Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas skirtas užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Šis įstatymas sudaro teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, ir taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos priemones.
Įstatymo Paskirtis ir Tikslai
Pagrindinis šio įstatymo tikslas - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Įstatymas siekia:
- Sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje.
- Taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones.
- Teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo - asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Institucijų ir Įstaigų Funkcijos
Įstatymas nustato įvairių institucijų ir įstaigų funkcijas, susijusias su smurto artimoje aplinkoje prevencija ir apsauga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
- Rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą.
- Skelbia ir nuolat atnaujina informaciją, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims savo interneto svetainėje.
- Koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pagal kompetenciją organizuoja moksliniais įrodymais ir gerąja praktika pagrįstus asmens sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis, mokymų šiomis temomis veiklą.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Smurto Artimoje Aplinkoje Prevencijos Priemonės
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Apsaugos Nuo Smurto Orderis
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Policijos pareigūnai informuoja specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui.
Jeigu, vykdant apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdami informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei jų nėra, - socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu.
Vaikų Apsauga Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje
Daugeliu smurto artimoje aplinkoje atveju vaikai tampa aukomis. Vaikai gali tapti tiesioginėmis smurtautojo aukomis arba netiesioginėmis aukomis, kai vaikai yra priversti stebėti smurto artimoje aplinkoje įvykius. Dėl savo situacijos specifikos vaikų apsaugai taikomas išskirtinis teisinis reglamentavimas.
Vaikų Teisinė Apsauga
Kai smurto artimoje aplinkoje auka yra nepilnametis, jis taip pat turi teisę gauti valstybės taikomas apsaugos priemones ir siekti, kad smurtautojas atsakytų už savo veiksmus, gauti kompensaciją. Tačiau nepilnamečiai turi turėti atstovą (pvz., teisinių dokumentų pasirašymui).
Tais atvejais, kai vaikams gresia pavojus artimoje aplinkoje (pvz., dėl tėvų ar globėjų veiksmų) ir todėl vaiko interesai nėra atstovaujami, jis gali būti atskirtas nuo šeimos jeigu neįmanoma panaikinti rizikos vaikui nukentėti jam likus šeimoje. Jeigu vaiko tėvai ar globėjai kelia pavojų vaiko gyvybei, sveikatai ar laisvei, policija ir kiti subjektai turi pareigą apie tai pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, esant poreikiui, laikinai pritaikys vaiko apsaugos priemones, pvz., perduos vaiką kitam iš tėvų arba artimiems giminaičiams. Vaikui, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje auka, turėtų būti suteikta nemokama pagalba, kad jo fizinė ir psichologinė sveikata būtų atstatyta ir jis sėkmingai integruotųsi į visuomenę.
Sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti teikiamos, integracijos procesai turėtų vykti vaikui saugioje aplinkoje, kurioje būtų saugoma vaiko sveikata, savigarba ir orumas, saugomos vaiko paslaptys. Kai valstybės institucijos nesugebėjo imtis tinkamų veiksmų apsaugoti vaiką, gali būti pažeista teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Smurto Apibrėžimas
Smurtas yra ažiurkauti prievarta, kurią smurtautojas gali išreikšti įvairiomis formomis. Prievarta yra elgsenos tipas, kuris gali būti nagrinėjamas skirtingais požiūriais: socialiniu, socialiniu psichologiniu, psichologiniu, teisiniu ir net ekonominiu požiūriu. Todėl tarp tyrinėtojų nėra griežto susitarimo dėl smurto formų.
Pasaulinė sveikatos organizacija pateikia tokį smurto apibrėžimą: sąmoningas fizinės ar psichologinės jėgos ar pranašumo naudojimas (realus ar gresiantis) prieš save patį, kitą asmenį, asmenų grupę ar bendruomenę, kurios pasekmė yra arba gali būti sužalojimas, mirtis, psichologinė ar materialinė žala ir sutrikęs vystymasis.
Fizinis smurtas - tai vaiko fizinio žalojimo atvejai, kai smurtininkas gerai supranta, ką daro, arba kai, žinodamas apie vaiko žalojimą, neužkerta tam kelio. Fizinis smurtas yra tampriai susijęs su kitomis smurto formomis.
Pasaulinė smurto prieš vaikus prevencijos diena
Problemos ir Iššūkiai
Nors įstatymas yra svarbus žingsnis siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje, praktikoje kyla įvairių problemų ir iššūkių. Kai kurios organizacijos teigia, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas pragaru pavertė daugybės Lietuvos moterų gyvenimus ir buitį, ypač tų, kurios turi visus reikiamus įgūdžius ir kompetencijas pasirūpinti savo vaikais.
Asociacija Vilniaus Moterų namai vėl ir vėl gauna pagalbos prašymus moterų, kurios kreipėsi dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau vietoje įstatymų garantuojamos apsaugos ir pagalbos susiduria su institucijų grasinimais atimti iš jų vaikus. Taip pat pasitaiko atvejų, kai atvejo vadybininkai elgiasi nekompetentingai, pertekliniai ir žalingai tiek moteriai, tiek vaikui.
Ekspertai teigia, kad ydingas yra pats Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nenumatantis institucijų darbo monitoringo mechanizmo ir neapibrėžiantis specialistų atsakomybės už perteklinį ir/ar neadekvatų poveikio priemonių taikymą, t. y. institucinis smurtas užkoduotas pačiame Įstatyme.
Siūlomi Sprendimai
Siekiant veiksmingiau apsaugoti vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje, būtina imtis šių veiksmų:
- Pašalinti atvejo vadybos institutą iš Įstatymo teksto.
- Sukurti specialų reagavimo mechanizmą tuo atveju, kai nustatomas smurto prieš moterį šeimoje faktas.
- Atsisakyti Socialinių paslaugų įstatymo nuostatų taikymo atskirčiai ar rizikos grupėms nepriklausantiems asmenims.
Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo , o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, vadovaujasi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m.
