Rugsėjui įsibėgėjant, peržengiau Kauno marių regioninio parko Gamtos mokyklos slenkstį. Ten, kur gamta ir edukacija susipina į unikalų pažinimo procesą, laukiami tiek maži, tiek dideli lankytojai. Gamtos mokykla siūlo ne tik gilintis į gamtos paslaptis, bet ir atrasti save per visus pojūčius, todėl tai puiki vieta šeimos laisvalaikiui ir edukaciniams užsiėmimams.
Gamtos mokyklos pasakojimai ir ekspozicijos
Lankytojų centre galima susipažinti su įspūdinga ekspozicija, pasakojančia apie Nemuno virsmą mariomis, bei atrasti gamtos pasaulio stebuklus per eksponatus. Bent keli sustingę antrojo aukšto lentynose, įtariai stiklinėmis akimis sekė kiekvieną mano žingsnį. Šiek tiek tolėliau, mediniame rėme, sparnais iš tolo mojo Kauno marių regioninio parko teritorijoje pagauti drugeliai, laike užkonservuoti anksčiau čia dirbusių biologų. Susmaigstytos į pintą krepšį, apie paukščius pasakojo jų plunksnos. Į kairę paėmęs balandžio, dešine ranka Kauno marių regioninio parko Lankytojų centro administratorius, ornitologas Evaldas Makrickas pamosavo Lietuvos zoologijos sodo darbuotojų dovanota įspūdinga pelėdos plunksna - minkšta ir labai švelnia, apaugusia mažais pūkeliais. „Vaikams pasakoju, kad, būdami kambaryje kartu su pelėda, neišgirstų jos skrydžio. Nebent tik judinamo oro garsą“, - padėjęs plunksną, E. Makrickas tęsė pasakojimą. Nors ne patys galingiausi, jauniesiems gamtininkams jie padeda iš arčiau dirstelėti į miško augalus, vabzdžius, vandens mėginius, o jei labai norisi - ir į savo plaukus.
Gamtos mokykla siūlo daugybę edukacinių programų, kuriose pasitelkiami visi pojūčiai. Moksleiviai ragauja, uosto, liečia, stebi, klauso, kad geriau pajaustų gamtą ir ją pažintų. Edukacijos tęsiasi visus metus, tik kai kurios jų pavaldžios sezonams. Tarkim, tradiciškai įsibėgėjanti vasaros pabaigoje, programa „Grybų karas“ tęsis iki rudens vidurio. „Vaikščiodami po mišką moksleiviai susipažįsta su grybais, sužino, kokia jų sandara, maistinės, vaistinės savybes, kaip grybai dauginasi, kuo jie mums naudingi. Grybus pjauname, žiūrime kaip keičiasi spalva, koks jų kvapas“, - nors dažniausiai iš miško grybautojai grįžta tuščiomis, retsykiais, anot E. Makricko, pavyksta rasti ir grybų. Pavasarį, vasarą arba ankstyvą rudenį lankytojai veržiasi pažinti Dubravos arboretume į dangų besistiebiančius augalus imigrantus ir šios vietos senbuvius. Viena edukacinė programa skirta negalią turintiems žmonėms. Lydimi vedlio, jie keliauja po Kauno marių regioninį parką, stoja sensorinėse stotelėse ir atlieka praktines užduotis: bando atpažinti augalo dalis, sukurti paveikslą iš gamtinių medžiagų, sudėlioti dėlionę. Vyksta ir šventinė edukacija „Elnias devyniaragis - šviesos nešėjas“. „Per šią edukaciją supažindiname su elnio devyniaragio simboliu ir reikšme lietuvių kultūroje, aptariame Kauno marių regioninio parko kultūros vertybes“, - edukacija, anot E. Makricko, padeda suprasti kultūros ir gamtos ryšį.
