Natūralus žmogaus apvaisinimas prasideda spermatozoidams patekus į vaginą lytinio akto metu. Spermatozoidai migruoja per gimdos kaklelį ir gimdos gleivinę į kiaušintakius, kur susitikus kiaušialąstę įvyksta apvaisinimas. Po apvaisinimo embrionas kiaušintakiais grįžta į gimdą ir implantuojasi.

Apvaisinimas - tai dviejų skirtingų tipų gametų (moteriškos kiaušialąstės ir vyriško spermatozoido) susijungimas ir zigotos (naujo vienaląsčio organizmo arba daugialąsčio organizmo pirmosios ląstelės) susidarymas. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas. Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per 12 valandų po ovuliacijos.

Spermatozoidų kelionė ir apvaisinimo procesas

Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300-500 mln. spermatozoidų, kurie juda netvarkingai, maždaug 2-3 mm per valandą greičiu. Orgazmo metu gimdos kaklelis trumpam atsidaro, o paskui vėl užsiveria, šitaip sudarydamas sąlygas spermatozoidams patekti iš makšties į gimdą ir iš rūgštesnės terpės (kuri yra makštyje ir pavojingesnė spermatozoidams) į šarmingesnę gimdą. Be to, ovuliacijos dienomis padidėja gleivių praeinamumas, kas taip pat skatina spermatozoidų kelionę link tikslo. Kitomis moters ciklo dienomis gleivinis kamštis yra žymiai sunkiau praeinamas.

Jiems judėti padeda gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai. Spermatozoidai, keliaudami prieš srovę (teigiamasis reotaksis), per maždaug 30 min po ejakuliacijos pasiekia gimdos ertmę (cavitas uteri), o per maždaug 1,5 val. - kiaušidės ampulę (ampulla tubae uterinae). Patekę į lytinius moters takus spermatozoidai dar nėra pajėgūs apvaisinti kiaušialąstės - tam jie dar turi subręsti. Spermatozoidų brendimas, trunkantis apie 7 valandas, vadinamas kapacitacija (lot. capacitas). Kapacitacijos metu nuo spermatozoido akrosomos srities pasišalina jį dengiantis baltyminis sluoksnis ir glikoproteinai. Akrosomos fermentai, tokie kaip hialuronidazė, padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, tripsino fermentai skaido skaidriosios srities (zona pellucida) medžiagas. Dėl šių fermentų, taip pat akrosino poveikio spermatozoidas gali pereiti antrinį oocitą (dar besiformuojanti kiaušialąstė) dengiančius sluoksnius.

Perėjęs pro oocito skaidriąją sritį, spermatozoidas sąveikauja su antrinio oocito paviršiumi. Vos tik jis paliečia oocito membraną, pakinta skaidriosios srities cheminės savybės ir ji tampa nelaidi kitiems spermatozoidams - pakinta kiaušialąstės medžiagų apykaita. Suintensyvėja jos angliavandenių apykaita, baltymų sintezė, iš aplinkos daugiau imama fosforo ir kalio. Šių procesų metu taip pat pakinta išorinio kiaušialąstės sluoksnio elastingumas ir skaidrumas, po to susiformuoja apvaisinimo dangalas, kuris nebeleidžia kitiems spermatozoidams patekti į kiaušialąstę. Ir nors kiti spermatozoidai jau būna perėję spindulinį vainiką, ar pradėję tirpdyti skaidriosios srities sluoksnį, į kiaušialąstę dėl to patekti negali.

Susiliejus spermatozoido ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido galva, kaklas ir uodega. Oocitas tuo metu baigia antrąjį mejozinį dalijimąsi ir virsta kiaušialąste, turinčiu moteriškąjį probranduolį bei dar susidaro vienas polinis (redukcinis) kūnelis. Tuo metu atsiskiria spermatozoido uodega nuo galvos ir suyra, o jo branduolys virsta vyriškuoju probranduoliu (pronukleusu). Prasideda lytinio susijungimo kelias (via copulativa), kurio metu pradeda artėti spermatozoido ir kiaušialąstės branduoliai. Branduolius dengiantys apvalkalai išnyksta, chromosomos susilieja ir išsidėsto centrosomos sudarytoje dalijimosi verpstėje.

