Kai kuriuose daiktuose elementų skyrių dangteliai gali būti lengvai atidaromi ir elementus galima lengvai išimti, o tai gali būti pavojinga mūsų vaikams. Toliau pateikiama informacija, kaip elgtis, kad būtų išvengta diskinių elementų sukeliamų pavojų ir būtų išgelbėtos vaikų gyvybės.
Ką daryti, jei vaikas prarijo monetą ar kitą smulkų daiktą?
„Padėkite, mano vaikas prarijo svetimkūnį“, - tokį pagalbos šauksmą dažnai išgirsta gydytojai. Kai kuriuose daiktuose elementų skyrių dangteliai gali būti lengvai atidaromi ir elementus galima lengvai išimti, o tai gali būti pavojinga mūsų vaikams. Prarytas diskinis elementas susiliečia su seilėmis. Dėl to vyksta cheminė reakcija, kuri gali sukelti vidinius nudegimus. Tai lemia sunkius sužalojimus arba net mirtį. Kai vaikas praryja diskinį elementą, akivaizdžių iš karto matomų simptomų dažnai nėra. Jeigu daiktas neužstrigo ir praėjo, tada jis nukeliauja į skrandį. Skrandyje yra daug vietos ir jis gali sutalpinti daug maisto, o svetimkūnis gali užstrigti toje vietoje, kur skrandis pereina į dvylikapirštę žarną, tai yra vadinamajame prievartyje. Dar vienas pavojingas užstrigimas galimas ten, kur plonoji žarna įsilieja į storąją žarną, tai dešinė klubo sritis, apendikso vieta. Jeigu daiktas užstringa žarnyne, jis gali sukelti gana grėsmingą būklę - žarnų nepraeinamumą. Pasitaikė atvejis, kai tėvai net nežinojo, jog jų vaikas kažką prarijo. Vienas iš magnetukų, įstrigęs žarnoje, pritraukė kitą ir taip sumezgė kilpą. Susidarė gana grėsminga situacija - žarnų nepraeinamumas. Tokiu atveju išsipučia pilvas, vaikas pradeda vemti. Gydytojai atpažįsta šiuos simptomus ir, jei reikia, operuoja. Neseniai 1,5 metų mergaitė gulėjo ligoninėje, kadangi mažylė prarijo net 4 magnetukus, ir visi jie sulipo vienas su kitu. Laimei, magnetukai nukeliavo į skrandį, praėjo pro dvylikapirštę žarną. Šiuo atveju jie nebuvo traukiami, tačiau mergaitė buvo nuolat stebima, kaip magnetukai slenka jos žarnynu.
Jei vaikas prarijo kažkokį daiktą, jis gali staigiai suklykti, pradėti verkti. Bet jei svetimkūnis nukeliavo minėtu keliu bei iškeliavo lauk, tai šie simptomai gali ir nepasikartoti. Tėvai gali ir nepastebėti šių simptomų. Jei jau daiktas užstrigo, tada jis vaikui gali sukelti skausmą, kosulį, mažyliui gali būti sunku nuryti, vaikas gali atpilti maistą, jam prasidėti seilėtekis. Klinikinių simptomų, iš kurių galėtume spręsti, kad virškinamajame trakte yra svetimkūnis, nėra. Jeigu daiktas neužstrigo ir praėjo, tada jis nukeliauja į skrandį.
Gydytoja sako, kad visi užstrigę daiktai iš stemplės turi būti ištraukti. Tai gana sudėtingos procedūros, atliekamos gastrohidroskopu ir videoendoskopu. Yra ir kitų specialių prietaisų: žnyplių, specialių krepšelių svetimkūniui pašalinti. Šie krepšeliai panašūs į drugelių gaudykles. Jų principas yra toks pat kaip ir drugelių gaudyklės: išsiskleidžia tinklelis, daiktas apkabinamas, po to jis ištraukiamas, tačiau svetimkūnį sugriebti ir pagauti nėra taip paprasta. Šios procedūros sunkios, todėl atliekamos, pritaikius bendrąją nejautrą.
