„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ - tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų.
Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, jog pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu.
Lūpos ir gomurio formavimui svarbiausios yra pirmosios 12 nėštumo savaičių. Deja vienas iš 700-800 naujagimių Lietuvoje (panašus dažnis ir visame pasaulyje) gimsta turėdami šį defektą. Apytikriai 70 procentų naujagimių būna tik lūpos ir/ar gomurio nesuaugimo defektas, likusiems 30 procentų kartu su šiuo sklaidos sutrikimu būna ir kitų defektų, pavyzdžiui, neišsivystęs inkstas ir pan.
Viduramžiais šį apsigimimą turintys žmonės buvo laikomi panašesniais į gyvūnus nei į žmones, jų buvo šalinamasi, jie keliaudavo su cirkais ant ratų, kadangi tokia priemonė buvo viena iš nedaugelio galimybių uždirbti pragyvenimui.
Genas, atsakingas už „vilko gomurio“ defektą, atrastas tik 1991 metais. Tai, kad esminę įtaką turi paveldėjimas - niekas neabejoja. Tačiau yra daugybė veiksnių, dėl kurių „užvedamas“ šių apsigimimų vystymosi mechanizmas. Jų yra begalė, tačiau akivaizdžiai pastebima priklausomybė tarp nėščiosios surūkomų cigarečių kiekio, potraukio alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ir šių apsigimimų tikimybės. Į rizikos grupę patenka ir vėlyvieji nėštumai (kai mama vyresnė kaip 35 metų amžiaus).
Nustatyta, kad nesuaugimo bėdų gali nutikti ir organizmui trūkstant vitamino B, folio rūgšties arba per daug papildomai vartojant vitamino A. Taip pat kalti gali būti kai kurie mamytės vartojami vaistai. Ypač svarbios 4-12 nėštumo savaitės, nes būtent tuo metu formuojasi mažylio lūpytė ir gomuriukas.
Skilusi lūpytė ar nesuaugęs gomuriukas dar visai neseniai buvo vadinami kiškio lūpa arba vilko gomuriu. Tačiau mamas toks pavadinimas žeidžia. Lūpytės ar gomuriuko nesuaugimas - tai anatominis šių organų vientisumo sutrikimas. Nesuaugimo formų yra daug ir įvairių - pradedant nuo dalinių ar paslėptų lūpos ar minkštojo gomurio iki plačių abipusių visiškų lūpos ir gomurio nesuaugimų.
“Kodėl mano vaikeliui taip atsitiko?” - tėvai visų pirma užduoda šį klausimą ir dažniausiai ima kaltinti save.
“Kiškio lūpa“ - tai įgimtas vaisiaus vystymosi sutrikimas, lūpos nesuaugimas. Kūdikio lūpa pradeda netinkamai formuotis moters nėštumo metu, taigi šis apsigimimas diagnozuojamas naujagimiams. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. Centers for Disease Control and Prevention - CDC) apskaičiavo, jog kasmet JAV gimsta per 4 tūkst. kūdikių, turinčių „kiškio lūpą“.
Vaisiaus lūpos pradeda formuotis 4-7-ąją nėštumo savaitę. „Kiškio lūpa“ išsivysto tada, kai lūpas sudarantis audinys pilnai nesusijungia prieš gimstant naujagimiui. Tarpas lūpoje gali būti įvairus - nuo mažyčio įtrūkimo viršutinėje lūpoje iki labai gilaus įtrūkio, siekiančio nuo viršutinės lūpos iki nosies. „Kiškio lūpa“ gali susiformuoti arba vienoje lūpos pusėje, arba abiejose lūpos pusėse. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai „kiškio lūpa“ susiformuoja per patį lūpos vidurį - centrą. Vaikai, gimę su šiuo lūpos defektu, dažniausiai turi ir „vilko gomurį“ arba įtrūkusį gomurį.
Šiuos defektus dar iki kūdikio gimimo gali pastebėti ir gydytojai ginekologai ar genetikai, pasitelkę modernius echoskopus. Nors turime pasakyti - ne visada pavyksta pastebėti ir jiems, ir tai visai nereiškia, kad medikas blogai atliko savo darbą. Platų nesuaugimą gali diagnozuoti bet kurios specialybės gydytojas, tačiau tikslią nesuaugimo formą, ypač kai defektas nėra didelis, gali nustatyti tik specialistai, gydantys veido nesuaugimus.
Kiek skaiciau tai apie 13-21 proc. atvejų lemia paveldimumas. Ievute, nesuk galvos, viskas bus gerai, buna, kad niekas net nezino is kur ir va gimsta, o kiti turi kraujo linijoj ir viskas buna gerai.
Svarbiausia, ką turi žinoti tėveliai, - kūdikio maitinimo ypatumai. Šį defektą turintį mažylį reikia žindyti ne gulintį (kaip kitus naujagimius), bet statesnėje padėtyje. Antraip mažylis gali springti. Esant didesniam gomurio nesuaugimui, mažylis nesugeba žįsti, jo kvėpavimas pasunkėja, šie vaikai blogiau vystosi.
