Suvokiant, kiek daug šioje istorijoje absurdo ir prieštaravimų, atrodo gana keista, kodėl vaikai ja tiki. Kad Kalėdų Senelis tikrai egzistuoja, tiki net 83 proc. penkiamečių, savo tyrimo išvadomis mokslo naujienų portale livescience.com dalijasi Teksaso universiteto Ostine (JAV) profesorė ir Psichologijos departamento vadovė Jacqueline D. Woolley. Pasak J.D.Woolley, atsakymas paprastas. Kad Kalėdų Senelio istorija atrodytų kuo tikroviškesnė, tėvai įdeda nemažai pastangų. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad kasmet per Kalėdas apie 84 proc. Taigi, vaikai nėra beatodairiškai patiklūs ir tiki ne viskuo, kas jiems sakoma. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kiek pastangų įdeda tėvai, idant Kalėdų Senelio tikroviškumas keltų kuo mažiau abejonių, vaikams nėra pagrindo juo netikėti. Pirma, jie vertina informacijos šaltinius. Trečia, vaikai svarsto atsižvelgdami į daugybę įvairių aplinkybių ir kelia klausimus.
Paaiškinti šį paradoksą galima vienu paprastu dalyku - vaiko prigimtimi. Tai, kad vaikai iš prigimties tiki praktiškai viskuo, kas jiems sakoma, dar 1995 m. aprašė žinomas amerikiečių etologas ir knygų autorius Richardas Dawkinsas. Šį savo teiginį jis įtikinamai iliustravo pateikdamas vaiko, gyvenančio šalia tvenkinio, kuriame knibždėte knibžda aligatorių, pavyzdį. Kad vaikai yra iš prigimties itin patiklios būtybės, įsitikinę daugelis vaikų psichologijos specialistų, vis dėlto, pasak J.D.Woolley, jos atliktas tyrimas atskleidė ir kitą šios teorijos pusę - iš tiesų vaikai yra ir racionalūs, ir mąstantys informacijos vartotojai.
Taigi, kokie tie įrankiai, kuriais naudojasi suaugusieji, ir kuo remiantis teigiama, kad vaikai jais taip pat pasikliauja? Straipsnyje autorė įvardija tris. Pirmasis - tai dėmesys aplinkybėms, į kurias nauja informacija yra įsupama. Antrasis - polinkis naujai išgirstą informacija lyginti su tuo, kas jau yra žinoma. Autorė siūlo įsivaizduoti, kad skaitome straipsnį apie naujai atrastą žuvų rūšį - surnitus. Tada dar reikėtų įsivaizduoti, kad šią informaciją perskaitome labai skirtingomis aplinkybėmis. Pirmoji situacija: laukiame prie gydytojo kabineto, gydytojas vėluoja, tad, kol yra laiko, gilinamės į oficialų mokslinės bendruomenės leidinį „National Geographic“. Antroji situacija: stovime eilėje prekybos centre ir informaciją apie naujai atrastą žuvų rūšį aptinkame kad ir prekybos centro lankstinuke ar kokiame nors ne itin solidžiai atrodančiame žurnaliūkštyje.
Panašų bandymą J.D.Woolley komanda atliko su vaikais. Vaikams buvo papasakota apie jiems niekada negirdėtus gyvūnus surnitus. Vienai vaikų grupei apie juos buvo kalbama taip, tarsi šie gyviai būtų kokio nors fantastinio filmo personažai, esą surnitus labai mėgsta drakonai ir vaiduokliai. Mes, suaugusieji, dažniausiai sužinome apie naujus dalykus iš kitų. Įsivaizduokime, siūlo autorė, kad apie naują žuvų rūšį išgirstame a) iš jūrų biologijos žinovo, b) iš kaimyno, nuolat tauzijančio apie tai, kaip jį buvo pagrobę ateiviai.
Atlikdama kitą tyrimą, J.D.Woolley komanda pristatė vaikams trijų tipų gyvūnus - įmanomus (žuvis, kurios gyvena vandenyne), neįmanomus (žuvis, kurios gyvena Mėnulyje) ir neįtikėtinus (žuvis, kurios yra automobilio dydžio). Įmanomų gyvių egzistavimu vaikai patikėjo, neįmanomų - ne. Tokį sprendimą jie priėmė palyginę naują informaciją su jau žinoma.