Kauno marių regioninio parko Gamtos mokykla yra bene pirmoji tokio tipo įstaiga Lietuvoje, pradėjusi veiklą 2001 m. Tiesa, iš pradžių Gamtos mokyklos samprata apėmė vien tik veiklas, nes patalpų neturėjome. Pastate, kuriame vyksta dienos užsiėmimai, stovyklos, konferencijos, mokymai, projektinės ar komandų formavimo veiklos, įrengta virtuvėlė, dušai, tualetai, nedidelė užsiėmimų salė. „Turime kelis kambarius su dviaukštėmis lovomis. Yra atskiras kambarys mokytojams“, - E. Makricko skaičiavimais, vienu metu Gamtos mokykloje gali apsistoti iki 24 asmenų. Prie direkcijos įrengta pavėsinė ir pastatyta lauko baldų. „Mokykla pritaikyta ne tik trumpam, bet ir ilgėliau apsistoti, mokytis. Tarkim, atvyksta grupė penktadienį vakare, pernakvoja, o ryte pradeda edukacijas su žygiais, tyrinėjimais, - nors po stogu veiklos netrūksta, pagrindinė mokymosi ir pažinimo erdvė, kaip sako E. Makrickas, yra išskirtinė regioninio parko gamta ir gyvas kontaktas su ja. E. Makrickas džiaugėsi, kad edukacijos ir pokalbiai jauniems žmonėms padeda suprasti jų svarbą visumoje. „Mokome draugiško, tausojančio elgesio, kalbame apie saugomų teritorijų sureikšminimo svarbą. Mėgstame sakyti, kad kultūra neatsiejama nuo gamtos, nes žmogus ir jo kūriniai yra gamtos dalis, - E. Makrickas ragino sekti Kauno marių regioninio parko naujienas internete, aktyviai įsitraukti į jų inicijuojamas veiklas ir, žinoma, važiuojant pro šalį užsukti į Kauno marių regioninio parko Lankytojų centrą.
„Noriu pabrėžti, kad Gamtos mokykloje laukiami ir maži, ir dideli“, - E. Makrickas pabrėžė, kad svarbiausia - noras pažinti gamtą. Jis pastebėjo, kad moksleiviai yra edukati, smalsūs, informacija jiems lengviau pasiekiama ir suprantama. „Dažnai pasvajojame, kad gamtos mokykloms būtų skiriamas mokinio krepšelis, o praktinis gamtos pažinimas būtų privalomas. Kauno marių regioninis parkas organizuoja ne tik edukacijas, bet ir kasmečius renginius, kuriuose laukiami ir maži, ir dideli. Antai, pavasarį gamtos mylėtojai ir tyrinėtojai kviečiami į renginį „Pelėdų naktis“. „Visuomet rekomenduojame pasirūpinti patogia avalyne ir šilta apranga. Turėti žibintuvėlį, maisto sau ir draugui. Ir, žinoma, būti geros nuotaikos“, - E. Makrickas dalijosi patarimais. Dar vienas renginys, rugsėjį suburiantis šikšnosparnių bičiulius, tradiciškai vyksta V forte, Rūko gatvėje.
Pagrindinė ekspozicijos tema, sujungianti turtingą ir dramatišką iškeltų kaimų istoriją ir ryškiausius XX a. Lietuvos kraštovaizdžio pokyčius, - Nemuno virsmas mariomis. „Istorija labai paprasta. Miegapelė suserga nuo likučių, kuriuos po savęs miške palieka žmonės. Tai ir traškučiai, ir vaisvandeniai. Prisiragavusi jų, miegapelė suserga, o padėti jai gali tik stebuklingas augalas“, - E. Makrickas prasitarė, kad jis kinta priklausomai nuo metų laiko. Moksleiviai labai pamėgo edukacijas, kurios veda į sengirę arba pelkes, kur, apsiginklavę tinkleliais, gaudo varles ir vabzdžius. Neretai jaunieji gamtininkai ir patys murkteli į vandenį, tačiau nuo to pažintis tampa dar įdomesnė.