Matinti vaikelį su lūpos ir/ar gomurio nesuaugimu yra sunkiau ir reikalauja didesnių pastangų. Tačiau svarbu žinoti, kad vaikas gali žįsti krūtį, o motinos pienas yra pats geriausias maistas. Jei nesisektų maitinti krūtimi, pereikite prie maitinimo pipete, šaukšteliu ar čiulptuku. Labai svarbu, kad iki lūpos operacijos vaikelis jau mokėtų maitintis šaukšteliu, nes pirmą savaitę po operacijos šis maitinimosi būdas pats papraščiausias.
Kūdikiui, gimusiam su nesuaugusia lūpa arba nesuaugusiu gomuriu, gimdymo namuose ar neonatologijos centre bus išsamiai ištirtas, ar nėra daugiau sutrikimų. Gavus gydytojų išvadas, bus sprendžiamas klausimas dėl neįgalumo nustatymo. Dokumentai neįgalumui nustatyti dažniausiai tvarkomi pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jūs registruosite vaikutį (beje, tam reikalingas gimimo liudijimas). Po gydytojų komisijos sprendimo išduodama pažyma apie sveikatos būklę ir esamas patologijas, kurią tėvai turi pristatyti į neįgalumo nustatymo tarnybą. Joje ir sprendžiamas vaiko neįgalumo lygis bei skiriama pašalpa. Neatidėliokite popierių tvarkymo, nes pinigai bus pradėti mokėti nuo paraiškos pateikimo dienos.
Mažieji su nesuaugusia lūpyte ar gomuriuku auginami taip pat kaip ir kiti naujagimiai. Tiesa, šiuos mažylius dėl netaisyklingo gomurio raumenų prisitvirtinimo dažniau nei kitus vaikus kamuoja ausų uždegimas, galintis padidinti ir klausos sutrikimų riziką. Taip pat gali išaugti mažesnis šoninis kandis arba jo iš viso nebūti, sutrikti dantukų dygimas nesuaugimo srityje.
Vaikai, turintys įtrūkusią lūpą, susiduria su valgymo ir kalbėjimo problemomis. Esant komplikacijoms gali išsivystyti ausų infekcijos, galimas klausos netekimas ir dantų problemos.
Nors turime pasakyti - ne visada pavyksta pastebėti ir jiems, ir tai visai nereiškia, kad medikas blogai atliko savo darbą. Platų nesuaugimą gali diagnozuoti bet kurios specialybės gydytojas, tačiau tikslią nesuaugimo formą, ypač kai defektas nėra didelis, gali nustatyti tik specialistai, gydantys veido nesuaugimus.
Skirtingų nesuaugimo formų gydymas nevisiškai vienodas, gali skirtis ne tik operacijų metodika, bet ir jų atlikimo laikas. Tėveliai, kuriems gimė vaikutis su lūpytės ar gomurio nesuaugimu, per 2-3 savaites po kūdikio gimimo turėtų atvykti konsultacijos į VU Medicinos fakulteto Odontologijos instituto Veido nesuaugimų gydymo centrą. Jis įsikūręs Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje (Žalgirio g. 117, Vilnius). Tai vienintelis tokio pobūdžio centras, kuriame teikiamas specializuotas veido vystymosi anomalijų gydymas.
Konsultacijų metu ne tik diagnozuojama tiksli nesuaugimo forma, bet ir patariama, kaip maitinti tokius vaikučius, kaip pasiruošti operacijai, paskiriama jos data, tėveliai supažindinami su visu numatomu gydymo planu.
Jei vaikučiui nesuaugusi lūpytė, tačiau kitų sunkių patologijų nėra, jis operuojamas sulaukęs 3 mėnesių. Lūpytės ir nosies šnervės vaizdas po operacijos visiškai pasikeičia (žinoma, atsižvelgiant į nesuaugimo laipsnį). Būtina žinoti, kad žaizdai sugijus randas formuojasi dar gana ilgai. Susiformuoti galutinei lūpytės išvaizdai prireikia laiko - ne mažiau kaip 6 mėnesių. Tik tada randas pasidaro mažiau matomas, nežymus. Esant būtinybei, atšventus penktąjį šeštąjį gimtadienį, t.y.
Jei mažyliui nesuaugęs gomuriukas, operuojama ne anksčiau nei sulaukus 10-11 mėnesių (esant visiškam minkštojo ir kietojo gomurio nesuaugimui - 18 mėnesių). Anksčiau būdavo dar vėliau, bet operacijos laikas paankstintas, nes pastebėta, kad tuomet gerėja kalbos raida. Tačiau dar anksčiau nesuaugusio kietojo gomuriuko operuoti nepatariama, nes galima pakenkti viršutinio žandikaulio augimui.
Vaikui sulaukus 3 metų, o neretai ir anksčiau, būtina logopedo pagalba mokant taisyklingai kalbėti.
Jei yra nesuaugusi alveolinė (dantinė) atauga (t.y. žandikaulio sritis, kurioje auga dantys), operacija atliekama sulaukus 7-12 metų. Šios operacijos laikas nustatomas kiekvienam vaikui individualiai, atsižvelgiant į jo dantukų dygimą.