Jau visai čia pat didžiausios metų šventės. Jų ypatingai laukia vaikai. Kalėdų senelis, dovanos ir atostogos - dalykai, kurie jiems suteikia labai daug džiaugsmo. Turbūt daugelis vaikų jau spėjo parašyti laišką ir Kalėdų seneliui. Ir nieko nuostabaus, kad jame - didelis sąrašas trokštamų dovanų. Tik arstas jas reikėtų dovanoti? Vienas tėvai dar rugsėjo mėnesį pradeda pirkti dovanas mažiesiems, kiti tuo pasirūpina prieš pat šventes. Vienas tėvai perka vieną dovaną, o kiti - tiek, kiek tik vaikas panorėjo.
Skirtingomis nuomonėmis ir patirtimis sutiko pasidalinti kalbinamos mamos, o edukologė Indrė Neimantė pasakė, kiek dovanų vaikams iš tiesų verta dovanoti. Kalėdos - kartą metuose, tad nenori savęs varžyti Kaunietė Ieva (tikras vardas redakcijai žinomas) augina du sūnus. Vienam berniukui 5, kitam - 2 metai. Moteris sako, kad Kalėdoms ji pradeda ruoštis dar vasarą. Tam, kad nepatirtų finansinio šoko, ji perka dovanas pamažu. „Savo vaikus gerai pažįstu, tad žinau, kokiais žaislais jie tikrai apsidžiaugs. Savęs visai neriboju, įprastai mūsų namuose Kalėdų rytą vaikai randa po 10 ar daugiau dovanų. Visus metus užsirašinėju jų norus ir superku dovanas. Kalėdos tik kartą metuose, tad nėra reikalo savęs varžyti“, - teigia ji. Vis tik Ieva pabrėžia, kad Kalėdų senelis jų vaikams „atneša“ po vieną dovaną. Berniukai žino, kad visas kitas dovanas dovanoja tėvai, seneliai, dėdės ir tetos. „Visai nenorime, kad darželyje pasikalbėję vaikai nusimintų, nes mūsų berniukams Kalėdų senelis atnešė 10 dovanų, o jiems galbūt mažiau. Todėl visada sveikiname juos patys nuo savęs, dovanas taip pat perka seneliai, krikštatėviai. Nieko blogo nematome dovanų gausoje, tačiau pabrėžiame, kad jos nuo šeimos narių“, - aiškina kaunietė. Pašnekovė sako, kad jos vaikai visas dovanas išpakuoja vienu metu ir jiems tai suteikia itin daug džiaugsmo. Moteris specialiai kiekvieną dovaną supakuoja atskirai, o išpakavimo procesas mažiesiems, anot jos, suteikia labai daug džiaugsmo.
Kiekvienais metais - po vieną dovaną Kiek kitokios nuomonės yra kaunietė Rūta (tikras vardas redakcijai žinomas). Su vyru ji augina du vaikus - berniuką ir mergaitę, kuriems 6 ir 8 matai. Mažieji kasmet po eglute Kalėdų rytą randa po vieną dovaną. „Gruodžio mėnesio pradžioje su vaikais rašome laiškus Kalėdų seneliui. Visada sakome, kad vaikai gali parašyti daugiau norų, tačiau Kalėdų senelis išrinks vieną dovaną, kurią ir dovanos. Dažniausiai pasirenkame iš sąrašo vieną daiktą, o taip pat visada nuperkame ir keletą knygų. Tikrai nepildome kiekvienos vaikų užgaidos, tai mums atrodo kvaila“, - pasakoja moteris. Pašnekovė teigia, kad gruodžio mėnesį vaikai ir taip gauna įvairių dovanų. Darželiuose vyksta renginiai, kurių metu apsilanko Kalėdų senelis ir įteikia dovanas, būreliuose taip pat organizuojami renginiai, kurių metu vaikai būna apdovanojami. „Nereikia išprotėti ir „apipilti“ vaikų dovanomis. Mes norime, kad jie augtų sąmoningi, juk ir mes, suaugę, niekada negauname absoliučiai visko, ko norime. Svarbu ugdyti vaikų sąmoningumą. Mūsų atžalos niekada nesijautė kažkaip blogai vien todėl, kad jie Kalėdų rytą gauna po vieną dovaną, o darželio draugai galbūt daugiau. Juk ne tame švenčių esmė“, - įsitikinusi Rūta. Anot kaunietės, jie su vyru po vieną dovaną vaikams dovanoja tikrai ne dėl finansinių sunkumų. Jie tiesiog nemato prasmės daugybėje žaislų, kurie vis kaupiasi ir kaupiasi namuose.
