Padidėjusios inkstų geldelės kūdikiams - tai būklė, kuri dažnai nustatoma dar vaisiui besilaukiant echoskopijos metu. Nors tokia diagnozė gali kelti nerimą tėvams, svarbu suprasti, kad daugeliu atvejų ši būklė savaime išnyksta kūdikiui augant ir reikalauja tik nuolatinio stebėjimo.
Kas yra inkstų geldelės ir kodėl jos gali padidėti?
Inkstai yra poriniai pupelės formos organai, esantys nugaros dalyje šalia stuburo. Kiekvieno inksto viduje yra inksto geldelė - ertmė, kurioje kaupiasi šlapimas prieš jį siunčiant į šlapimtakį. Šlapimtakiai yra vamzdeliai, kurie transportuoja šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę. Inkstų geldelė turi keletą matmenų, mat ji yra sferinio organo - inksto, kuris yra pupelės formos - ertmė.
Padidėjusios inkstų geldelės, dar kitaip vadinamos hidronefroze, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai yra įgimti obstrukciniai inkstų geldelės defektai ir įgimtos šlapimtakio formavimosi ydos. Šios anomalijos gali sukelti šlapimo nutekėjimo sutrikimus, inkstų funkcijos pablogėjimą ir netgi inkstų nepakankamumą. Taip pat padidėjusios geldelės gali būti susijusios su šlapimo takų refliuksu, kai šlapimas iš šlapimo pūslės patenka atgal į šlapimtakius ir inkstus.
Tačiau svarbu paminėti, kad kartais padidėjusios inkstų geldelės gali būti laikinos ir savaime išnykti. Atlikti tyrimai rodo, kad apie 70 proc. atvejų geldelės išsiplėtimas per 12-24 mėnesius išnyksta savaime.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės įgimtų obstrukcinių inkstų geldelės defektų ir šlapimtakio formavimosi ydų priežastys gali būti genetiniai veiksniai, chromosomų anomalijos, taip pat aplinkos veiksniai, veikiantys nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad tam tikros medžiagos, tokios kaip alkoholis ar narkotikai, gali padidinti riziką.
Kitos lėtinės inkstų ligų (LIL) rizikos veiksniai vaikams apima:
- Apsigimimai (pvz., gimstama tik su vienu inkstu ar pakitusios struktūros inkstais).
- Paveldimos ligos (pvz., inkstų policistozė).
- Infekcijos.
- Nefrozinis sindromas (simptomų derinys, kuriam būdingas baltymų netekimas su šlapimu ir vandens bei druskų susilaikymas organizme).
- Sisteminės ligos (tokios ligos kaip vilkligė, kurios pažeidžia daugelį organų, tarp jų ir inkstus).
- Šlapimo nutekėjimo sutrikimai ar refliuksas (šlapimo takų bei šlapimo pūslės problemos).
Ūminis inkstų pažeidimas yra rimta būklė, kuri išsivysto staiga ir paprastai trunka neilgai. Dažna vaikų ūminio inkstų pažeidimo priežastis yra hemolizinis ureminis sindromas. Kitos ūminio inkstų pažeidimo priežastys - traumos, nudegimai, skysčių netekimas (dehidratacija), kraujavimas, operacijos.
Diagnostika
Diagnostika paprastai prasideda nuo klinikinių simptomų vertinimo ir fizinio patikrinimo. Naudojami įvairūs tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti inkstų ir šlapimtakio struktūrą. Jeigu vaisiui nustatytas inkstų geldelės padidėjimas išlieka ir gimus naujagimiui, reikia stebėti, kaip geldelės išsiplėtimas kinta vaikui augant.
Tik tuomet, jeigu kūdikis suserga šlapimo organų infekcija, išgydžius ją, būtų tikslinga atlikti papildomus rentgenologinius tyrimus ir patikslinti įgimtą patologiją. Ryškios, chirurginio gydymo reikalaujančios anomalijos pasitvirtina tik apie 2,4 proc. atvejų.
Inkstų ligas galima įtarti, kai:
- Atsiranda galvos skausmai.
- Blogas apetitas, vėmimas.
- Skausmai juosmens srityje.
- Oda pabrinkusi, pablyškusi.
- Padidėjęs arterinis kraujospūdis.
- Pakitusi šlapimo spalva ir kiekis.
- Dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas ir kiti šlapinimosi sutrikimai.
Gydymas ir prevencija
Gydymo galimybės priklauso nuo defekto tipo ir sunkumo. Lengvų atvejų metu gali būti pakankama stebėjimo strategija, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti obstrukciją ar atkurti normalų šlapimo srautą. Neseniai atsiradusios minimaliai invazinės technikos, tokios kaip laparoskopinė chirurgija, gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.
Taip pat gali būti taikoma medikamentinė terapija, skirta infekcijų prevencijai ir inkstų funkcijos palaikymui. Pavyzdžiui, vaikams gali būti skiriamas furodoninas.
Norint išsaugoti sveikus inkstus, reikėtų:
- Reguliariai mankštintis.
- Kontroliuoti gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje.
- Stebėti ir kontroliuoti arterinį kraujospūdį.
- Sveikai maitintis ir palaikyti normalų kūno svorį.
- Saikingai vartoti druską.
- Vartoti pakankamai skysčių.
- Vengti žalingų įpročių.
- Sureguliuoti darbo ir poilsio rėžimą.
- Saikingai vartoti vaistus, kurių neskyrė gydytojas.
Sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padės laiku diagnozuoti inkstų ligas.
Svarbu, kad visi žinotų apie inkstų pažeidimo riziką ir kad su tuo reikia kovoti nuo vaikystės, kad inkstų ligos būtų nustatytos kuo anksčiau ir sulauktų tinkamo gydymo.
Kai kuriais atvejais, kaip aprašyta viename iš forumo pranešimų, kūdikis gali gimti ir augti tik su vienu inkstu. Dažniausiai, jei žmogus neturi vieno inksto, natūraliai vienas būna išsiplėtęs/padidėjęs geldelės sveikasis inkstukas, todėl, kad jo funkcija ir panaudojimas būna didesnis nei kad dirbtų du. Žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą ir neturėti problemų su inkstais, net ir turėdamas tik vieną inkstą.
tags: #padidejusios #inkstu #geldeles #kudikiui