Dažnai tėvai savo mažiesiems leidžia pažaisti su monetomis, o vaikai tuoj pat jas deda į burną ir neretai praryja. Monetų gastroenterologės Marės Palepšienės sukauptoje „kolekcijoje“ tikrai netrūksta. Į mus kreipėsi 9 metų mergaitė, kuri prarijo proginę krepšinio čempionatui skirtą monetą ir ne bet kokią, o su paties legendinio krepšininko Sabonio atvaizdu! Kai Lietuvoje vyko krepšinio čempionatas, daugelis vaikų rinko monetas, ši mergaitė irgi turėjo sukaupusi visą kolekciją monetų su garsiais šalies krepšininkų atvaizdais. Vieną vakarą ji sėdėjo, ruošė pamokas, o šalia mergaitės buvo padėta proginių monetų kolekcija ir vieną iš jų mergaitė įsidėjo į burną ir prarijo. Šeima iš pradžių dar savaitę laukė ir manė, kad mergaitė išsituštins, ir monetos su Sabonio atvaizdu nereikės traukti.
Dviems mažyliams iš stemplės teko ištraukti aštrius kaulus, kuriuos jie netyčia prarijo. Jei toks kaulas įsiremia į stemplę, ji gali būti smarkiai nubrozdinta ištraukimo metu. Dar vienas unikalus atvejis - 4,5 metų berniukas prarijo žvejybos kabliuką, besirausdamas tėčio žvejybos reikmenyse. Kitas 2 metų vaikas nusikrapštė ir prarijo nuo bato sagtelę. Įkišus fibroskopą iš pradžių nebuvo galima suprasti, koks gi ten daiktas blizga, o pasirodo, ten buvo blizgutis nuo kalėdinio žaisliuko. Buvo atvejis, kai 17 metų mergina prarijo kokteilių šiaudelį, ir ji negalėjo paaiškinti, kaip tai įvyko. Apskritai, kas yra ne maistas, to į burną nereikia dėti.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikams užstringa ir maisto gabalėliai. Pavojinga valgyti sriubą su kaulais. Šis 3 mėnesių kūdikis pradėjo kosėti ir atpylinėti maistą. Šeimos gydytojas, patikrinęs ją, išgirdo, kad mergaitės plaučiuose susikaupė karkalai. Tokia nežinia truko apie savaitę, kadangi niekas nežinojo, kas nutiko mažylei. Gydytojai galiausiai liepė mergaitės tėvams kreiptis į ligoninę, įtardami bronchitą, kadangi vaikas kosėjo. Padarius rentgeno nuotrauką paaiškėjo, kad mergaitės stemplėje įstrigo apvalus daiktas. Kai iš mergaitės organizmo šalinome svetimkūnį, paaiškėjo, jog tai buvo sulipusios vieno ir dešimties centų monetos. Vaikams jokiu būdu negalima duoti monetų.
Tėvai irgi labai atsakingai turi pirkti ir apžiūrėti žaislus, su kuriais žais jų mažieji. Žaislams yra ir bendrųjų reikalavimų: vaikas turi negalėti jų išardyti, šie žaislai turi praeiti patikrinimus bei bandymus prieš juos išleidžiant į prekybą. Žaislinių gyvūnėlių akys turi būti tokios, kad vaikai negalėtų jų ištraukti. Adatos, kabliukai, segtukai - irgi pavojingi daiktai, kuriuos tėvai turėtų slėpti nuo vaikų.
Suaugusieji turėtų skirti daugiau dėmesio savo vaikams, ypač jeigu tuo metu vyksta žaidimo procesas. Daugelis žaislų yra judantys bei motorizuoti. Į juos dedami maitinimo elementai, ir neretai vaikai juos išima. Maitinimo elementai - tikrai pavojingas svetimkūnis todėl, kad jie turi įvairių cheminių medžiagų. Jei tėvai ilgai nepastebėtų, kad jų vaikas prarijo maitinimo elementus ir kad jie įstrigę stemplėje, tai net ir keletą dienų gulėdami vaiko virškinamajame trakte, jie gali pradeginti gleivinę ir labai įjautrinti vaiką. Jautrumas gali atsirasti nikeliui ar kitoms cheminėms medžiagoms ir gydytojas, tiriantis ultragarsu, ar kiti gydytojai turi juos nedelsiant pašalinti.