Visos operacijos mažiems vaikams dėl nesuaugimų atliekamos taikant bendrąją nejautrą. Operacija, priklausomai nuo nesuaugimo pločio ir formos, paprastai trunka nuo 1 iki 3 valandų. Pageidautina, kad operacija būtų atliekama specializuotoje klinikoje ir ją atliktų chirurgas, panašias operacijas atliekantis nuolat, o ne 2-3 kartus per metus.
Po operacijos vaikai kartu su mamomis dažniausiai 4-6 dienas turi praleisti stacionare, kur stebima mažylių būklė ir galiausiai pašalinamos siūlės. Per operacijas naudojami specialūs labai ploni siūlai, todėl juos išimant reikia vaikutį trumpam pamigdyti, kad jis nejudėtų.
Po šiuolaikinių lūpos operacijų randų tepaliukų vartoti nėra būtina, nes ir be jų praėjus 6-7 mėnesiams po operacijos randas dažniausiai tampa visiškai nežymus, jo neretai nepastebi net ir kiti gydytojai.
Korekcinė lūpos operacija naujagimiui atliekama trečią gyvenimo mėnesį. Operacijos metu kūdikis nejaučia skausmo, nes jam taikoma bendroji nejautra. Vykstant operacijai chirurgas apipjausto audinį ir susiuva lūpą. Siūlės būna labai smulkios, todėl randelis po operacijos lieka mažytis. Kadangi dauguma siūlių gyjant randui absorbuojamos pačių audinių, jų šalinti nebereikia. Chirurginės operacijos metu atstatomas gleivinės, raumens ir odos vientisumas, taip pat atliekama rinoplastika (nosies plastika). Tokio pobūdžio operacija atliekama tam, kad būtų ištaisyti fiziniai defektai.
“Kiškio lūpa“ panaikinama operacija, vėliau gydoma padedant terapeutams ir tėveliams, kad būtų išvengta galimų komplikacijų. Vaiko terapeutas sudaro specifinį gydymą, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus, bendros sveikatos būklės, medicininės istorijos, vaiko išsigimimo specifinių ypatybių ir tėvų nuomonės.
Vaiko, turinčio „kiškio lūpos“ defektą, priežiūra priklauso nuo kelių veiksnių: pirma, kiek stipriai yra įtrūkusi lūpa; antra, ar šis apsigimimas yra susijęs ir su kitu gimimo defektu ir, trečia, koks vaiko amžius ir poreikiai. Norint kuo greičiau pašalinti vaiko lūpos defektą, operaciją reikia atlikti per pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius. Paprastai operaciją rekomenduojama atlikti per 12 mėnesių nuo kūdikio gimimo. Operacijos tikslas - sutvarkyti lūpos skilimą. Kartais prireikia dviejų operacijų.
Po operacijos vaikas gali būti jautrus ar kiek sudirgęs, todėl terapeutas skiria medikamentus, padėsiančius susitvarkyti su jautria vaiko būsena.
Specialistų nuomonės gydymo klausimais, t.y. dėl to, kada reikia operuoti, skiriasi. Vieni pataria operuoti 3-6 mėnesių amžiaus kūdikius, kiti - kiek vyresnius vaikus. Tiesa, gali būti tokių situacijų, kai vaikelis operuojamas tuoj po gimimo. Bet kokiu atveju operacijos neretai atliekamos keliais etapais.
Suprantame, kad tėveliams tai gali būti sunkus psichologinis patyrimas, tačiau nusiminti nėra ko. Pasaulyje yra daugybė žinomų aktorių, daininkų, politikų ir ypatingai sėkmingų verslo žmonių su įgimtais lūpos ir gomurio nesuaugimais. Šiuolaikinė medicina yra gerokai pasistūmėjusi į priekį sprendžiant šias problemas. Svarbu suprasti, kad Jūs nesate palikti vieni. Mes pasiruošę Jums padėti ir atsakyti į visus Jūsų klausymus.
Pirmasis Jūsų skambutis gydytojui veido ir žandikaulių chirurgui turėtų būti iš karto po gimimo, o atvykimas konsultacijai per pirmą ar antrą savaitę. Konsultacijos metu bus atsakyta į visus Jūsų klausimus.
Naujai susiformavę randai neretai būna raudonos spalvos, tvirti, tačiau laikui bėgant randai plokštėja, blykšta ir suminkštėja, kol galiausiai įgauna baltos juostelės pavidalą. Tačiau taip įvyksta ne visuomet. Nepalikite randų likimo valiai. Daug kas tiki, kad rando tepimas vitamino E preparatais, alijošiaus sultimis ar kokoso aliejumi turi teigiamos įtakos, tačiau moksliškai tai nėra pagrįsta. Specialistai visame pasaulyje, kaip itin veiksmingą priemonę, rekomenduoja naudoti silikono gelį ar pleistrą.
Apie pagalbos teikimą jūs būsite informuoti dar gimdymo namuose. Tačiau anksčiau ar vėliau visi keliai atveda ten, kur šiuo metu teikiama pagalba vaikams su nesuaugimais, t.y. į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, esančią Vilniuje, Žalgirio g.
tags: #apsigimimas #kiskio #lupa
