Mirus artimajam tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo, dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant priimti palikimą.
Pasak teisininko, būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro ne tik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).
Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui, priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.
Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.
„Pagal nurodytą tvarką būtų galima pamodeliuoti situaciją. Tarkim, mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turto. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui.
Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. „Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais“, - sako AVOCAD teisininkas. Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.
- Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga, jei įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
- Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
„Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą
Pagal įstatymą mirusio asmens turtą paveldi įpėdiniai, kurių eiliškumas yra numatytas Civiliniame kodekse. Įstatyme išskiriamos šešios įpėdinių eilės:
- Pirmoje įpėdinių eilėje rikiuojasi palikėjo vaikai (įvaikiai), kartu ir sutuoktinis, jei toks yra.
- Antroje eilėje yra palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
- Trečioje eilėje rikiuojasi palikėjo seneliai ir proanūkiai.
- Ketvirtoje eilėje - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
- Penktoje eilėje - palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
- Šeštoje eilėje - pusbroliai ir pusseserės.
„Penktai ar šeštai įpėdinių eilei palikimas retai kada atitenka. Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jeigu pirmoje eilėje įpėdinių nėra, - antrosios eilės įpėdiniai“, - reziumuoja I. Jarašiūnaitė. Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei. Lietuva taip pat gauna turtą tų žmonių, kurių artimieji nesikreipė dėl palikimo priėmimo arba visi įpėdiniai jo atsisakė.
Paveldėjimas pagal testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Pasak teisininko, būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius.
Testamento rūšys
Testamentai būna dviejų rūšių: asmeninis ir oficialusis.
- Asmeninis testamentas parašytas ranka. Tokiame testamente turi būti nurodyta: testatoriaus vardas ir pavardė; testamento sudarymo vieta; testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena); išreikšta aiški testatoriaus valia (nurodyta, apie kokį turtą kalbama, tiksliai ir suprantamai parašyta, kokiems asmenims jis paliekamas); testamentas turi būti pasirašytas. Toks testamentas gali būti saugomas namie ar patikėtas saugoti kam nors iš pažįstamų žmonių. Žmogus taip pat savo noru gali perduoti saugoti testamentą notarui. Svarbu, kad po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus asmeninis testamentas turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
- Oficialusis testamentas sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba kitos valstybės konsulinio pareigūno, kai asmuo yra ne Lietuvoje.
Abiejų rūšių testamentai yra teisėti, bet oficialusis yra geriau apsaugotas. Kadangi vienas oficialiojo testamento egzempliorius laikomas pas notarą, mažesnė tikimybė, kad jis bus sunaikintas arba sugadintas. Oficialusis testamentas turi ir daugiau privalumų. Pavyzdžiui, jei žmogus ranka parašo asmeninį testamentą, o vėliau pas notarą sudaro oficialųjį, laikoma, kad oficialusis yra aukštesnės galios. Be to, oficialųjį testamentą sunkiau nuginčyti teisme.
„Kadangi asmeniniai testamentai surašomi ranka, gali pasitaikyti klaidų ar kilti tam tikrų klausimų (pavyzdžiui, ar žmogus testamentą surašė pats savo valia, ar jam niekas nedarė įtakos). Tuo metu oficialusis testamentas surašomas pas notarą, todėl kyla mažiau dvejonių. Be to, tokio testamento surašyme gali dalyvauti ir liudininkai. Taigi vėliau šį dokumentą sunkiau nuginčyti“, - paaiškina I. Jarašiūnaitė.
Privalomoji palikimo dalis
Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.
Tačiau šiuo atveju įstatymas numato išimtį - teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio - palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 str.).
Nepilnamečių vaikų paveldėjimas
Niekas nėra apsaugotas nuo netikėtų praradimų. Liūdniausia, kai artimųjų netenka nepilnamečiai vaikai. Nepaisant netekties skausmo tenka susitvarkyti ir paveldėjimo klausimus. Ką turi žinoti nepilnamečių tėvai ar globėjai, kai pilnametystės nesulaukęs asmuo gauna palikimą?
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas negali pats priimti ar atsisakyti priimti mirusio asmens palikimo - tai už jį padaryti turi tėvai arba globėjai. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai), jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti. Tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai.
Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. Tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai arba globėjai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, jog tėvams arba globėjams draudžiama perleisti, įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, iš jo taip pat negali būti išieškoma pagal tėvų arba globėjų kreditorių reikalavimus. Jeigu tėvai arba globėjai sudaro sandorį, kuris neatitinka vaiko interesų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį. Jeigu tėvai (globėjai) ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti juos nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo.
Ketvirta, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti santuokos liudijimo kopiją. Jei kreipiasi vienas iš tėvų, įrodymus, patvirtinančius svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.).