Tikimybė pastoti ir vaisingumo veiksniai

Dauguma žmonių mano, kad naujos gyvybės pradžia yra apvaisinimas. Tačiau galima teigti, kad nauja gyvybė užsimezga tik nuo implantacijos. Kai kurios moterys pajunta nedidelius skausmus ir/arba nedidelį kraujavimą implantacijos metu. Šie požymiai skiriasi nuo mėnesinių, todėl greičiausiai jų nesupainiosite. Implantacinis kraujavimas paprastai vyksta likus 4-7 dienoms iki numatomos mėnesinių pradžios.

Dėl fiziologinių pokyčių normalaus menstruacinio ciklo metu didžiausia tikimybė pastoti yra likus 6 dienoms iki ovuliacijos, o ypač 2 dienoms iki ovuliacijos. Yra žinoma, kad oocitas yra gyvybingas iki 24 val. Taigi, esant retiems lytiniams santykiams, pastojimo galimybė labai maža. Jei lytiniai santykiai yra retesni nei 1 kartą per savaitę, tikimybė pastoti per 6 mėnesius sudaro tik 17 proc. Coitus kas 2-3 dienas padidina natūralaus pastojimo tikimybę.

Viena lytinis aktas turi maždaug 5 proc. tikimybę pasibaigti nėštumu. Net poros, kurios reguliariai mylisi visą mėnesį, vidutiniškai turi 20-24 proc. tikimybę pastoti. Taigi, jeigu pasimylėjote tik kartą, tikimybė, kad pastojote yra nedidelė. Vyro sperma moters reprodukcinėje sistemoje gyvybinga išlieka net iki 5 dienų. Be to, spermai nukeliauti iki kiaušinėlio prireikia apie 6 valandų. Moters kiaušinėlis po ovuliacijos gyvybingas išlieka tik 12-24 valandas.

Dauguma spermatozoidų, esančių moters lytiniuose takuose, gali dalyvauti apvaisinime 2-3 paras, o kartais net 4-5 paras po ejakuliacijos. Tuo tarpu ovuliavusi kiaušialąstė yra gyvybinga maždaug 24 valandas. Taigi, geriausias laikotarpis apvaisinimui įvykti yra subrendusio folikulo plyšimo metas, šitaip išsilaisvinant kiaušialąstei, taip pat 2-3 dienos prieš ovuliaciją.

Jei spermos pateko ant drabužių ar odos, bet ne tiesiai į makštį, tikriausiai nepastosite. Veikiausiai nepastosite ir tuo atveju, jei lašelis spermos pateko ant lytinių lūpų. Paprastai pastojama lytinio akto metu, kai sperma išsilieja prie pat gimdos kaklelio (t. y. vyras baigia viduje). Be to, turi būti palanki terpė spermatozoidams judėti.

Yra žinoma, kad oocitas yra gyvybingas iki 24 val. Taigi, esant retiems lytiniams santykiams, pastojimo galimybė labai maža. Jei lytiniai santykiai yra retesni nei 1 kartą per savaitę tikimybė pastoti per 6 mėnesius sudaro tik 17 proc. Coitus kas 2-3 dienas padidina natūralaus pastojimo tikimybę.

Amžius ir vaisingumas:

• 35-39 m. moterų amžiaus grupėje tikimybė pastoti per 1 mėn. yra 42 proc. mažesnė nei 20-24 m. grupėje.
• Ištyrus moteris dėl 3 metų neaiškios kilmės nevaisingumo buvo nustatyta, kad nėštumo galimybė sumažėja 9 proc. sulig kiekvienais moters metais.
• Tikimybės pastoti mažėjimas nėra ryškus iki 35 m., vėliau t.y.

Gyvenimo būdo įtaka vaisingumui:

• Moterims, vartojančioms daug alkoholio gali prireikti daugiau laiko, kad pastotų. Per didelis alkoholio kiekis kartais tampa prastos spermos kokybės priežastimi, tačiau šie pakitimai yra grįžtami.
• Yra žinoma, kad tiek aktyvus, tiek pasyvus moterų rūkymas, mažina vaisingumą.
• Moterys, kurių KMI (kūno masės indeksas) yra > 30 kg/m², pastoja praėjus ilgesniam laikui, palyginus su normalaus svorio moterimis. Moterys, kurių KMI < 18,5 kg/m² t.y. per liesos taip pat sunkiau pastoja. Svorio netekimas > 15 proc. kūno svorio gali sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus, o netekus > 30 proc.

