įtarimų, kad vaikas visgi galėjo užsikrėsti koronavirusine infekcija, pasak vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ direktorės, reikėtų, kad vaikas atliktų greitąjį COVID-19 testą. „Jeigu vaikas lieka namie, jam kasdien atlikti greitųjų testų nerekomenduojama, nes bet kokiu atveju atžala vis tiek yra namuose. Pirmomis dienomis nuo simptomų atsiradimo labai retai greitasis testas būna teigiamas. Dažniausiai koronavirusinė infekcija pirmiausia yra diagnozuojama pagal simptomus. Jeigu vaikas jaučiasi prastai: karščiuoja, jam skauda gerklę, jeigu jo bendra savijauta yra gerokai sunkesnė nei sergant įprasta viršutinių kvėpavimo takų infekcija - visa tai leidžia įtarti COVID-19. Greitąjį testą būtina atlikti tada, kai vaikas ketina grįžti į kolektyvą“, - patarė I.
„Aišku, priklauso, kokio intensyvumo sloga. Jeigu vaikas turi nuolat pūsti nosį ir vartoti vaistus, kitaip tariant, jeigu vaiką reikia nuolat gydyti, mano nuomone, jis neturi būti ugdymo įstaigoje. Pačiam vaikui galbūt nieko tokio, kad jis eis su sloga, bet jeigu šalia - klasėje ar mokykloje - yra vaikų, kurių imuninė sistema nėra tokia stipri, reikėtų ir į juos atsižvelgti. „Bet kokia infekcija gali komplikuotis, jeigu organizmas nebus tinkamai pasiruošęs tai kovai. Didžioji dalis slogų praeina lengvai, bet šiais laikais visiškai sveikų vaikų, kurie sirgtų klasikine sloga pagal vadovėlį, yra labai nedaug. Dažnai yra netinkama ir vaikų mityba, ir fizinis krūvis, jų krūtinės ląsta suspausta, laikysena ydinga. Tokiu atveju sloga dažniau komplikuojasi“, - tikino I.
Sloga vaikui gali tapti didžiausia kančia. Ir kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau su ja gyventi. Ne paslaptis, kad kūdikėliai iki 6 mėnesių amžiaus dar nemoka tinkamai kvėpuoti per burną, tad užsikimšusi nosis jiems gali pridaryti labai daug nemalonumų. Pateikiame 10 patarimų, padėsiančių lengviau susidoroti su mažylių sloga ir greičiau džiaugtis vėl krykštaujančiu vaiku. Be to, tinkamas gydymas sumažins komplikacijų, pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimo išsivystymo riziką.
- Vertinkite simptomų visumą. Ar vaikas tik sloguoja, ar kartu pasireiškia ir kosulys, karščiavimas, raumenų skausmas, vangumas, pykinimas, viduriavimas, o galbūt ir keisti odos bėrimai? Jei simptomai kelia susirūpinimą, tuomet pasikalbėkite su gydytoju. Jei manote, kad užklupo nesunkus peršalimas arba nazofaringitas (medicininis peršalimo terminas), tuomet galite mėginti gydytis ir namuose. Svarbiausia stengtis suteikti mažyliui komfortą ir palengvinti kvėpavimą per nosį, nes kvėpavimas per burną gali išdžiovinti gerklę ir pridaryti papildomų problemų.
- Neveskite sloguojančio vaiko į darželį, mokyklą ar svečius. Jam reikia daugiau ramybės ir daugiau šiltų skysčių.
- Jei vaikas nekarščiuoja, tuomet į lauką eiti tikrai galite. Gaivus oras sumažins nosies paburkimą ir kvėpavimas palengvės. Apsirenkite tinkamai - stebėkite oro sąlygas. Stenkitės, kad vaikas neperkaistų. Labai svarbu palaikyti pėdučių sausumą. Sloguojantį vaiką taip pat galite migdyti lauke, tačiau reikia stebėti, kad jis nekvėpuotų per burną, nekosėtų. Lauko temperatūra tokiu atveju neturėtų būti žemesnė nei +8 laipsniai Celsijaus.