Uogų svarba vaikų mityboje ir Žagarės regiono unikalumas
Kalbant apie vaikų mitybą, svarbu suprasti, kada ir kokias uogas galima duoti kūdikiui. Nereikėtų skubėti ir nuo 6 mėnesių jau duoti ragauti uogų. Anksčiausiai galima duoti paragauti nuo 7-8 mėnesio. Pradėti nuo švelniausių, pavyzdžiui, mėlynių. Kad ir kaip bebūtų, rekomenduojama palaukti iki pirmųjų metų pabaigos, tai yra, uogų duoti nuo 11-12 mėnesio. Tiesa, reiktų pradėti nuo 2-3 uogyčių. Svarbu rinktis mažiausiai rūgščias uogas. Taisyklė yra tokia - uogos turi būti prinokusios, ne pusiau žalios, ne kietos. Tada ir vitaminų yra, ir vaikui geriau susivirškina. Visos braškės, serbentai, vyšnios yra pakankamai rūgščios, todėl nereikia skubėti. Taip pat ir dėl trešnių bei vyšnių. Nuo jų būtinai reikia nuimti odelę, išimti kauliuką ir tik tada duoti vaikui. Jei pusė vyšnios paragaus 7-8 mėnesių kūdikis, nieko nenutiks, bet tėvai dažnai duoda visą dubenėlį, nuo ko sutrinka virškinimo traktas ir vaikus išberia. Gali sutrikti žarnyno veikla. Kaip suprasti, ar produktas nedirgins žarnyno, sakoma taip - ką uždėjus ant žaizdos graužia, to nereikėtų duoti. Jei mes vienu metu suvalgysime daug uogų, reakcija gali pasireikšti iškarto. Vaikas pradės klykti. Bet kartais būna, lašas po lašo ir akmenį pratašo: jei kasdien su ta pačia uoga dirginame žarnyną, vaiko būklė blogėja pamažu, kol pradeda naktį nemiegoti. Metinukams geriau jau duoti įvairių uogų po nedaug, neduoti tos pačios uogos kasdien, geriau kaitalioti. Ir rinktis kuo labiau prinokusias ir kuo šviežiasnes. Nereikėtų pirkti uogų trims dienoms į priekį. Be to, rekomenduojama rinktis čia užaugintas uogas. Pastebiu, kad šiuo metu padaugėjo bėrimų vaikams, klausiu tėvų, ką valgė - braškes. O lietuviškų braškių dar beveik nėra. Paskelbtas TOP12 vaisių ir daržovių sąrašas, kuriuose yra daugiausiai pesticidų, braškės trečius metus iš eilės užima pirmą vietą. Taigi pramoninės, gražios braškės gali turėti daugiau žalos nei naudos. Pesticidai yra cheminis junginys, o vaikams, kurių žarnynas yra pralaidus ir fermentinės sistemos dar naivios, papildomi cheminiai junginiai neduoda nieko gero. Gali pasireikšti nebūtinai ūmus apsinuodijimas, bet viskas kaupiasi. Per gyvenimą mes gauname daug cheminių junginių, ką jie padaro - sunku nustatyti, bet įvairios lėtinės ligos, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, nutukimas gali būti to pasekmė.
Vaikai mėgsta uogas, nes jos saldžios. Bet rekomenduojama duoti daugiausiai 5 uogas, tai yra, apie 50 gramų metų vaikui. Jei tai, tarkime, gervuogės ar žemuogės pakaks vieno-dviejų šaukštelių. Kita vertus, jei kalbėsime apie naudą, uogose tikrai daug vitaminų, bet tėvai daro klaidą, manydami, kad per vasarą vaikai uogų prisivalgys „už visus metus“. Neįmanoma to padaryti. Vitaminai organizme neišliks iki žiemos. Nuo metų galima didinti uogų kiekį, tačiau reikia žiūrėti: jei davėme truputį daugiau ir pamatėme, kad pabėrė aplink burną, ar žandukai paraudo, be abejo, kiekį reikėtų mažinti. Tai nereiškia, kad vaikas šitai uogai apskritai bus alergiškas. Uogos retai kada alergizuoja. Bet jose yra tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, histamino, kuris sudirgina ir parūgština organizmą. Kuo didesnis vaikas, tų medžiagų koncentracija kūne gaunasi mažesnė ir dėl to nebeišberia. O ta tikroji autoimuninė liga uogoms, būna retai. Visko po truputį yra sveikiausia. Tik norėčiau pabrėžti, kad tėvai neduotų vaikams sulčių ar trintų uogų, nes pradėjus traiškyti uogą, vitaminas C reaguoja su deguonimi ir suyra. Taip pat nereikėtų duoti uogienių. Jau geriau uogas užšaldyti.