Prariagusiam svetimkūnį vaikui pirmiausia padaroma apžvalginė rentgeno nuotrauka, tačiau kartais ir joje gali nesimatyti tokių svetimkūnių kaip stiklas ar ašakos, kadangi nesusidaro kontrastas. Prieš atliekant šalinimo procedūrą, vaikas būtinai turi būti nevalgęs. Jeigu jis prarijo svetimkūnį ir prieš kokią valandą ar dvi buvo pavalgęs, tai reikia išlaukti nuo 4 ar 6 valandų (dažniausiai 6 valandas), nes vaiko skrandis turi būti tuščias. Pirmiausia dėl to, kad maisto košėje nieko nematysime, ir, antra, tai yra pavojinga, nes jam pritaikyta nejautra ir vaikas gali atpilti ir užpilti kvėpavimo takus, kitaip tariant - atpilti į plaučius. Visuomet reikalinga anesteziologo konsultacija, nes pasiruošimas narkozei vyksta labai atsakingai, o procedūros - labai rimtos ir sunkios. Pašalinus svetimkūnį galimos komplikacijos. Nuo to negali būti apsaugotas, nes neaišku, kaip seksis traukimo procesas, koks tas daiktas, jei tai aštrus daiktas - sudėtinga ištraukti, reikia stengtis, kad vaikas nebūtų sužalotas. Galimos komplikacijos yra grėsmingos: organų pradūrimas, prakiurdymas ir t.t.
Gastroenterologė M. Palepšienė sako, kad tėvai turi sudaryti vaikui saugią aplinką ir apie tai visąlaik galvoti, nes maži vaikai yra judrūs ir smalsūs. Jie tokie ir turi būti. Jei tėvai mato, kad vaikas gali ištraukti žaislo detalę, nereikia duoti jam tokio žaislo arba tada tegu tėvai žaidžia su savo atžala kartu.
Naudotus diskinius elementus iš karto išmeskite tam skirtose jų surinkimo vietose.
Kada ir kaip priteisiami išlaikymo (alimentų) mokėjimai vaikams?
Išlaikymas (alimentai) paprastai priteisiamas ne vyrui / žmonai, o vaikams. Visų pirma, žiūrima į tai, kokie yra vaiko poreikiai (kiek pinigų kainuoja jį išlaikyti per mėnesį). Vaiko poreikiai - tai ne vien maistas ar drabužiai. Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - tai viena minimali Lietuvos mėnesinė alga. Suskaičiavus vaiko poreikius, standartiškai, jei nė vienas tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos dengti per pusę. Reiškia, tas iš tėvų, kuris gyvena ne kartu su vaiku, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos.
Tačiau jeigu vieno iš tėvų materialinė padėtis sunkesnė, tai jam teismas gali nurodyti dengti tik mažesnę dalį (mažiau nei pusę) vaikui išlaikyti reikalingos sumos, bet nemažiau, nei vienas MGL (bazinė socialinė išmoka). Ši išimtis galioja tik tuo atveju, jeigu sunkesnėje materialinėje padėtyje atsidūręs tėvas stengiasi ją pakeisti. Nustatant, kas turtingesnis, žiūrima ne vien į pajamas (tiek darbines, tiek ir kitas, tarkime, iš nuomojamo buto) ar turtą. Žiūrima ir į įsipareigojimus / skolas.
Kadangi išlaikymas (alimentai) priteisiamas dėl vaikų, tai negali atsitikti taip, kad vieni vaikai gaus iš tėvo daugiau pinigų, nei kiti. Taip galėtų būti tokiais atvejais, kai, tarkime, tėvas, turi vaiką iš pirmos santuokos (kurį padeda išlaikyti alimentais) ir vaiką dabartinėje santuokoje. Jeigu teismas priteistų itin didelį išlaikymą (daug alimentų), atsitiktų taip, kad dabartinėje santuokoje augančiam vaikui liktų mažiau pinigų per mėnesį, nei pervedama vaikui iš pirmos santuokos. Taip būti negali. Todėl apskaičiuojant išlaikymą (alimentus) kartu negyvenantiems vaikams, visuomet atsižvelgiama į tai, kiek dar tas pats tėvas žmonių turi išlaikyti.