- Nepamirškite vėdinti ir drėkinti vidaus patalpų. Turėkite namuose ir vidaus temperatūrą, ir oro drėgmę matuojantį prietaisą. Tai padės įvertinti vidaus patalpų oro kokybę. Geriausia, kai miegamajame temperatūra neviršija 20-22 laipsnių šilumos, o santykinė oro drėgmė siekia apie 50-60 proc. Per šiltas ir per sausas oras neigiamai veikia nosies gleivinę - ji dar labiau išsausėja ir dar labiau paburksta, todėl kvėpavimas per nosį pasunkėja.
- Valykite nosį jūros vandeniu. Tai puiki ir natūrali priemonė, padedanti išplauti virusus ir bakterijas, įvairius nešvarumus ir dulkes. Be to, jūros vanduo drėkina nosies gleivinę, mažina jos paburkimą, padeda pašalinti tirštas ir sudžiūvusias gleives. Kūdikiams iki 6 mėnesių geriausia vartoti izotoninį jūros vandenį, lašinamą lašais (Quixx baby). Vyresniems vaikams puikiai tiks izotoninės arba hipertoninės koncentracijos nosies purškalai (Quixx ir Quixx soft). Dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
- Kol vaikelis nemoka pats išpūsti nosies, naudokite specialius siurbtukus švelniais silikoniniais atgaliais. Tokia procedūra padės pašalinti gleivių perteklių ir atlaisvinti kvėpavimą per nosį.
- Jei nosies gleivinė labai užburkusi ir vaikelis visiškai negali kvėpuoti per nosį, nakčiai galite naudoti nosies gleivinę sutraukiančius vaistinius preparatus. Dėl jų vartojimo būtinai pasitarkite su gydytoju. Atminkite, kad šių vaistų negalima vartoti per ilgai ir per dažnai. Be to, prieš jų vartojimą būtina tinkamai išvalyti nosytę, kitaip reikiamo poveikio tiesiog nebus.
- Pasistenkite, kad vaiko nosytė būtų švari ir prieš valgį, kad vaikelis galėtų ramiai žįsti ar valgyti kitokį maistą.
- Puikiai tiks ir inhaliacijos su fiziologiniu skysčiu, tačiau dėl jų taip pat turite pasitarti su gydytoju.
- Kosulys gali atsirasti būtent dėl skystos slogos tekėjimo į nosiaryklę. Kūdikiams galima naudoti specialias pagalvėles, o vyresniems vaikams galima šiek tiek pakelti lovos galvūgalį.
Sergant vaikui, svarbu ne tik nustatyti slogą sukėlusią priežastį, bet ir apibrėžti vaiko amžių. Slogos gydymas kūdikiams skiriasi nuo slogos gydymo būdų, taikomų vyresnio amžiaus vaikams.
Kūdikiams skirtos tradicinės priemonės nuo slogos
Suaugusiesiems slogą lašeliniu būdu dažniausiai perduoda rinovirusai, o kūdikių slogos priežastys gali būti labai įvairios. Nosies gleivinės uždegimas kūdikius vargina dažniau nei suaugusiuosius, nes kūdikiai negali kvėpuoti per burną. Štai kodėl svarbu padėti kūdikiui tokioje situacijoje. Tačiau tradicinės priemonės nuo slogos turi būti labai apgalvotos, jas naudoti reikia labai atsargiai, geriausia - pasitarti su gydytoju.
Gydant tokius mažus vaikus namie pirmiausia reikia labai atsargiai ištraukti išskyras, užkemšančias kvėpavimo takus. Kūdikis pats negali išsišnypšti nosytės, todėl likutinėms išskyroms atskiesti naudojamas labai švelnus druskos tirpalas arba jūros vanduo. Išvalyti kūdikio nosytę padeda kambario drėkinimas ir tinkama poza lovoje, leidžianti lengviau ištekėti išskyroms.
Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas. Tokiu atveju taip pat galima naudoti aspiratorių, o vaiko smakrą valyti servetėle.
Vaikams skirtos tradicinės priemonės nuo slogos
Prieš naudojant tradicines priemones nuo slogos vaikui, pirmiausia verta nustatyti slogos atsiradimo priežastį. Vienos tradicinės priemonės pasiteisins esant virusinei ar bakterinei slogai, kitas naudosime esant alerginei slogai, dar kitos padės, kai sloga atsiras, pavyzdžiui, dygstant dantims. Taigi daug kas priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Kūdikiams taikomi slogos gydymo metodai yra kitokie, nei taikomi šiek tiek vyresniems vaikams.