Žagarė - viena žymiausių ir svarbiausių Žagarės regioninio parko vertybių. Šis miestas nuo seno garsėja ypatinga vyšnių rūšimi - žagarvyšnėmis. Iki pat šių dienų žagarvyšnės auga beveik kiekvienoje sodyboje ir yra tarsi išskirtinis Žagarės miesto simbolis. Žagarės unikalumą atspindi išlikęs XVI a. gatvių tinklas, urbanistinė struktūra, akmeniniai gatvių grindiniai, XIX pab. - XX pr. pastatai, raudonų plytų namai, keletas XVII - XVIII a. Dabartinėje Žagarės vietoje buvo du savarankiški miesteliai: Senoji Žagarė ir Naujoji Žagarė, natūraliai perskirti Švėtės upės. Šiandien Žagarė traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Siekdami išsaugoti Žagarės kultūrinį - gamtinį paveldą ir išskirtinumą, 2011 m. Žagarės miesto pakraštyje, Švėtės upės pakrantėje, pasodintas Žagarės vyšnių sodas. Vyšnios žydi gegužės pirmąją ir antrąją savaites, kuomet Žagarės svečiai ir tautiečiai užlipę ant apžvalgos aikštelės žvilgsniu gali „pabraidyti“ žiedų jūroje.
Poilsis gamtoje su vaikais: sodybos ir edukacijos
Ieškote galimybės kokybiškai praleisti laiką su vaikais? Poilsis gamtoje, ypač kaimo turizmo sodyboje, gali būti puiki alternatyva tradiciniam laisvalaikiui mieste. Tai puiki proga pabėgti nuo kasdienės rutinos, mėgautis grynu oru, aktyviomis pramogomis ir atrasti naujus nuotykius. Aktyvus šeimos poilsis gamtos apsuptyje, pušyno skleidžiami aromatai ir vandens gaiva padovanos jėgų naujiems iššūkiams tiek jums, tiek ir visai šeimai. Savaitgalį su šeima praleisite kitaip - pabėgsite nuo miesto rutinos ir kasdieninių rūpesčių. Pagaliau vaikai jūsų "nebenervins" - jie bus pasinėrę į naujus atradimus ir pramogas sodyboje. Grynas oras, didelė erdvė aktyvioms pramogoms ir nerūpestingam poilsiui privers pamiršti visus „nuotaikų svyravimus“. Ekologiški grybai, uogos ir vaisiai auga miške aplink sodybą. Juodalksnio malkų žarijose kepta šviežiai pagauta žuvis, daržovės ar žuvienė ant vakaro laužo suteiks ne tik skonį, bet ir džiaugsmą. Dviračio minimas, irklavimas ir greitasis ėjimas gamtoje daug veiksmingesni! Aktyvus poilsis gamtoje paryškins jūsų kūno linijas. Aktyvus poilsis su vaikais Lietuvoje, pažintis su gamtos paminklais, edukacinės programos ir nuoširdus pokalbis prie vakaro laužo po žvaigždėtu dangumi - tai ilgam atmintyje išliekančios akimirkos. Išmoksite įkurti ugnį, maitintis tuo, ką randate aplink (pvz. uogomis ir grybais), įprasite prie paukštelių keliamo triukšmo, išbandysite maudynes atviruose vandens telkiniuose. Poilsis ir pramogos sodyboje suteiks atradimo džiaugsmą ir įkvėps ryžto ateities žygdarbiams.
Žagarės apylinkėse ir visoje Lietuvoje galima rasti įvairių sodybų, pritaikytų šeimoms su vaikais. Štai keletas populiarių variantų: Sodyba Zarasų rajone ant Čičirio ežero kranto, kaimo sodyba su didele teritorija ir atskirais nameliais, šiuolaikiška sodyba - vienkiemis ant Bebrusų ežero kranto, Dubingių žirgynas, kaimo turizmo sodyba „Likimo ratas“ ant Ilgio ežero kranto, nameliai ant ežero kranto, kempingas „Pušelė“ ant Vištyčio ežero kranto, žvejo namelis, kaimiško tipo sodyba Vištytyje, sodyba su namuku, tinkanti šeimoms su mažais vaikais, namelis, tinkantis ieškantiems poilsio ir privatumo, sodyba su galimybe apnakvydinti iki 17 asmenų, „Vila Viesai“ ant Viesų ežero kranto, sodyba „Valley House“ prie Vilkokšnio ežero, sodyba su „Muzikanto“ ir „Dailininko“ nameliais, sodyba vertinantiems ramybę ir privatumą, namelis su šildomomis grindimis ir kepsnine, sodyba su nameliais ir galimybe mėgautis garine pirtimi, sodyba mėgstantiems palapines, sodyba su šiaudiniais stogais, poilsio kompleksas „Olando kepurė“, apartamentai su SPA erdve, namas sodyboje Iknamai. Pasirinkus tinkamą vietą ir pramogas, aktyvus poilsis Lietuvoje gali būti nepalyginamai turiningesnis, nei trumpa išvyka į svečias šalis. Čia yra gausybė nuostabiausių gamtos kampelių, viliojančių tiek aktyvių pramogų mėgėjus, tiek ir ramaus laisvalaikio išsiilgusius tautiečius.
Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Ženklo turėtojas pirmiausia bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai.
Galima susipažinti su Žagarės dvaro sodyba, žagariečių „bliūdu“ vadinama užtvanka, respublikinės reikšmės geologiniu gamtos paminklu - Žagarės atodanga, mūrine Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Žagarės ozu su Žvelgaičio piliakalniu, Naujosios Žagarės žydų kapinėmis, Raktuvės piliakalniu su koplyčia, Naujosios Žagarės dvaro sodyba, kurioje išlikęs XIX a. pab. suformuotas ansamblis, Žagarės vėjo malūnu ir Žagarės dvaro parku. Keliaujant Žagarės ozo pažintiniu taku, galima pasigrožėti gamta, stebėti paukščius, gyvūnus ar vabzdžius, pastovyklauti.
Kada kūdikiui galima duoti uogų?
Jei kūdikis jau įprato prie daržovių, atėjo laikas paskanauti ir vaisių. Žinoma, geriausias šviežių vaisių sezonas - rudenį, kai pasirodo skaniausi obuoliai, kriaušės ir slyvos. Bet šviežių vaisių galima įsigyti ištisus metus, o pradėti verta nuo sezoninių, užaugintų Lietuvoje. Paprastai vaisius jau galima duoti 5 mėnesių kūdikiui. Papildomas primaitinimas pradedamas nuo daržovių tyrės ar košės. O vaisių siūloma paskanauti tada, kai vaikas jau įprato prie daržovių ir košių. Vaisių tyrės kūdikiui siūloma tarp maitinimų - po pagrindinio patiekalo praėjus 1-1,5 valandos. Primaitinimą vaisiais pradėkite nuo trintų obuolių, bananų, kriaušių ar slyvų, galima duoti mėlynių. Kūdikis gali paragauti ir persikų, abrikosų. Pradėti pažintį su uogomis reikia nuo 2-3 uogyčių ir nepamirškite, kad nedera jų gardinti cukrumi. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų siūlyti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, spanguolių. Užsiėmusios mamos dažnai renkasi pirktines vaisių tyreles, bet jei turite laiko, pasigaminkite pačios. Slyvas, abrikosus, bananus galima sutrinti grūstuvėje arba trintuvu. Nepatariama trinti metaliniu šaukštu, nes metalas naikina vitaminą C. Obuolius ir kriaušes sutarkuokite plastikine tarka. Naudingiausios yra šviežios tyrelės, pagamintos iš kokybiškų, ekologiškų gausiai netręštų vaisių ir uogų. Pradėkite nuo skystos tyrės, pamažu vaisių tyrė turėtų būti vis tirštesnės konsistencijos, galima duoti šaukšteliu nugrandyto obuolio. 7-10 mėnesių kūdikiui duodama tyrė su mažais maisto gabaliukais. 10-12 mėn. mažylis jau gali pats valgyti smulkiai supjaustytus vaisius. Vaisiai, kaip ir daržovės, yra būtinas papildomo maisto produktas - juose esantys vitaminai, mineralinės, skaidulinės medžiagos svarbios normalioms organizmo funkcijoms, taip pat ir imunitetui. Bananai yra geras mikroelementų šaltinis: magnio, kalio, kalcio, geležies ir fosforo. Juose yra vitaminų A, B1,B2, C. Mėlynėse yra pektino, taip pat padedančio susilpninti uždegimą, ypač daug karotino (provitamino A), kuris ne tik naudingas regėjimui, bet ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodamas organizmo ląsteles. Šios uogos turi vitaminų B, C, kalcio, fosforo, kalio, mangano, geležies. Be to, mėlynės mažai alergizuojantis maisto produktas. Vaisiai yra saldūs, todėl jais galima puikiai pakeisti saldumynus.