Kadangi kas mėnesį mokamas išlaikymas (alimentai) priklauso nuo vaiko poreikių, o jie vaikui augant ir kylant kainoms kainuoja vis brangiau, taip pat keičiasi ir tėvų pajamos, išlaikomų kitų vaikų skaičius, tai teismas gali kasmėnesinius alimentus vieno tėvų prašymu perskaičiuoti.
Išlaikymo (alimentų) pinigus vaiką auginanti motina ar tėvas privalo leisti išimtinai vaiko poreikiams.
Alimentų nustatymo kriterijai:
- Vaiko poreikiai: atsižvelgiama į vaiko amžių, sveikatą, lavinimąsi, poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
- Tėvų turtinė padėtis: vertinamos tėvų pajamos (darbo, kitos), turtas (kilnojamas, nekilnojamas), įsipareigojimai ir skolos.
- Proporcingumas: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
- Teisingumas: visi vaikai, kuriuos išlaiko tas pats tėvas, turi būti išlaikomi vienodai.
Lietuvos įstatymai įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kol šeima gyvena santuokoje, vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tačiau nutraukiant santuoką tampa aktualu nustatyti ne tik sutuoktinio pareigą skirti išlaikymą vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu, tačiau ir tokio išlaikymo dydį, apibrėžiant jį konkrečia pinigų suma. Nutraukiant santuoką, teismas visuomet turi išspręsti ir vaikų išlaikymo klausimą.
Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatomas ir vaikui mokamų alimentų dydis, alimentų mokėjimo tvarka ir forma. Tuo tarpu kai teisme reiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dažniausiai kartu reiškiamas ir reikalavimas priteisti vaikams tam tikro dydžio alimentus. Pažymėtina, kad vaiko alimentai gali būti priteisiami ir ne santuokos nutraukimo procese, t.y. tėvams esant nesusituokus ar neišsiskyrus.
Sutuoktiniai iš esmės nėra ribojami nustatant, kokio dydžio alimentai turi būti mokami vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu. Tačiau teismas, tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vertina, ar sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ir nepilnamečių vaikų interesų. Todėl sutuoktiniai, spręsdami dėl alimentų vaikams dydžio, neišvengiamai turi atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus, numatančius, kad alimentai turi būti proporcingi nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teisės aktai taip pat numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio kilnojamas ir nekilnojamas turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio.
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl, nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, būtina įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat ar bus patenkinti vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai ar polinkiai.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė - visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo principas taip pat reiškia, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Vis dėlto, teismų praktikoje pabrėžiama, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą.
Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje teisės aktai numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vieno iš tėvų ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams.
Reiškiant teisme reikalavimą dėl alimentų priteisimo, turėtų būti išsakoma nuomonė ir dėl išlaikymo formos. Teisės aktai numato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Alimentai vaikui priteisiami iki kol vaikas sulaukia pilnametystės. Pažymėtina, kad esant tam tikroms sąlygoms, alimentai gali būti skiriami vaikams, sulaukusiems pilnametystės.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad siekiant prisiteisti alimentus vaiko išlaikymui ar siekiant pakeisti jau priteistų alimentų dydį, teismui turi būti pateikiama daug dokumentų ir kitų įrodymų, pagrindžiančių tėvų turtinę padėtį ir būtinuosius vaikų poreikius. Be to, tik profesionali teisinė argumentacija bei turimų įrodymų tinkamas panaudojimas gali garantuoti sėkmę, siekiant priteisti maksimalų alimentų dydį.
Tais atvejais, kai vaikas iš tėvo (motinos), su kuriuo nuolat negyvena, negauna jokio išlaikymo arba gaunamas išlaikymas yra per mažas, visada ne tik verta, bet ir būtina kreiptis į teismą.
Pagal vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaikui išlaikyti reikia skirti bent 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) sumą „į rankas”. Vadinasi, alimentus mokantis tėvas privalo mokėti mažiausiai 0,5 MMA dydžio alimentus vienam vaikui.