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad, skirtingai nei kitų įpėdinių atveju, nepilnamečių vaikų palikimą gali priimti ar jo atsisakyti tik jų tėvai ar globėjai. Nepilnamečių vaikų tėvai ar globėjai yra atsakingi už visą paveldėjimo procedūrą, dėl šios priežasties jie turi kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento ir pateikti visus reikiamus dokumentus, informaciją.
Paveldėjimo procedūra ir skolų klausimai
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Notaras patikrina Testamentų registre, ar buvo sudarytas testamentas.
Pasak teisininko, į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu. Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant palikimą įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus.
Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.
„Jeigu miręs žmogus turėjo turto už 50 tūkst. eurų, o skolų už 60 tūkst. eurų, priėmus palikimą pagal apyrašą už skolas reikės atsakyti tik paveldėtu turtu, t. y. tik 50 tūkst. eurų. Likę 10 tūkst. skolos nebus išieškoti iš įpėdinio. Todėl jeigu asmenys priima palikimą ir nėra visiškai tikri, kad miręs žmogus neturėjo skolų, vertėtų priimti paveldimą turtą pagal apyrašą. Kas paskui nebūtų taip, jog gavote daugiau skolų nei palikimo“, - teigia I. Jarašiūnaitė.
Individualios įmonės paveldėjimas
Pasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę.
Sutuoktinių bendrasis testamentas
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirūpinti vienas kitu po savo mirties sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau daugelis visuomenės narių apie šį testamentą nėra girdėję, arba nežino šio testamento sudarymo sąlygų ir ypatumų.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) bendrąjį sutuoktinių testamentą priskiria prie oficialaus testamento rūšių, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.
Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sudarę bendrąjį testamentą, nepraranda teisės disponuoti jiems asmeniškai priklausančiu turtu.
Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu paskirti ir savo bendrą įpėdinį, kuris paveldės sutuoktiniams priklausiusį turtą po pergyvenusiojo sutuoktinio mirties. Taigi, bendrasis sutuoktinių testamentas užtikrina ne tik kiekvieno sutuoktinio teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą mirusiam priklausantį turtą, bet ir sudaro galimybę abiem sutuoktiniams, dar esant gyviems, nuspręsti dėl turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.
Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas ir ne vienas įpėdinis, o ir keli, pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi keletą vaikų. Būtina pažymėti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis turtą, po paskutinio iš sutuoktinių mirties, neturi jokių teisių į turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą. Taigi, toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties.
Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu nustatyti ir testamentinę išskirtinę kitų asmenų naudai, t.y. sutuoktiniai vienas kitą gali įpareigoti po vieno iš sutuoktinių mirties vykdyti tam tikrą prievolę kitam asmeniui, pavyzdžiui, teikti materialinę paramą testamente nurodytam asmeniui. Pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs mirusiojo turtą, gali paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra.
Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką. Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu. Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje.
Sugyventinių paveldėjimas
„Labai svarbu žinoti, kad sugyventiniai pagal dabartinius Lietuvos įstatymus nėra šeimos nariai ir įstatyminiai įpėdiniai. Todėl jeigu paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, sugyventinis nepaveldi nieko“, - pažymi I. Jarašiūnaitė. Tokiu atveju, jeigu asmuo gyveno su mylimuoju ir neturėjo vaikų, jo palikimas atitenka jo tėvams. Jeigu partneriai turėjo vaikų, turtas pereina vaikams. Kitais atvejais palikimą gauna tolimesni teisėti įpėdiniai, o jei tokių nėra nė vieno - valstybė.
Pagal įstatymą žmogus savo partnerio turto negali paveldėti ir kitu, teisėtiems įstatyminiams įpėdiniams populiariu būdu - faktiniu valdymu, t. y. net jei jį valdė, juo rūpinosi.
Vadinasi, jeigu pora gyveno vieno iš partnerių bute, o tas asmuo turėjo vaikų iš ankstesnių santykių, pagal įstatymą po jo mirties viskas, įskaitant ir butą, atitenka vaikams. Yra buvę situacijų, kad vaikai ilgametę tėvo ar motinos antrąją pusę tiesiog išvaro iš namų.
Dėl tokių ir panašių situacijų teisininkė pataria kartu gyvenančioms poroms susimąstyti ir aptarti, kas po kiekvieno iš jų mirties paveldės turtą. Ir, jeigu nenori savo partnerio palikti be skatiko kišenėje, priimti sprendimą: arba sudaryti santuoką, arba parašyti testamentą.
„Pabrėžiu, kad kartu nesantuokoje gyvenantiems žmonės reikėtų aptarti tą nemalonią temą apie mirtį ir palikimo paveldėjimą. Pasverti visus atvejus, kas būtų, jeigu vienas iš partnerių mirtų, o kas būtų - jeigu kitas. Taip pat apsvarstyti ir sudaryti bent asmeninį testamentą“, - sako I. Jarašiūnaitė.