Jei vaikui sloga atsirado neseniai ir nepasireiškė kitų nerimą keliančių simptomų (aukšta temperatūra, bendras sveikatos būklės pablogėjimas), verta griebtis toliau pateiktų tradicinių priemonių nuo slogos.
Pirmiausia išbandykite aspiratorių. Jūsų mažylis nepajėgia savarankiškai išsivalyti nosytės, todėl kvėpavimo takams išvalyti pravers specialus nosies aspiratorius, tai yra aparatas nosies sekretui ištraukti. Jis veiksmingesnis ir saugesnis už iki šiol naudotas pompas (specialius įtaisus, padedančius lengvai pašalinti gleives iš kūdikio nosytės), nes jos didele jėga siurbdavo gleives dirgindamos gleivinę. Tas pats gali nutikti ir per dažnai naudojant aspiratorių, todėl gydytojai rekomenduoja juo nepiktnaudžiauti, naudoti apdairiai. Vaistinėse galima įsigyti rankiniu principu veikiančių arba elektroninių aspiratorių.
Kitas dėmesio vertas slogos gydymo būdas - druskos tirpalo arba jūros vandens lašinimas į nosį. Šios medžiagos padeda suskystinti išskyras, taip jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų.
Tinkamas skysčių kiekis ir drėkinimas gali padėti išgydyti slogą. Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų) ir pasirūpinti, kad patalpa, kurioje jis būna, būtų tinkamai drėkinama.
Gydant slogą vaikui, leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą. Vaiko inhaliacijoms galima pridėti vaistažolių, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, nes jos pasižymi dezinfekuojamuoju ir sutraukiamuoju poveikiu.
Svarbu atitinkamai guldyti vaiką miegoti. Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai tikrai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas prisideda prie spartesnio pasveikimo. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
Verta parinkti atitinkamą dietą slogai gydyti. Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypatingą dėmesį skirkite vitaminui C. Jis, sutraukdamas kraujagysles, numalšina slogos simptomus ir papildomai sustiprina imuninę sistemą.
Mairūnų tepalas - viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį.
Vaiko slogą lengviau išgydysite taip pat naudodami mažiesiems skirtus nosies lašus.
Atėjus rudens ir žiemos sezonui, sloga tampa dažnu vaikų palydovu. Ne vieni tėvai susiduria su dilema - ar galima su lengva sloga vaiką leisti į darželį, ar verčiau pasilikti namuose? Specialistų nuomonės vieningos: atsakymas priklauso nuo vaiko būklės ir slogos pobūdžio.
Kada sloga nėra pavojinga?
Vaikai gali sloguoti dėl įvairių priežasčių - ne visada tai reiškia užkrečiamą ligą.
- Alerginė sloga - atsiranda kontaktuojant su alergenais (dulkėmis, žiedadulkėmis, gyvūnų plaukais). Tokia sloga nėra užkrečiama.
- Reakcija į aplinką - sausas patalpų oras ar staigūs temperatūrų pokyčiai taip pat gali sukelti nosies užgulimą.
- Lengva, be kitų simptomų - jei vaikas jaučiasi gerai, neturi karščiavimo, kosulio ar vangumo, vien sloga nebūtinai turi būti priežastis likti namuose.
Kada vaiką geriau palikti namuose?
Specialistai pabrėžia - jei sloga lydi kitus ligos požymius, į darželį eiti nerekomenduojama.
- Karščiavimas, vangumas, apetito stoka.
- Stiprus kosulys ar gerklės skausmas.
- Tirštos, žalsvos išskyros iš nosies (dažniausiai bakterinės infekcijos požymis).
- Vaikas akivaizdžiai jaučiasi prastai ir negali aktyviai dalyvauti ugdymo veiklose.
Tokiu atveju buvimas namuose svarbus ne tik vaiko sveikimui, bet ir kitų vaikų apsaugai nuo užkrato.
Taip pat žr. Kodėl svarbu laikytis atsakomybės? Darželyje vaikai daug bendrauja, dalijasi žaislais, todėl virusai plinta itin greitai. Leisdami sirguliuojantį vaiką į kolektyvą, rizikuojame užkrėsti kitus.