Kiti veiksniai, turintys įtakos vaisingumui:

• Aukšta „scrotum“ temperatūra, t.y. sėdimas darbas, pirtys, sąlygoja prastesnę spermos kokybę.
• Cimetidinas, sulfasalazinas, ilgalaikis antibiotikų vartojimas, androgenų injekcijos gali sukelti oligozoospermiją. 3 mėn. nevartojant minėtų preparatų, pokyčiai gali būti grįžtami.
• Betablokerių ar psychotropinių vaistų vartojimas gali sukelti impotenciją.
• Chemoterapinis ar spindulinis gydymas dažniausiai tampa tiek moterų, tiek vyrų nevaisingumo priežastimi.

Kaip nustatyti ovuliaciją ir vaisingas dienas?

Moters menstruacinis ciklas apima kelias fazes, kurių kiekviena yra susijusi su tam tikrais fiziologiniais ir hormoniniais pokyčiais organizme. Ovuliacija - tai ciklo etapas, kai subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisintas spermatozoido. Ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo ciklo trukmės.

Yra keletas būdų, kaip galite nustatyti ovuliaciją:

• Gimdos kaklelio stebėjimas: Šiuo metu gimdos kaklelis pakyla į savo aukščiausią padėtį, suminkštėja, tampa drėgnesnis, slidesnis.
• Pasikeitusios išskyros: Gleivės tampa skaidresnės, tampresnės ir panašesnės į kiaušinio baltymą.
• Skausmas arba diskomfortas: Kai kurios moterys gali pajusti skausmą arba diskomfortą vienoje pilvo pusėje, kur yra kiaušidė, kurioje vyksta ovuliacija.
• Libido padidėjimas: Galite pastebėti, kad ovuliacijos metu jaučiatės gražesnės, seksualesnės, todėl padidėja ir lytinis potraukis.
• Krūtų jautrumas.
• Nuotaikų svyravimai: Hormoniniai pokyčiai, susiję su ovuliacija, gali turėti įtakos ir jūsų nuotaikai.
• Ovuliacijos testai: Dar vienas būdas sužinoti ovuliaciją yra LH testai ovuliacijos diagnostikai. Svarbiausias ovuliacijos testų privalumas yra tai, kad jie nustato ovuliacijos datą iš anksto, t.y. likus 1-3 dienoms iki ovuliacijos.

Norint sėkmingai pastoti, svarbu žinoti, kokia tikimybė pastoti skirtingais mėnesio etapais:

• Tikimybė pastoti per mėnesines: Labai maža, beveik nulinė, tačiau specialistai nerekomenduoja naudoti mėnesines kaip natūralią kontracepciją.
• Tikimybė pastoti iškart po mėnesinių: Gali būti puiki, ypač esant trumpam ciklui (21-24 dienos), kai ovuliacija gali įvykti jau 8-10 ciklo dieną.
• Tikimybė pastoti per ovuliaciją: Didelė, ypač jei turite lytinių santykių per 36 valandas. Visi išleisti kiaušinėliai yra gyvi ne ilgiau kaip 12 valandų.
• Tikimybė pastoti po ovuliacijos: Maža. Kiaušinėliui pasirodžius, tėra tik 12-48 valandų periodas, per kurį kiaušinėlį gali apvaisinti spermatozoidas.

Nors gyvename 21-ajame - didžiulės mokslo pažangos - amžiuje, nėštumo mitai visuomenėje vis dar labai gajūs. Vienas tokių mitų - kad pirmojo lytinio akto metu pastoti neįmanoma. Tai yra visiška netiesa. Mylintis be apsaugos priemonių, pastoti galima bet kada - įskaitant ir patį pirmąjį kartą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar galima pastoti prieš mėnesines?

Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.

Ar galima pastoti per mėnesines?

Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.

Kada galima pastoti po mėnesinių?

Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis.

Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?

Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.

tags: #apvaisinimas #po #lytinio #akto

• Galvos apimties normos kūdikiams
• pilnametystės reikšmė
• Apie vaikiškus unitazus
• Tinkamiausias naujagimio kepurės dydis
• Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa: pagrindiniai aspektai