Kiekis nėra svarbus „Family Lab Academy“ Klaipėdos filialo vadovė, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė, edukologė Indrė Neimantė sako, kad Kalėdos - šventė, kuri yra kupina džiaugsmo. Tačiau jai artėjant neretai tėvelius apima nerimas ir svarstymai, kokias dovanas rinkti savo vaikams. „Prekybos centrai ir internetinės parduotuvės siūlo daugybę viliojančių pasiūlymų, o vaikai, įkvėpti reklamų, dažnai pasiruošia ilgą norų sąrašą. Tėvų dovanojamas didelis kiekis daiktų bei jų dydis dažnai turi sąsajų su jausmu, kad vaikui buvo skirta pernelyg mažai dėmesio, tačiau norisi jam parodyti meilę“, - teigia pašnekovė. Specialistė sako, kad ne dovanų gausoje ar jų dydyje slypi švenčių prasmė. Anot jos, vaikai nori dėmesio, meilės ir rūpesčio. Tai jiems svarbiau už bet kokią dovaną. „Verčiau skirkime daugiau dėmesio atžaloms kasdien. Reguliariai „pripildykime“ vaiko meilės „indą“. Dovanos yra tik papildymas, o ne pagrindinis šventės akcentas“, - pataria edukologė. Lektorė pabrėžia, kad svarbiausia yra ne dovanų kiekis, o dėmesys vaikams.
Pernelyg didelė stimuliacija gali pridaryti žalos Edukologė I. Neimantė teigia, kad dovanų gausa gali skirtingai veikti ir pačius vaikus. Todėl reikėtų atsižvelgti į kiekvieną atžalą individualiai. „Reikėtų stebėti vaiką. Neretai vienu metu gavę daug dovanų vaikai pasimeta ir nebežino, kuo džiaugtis. Tokie vaikai gali bėgti nuo dovanos prie dovanos ir galiausiai visai prarasti susidomėjimą, jaustis perstimuliuoti. Jeigu jūsų vaikas vienas iš tokių, galima susitarti su kitais šeimos nariais ir dovanas įteikti paeiliui. Pavyzdžiui, vieni įteikia Kūčių dieną, kiti - Kalėdų rytą, Naujųjų metų išvakarėse“, - vertingais patarimais dalinasi pašnekovė. Anot jos, taip pat galima su šeimos nariais susitarti verčiau pirkti ne keletą pavienių dovanų, tačiau vieną brangesnę ir pasiskirstyti finansines išlaidas. „Gaudamas mažiau dovanų vaikas labiau vertins kiekvieną iš jų, bus mažiau netvarkos namuose. Tačiau visada šeimos nariams ar draugams rekomenduoju pasitarti su vaiko tėvais, pasiteirauti, ko išties vaikui reikia, ypatingai, jei jis dar mažas. Jeigu seneliai ar kiti giminaičiai užsiima rankdarbiais, galbūt jų pačių pagaminta dovana bus daug nuoširdesnė nei dar vienas naujas žaislas“, - svarsto I. Neimantė. Ji primena, kad Kalėdų šventės esmė - ne materialios dovanos, o buvimas kartu, nuoširdumas, dėmesys ir meilė.
Laimė nepriklauso nuo materialių dalykų Edukologė nurodo, kad dovanų, kaip ir žaislų namuose, gausa vaikui nėra naudinga. Kai vaikas nuolat gauna daug dovanų, jam gali pradėti atrodyti, kad laimė priklauso nuo materialių dalykų. Tai skatina vartotojiškumą. „Taip pat didelis dėmesys dovanoms gali atitraukti vaiko dėmesį nuo svarbesnių dalykų, pavyzdžiui: šeimos, draugystės, pačių švenčių esmės. Vaikas gali pradėti vertinti žmones pagal tai, kiek ir jo jie gali padovanoti, o ne pagal tai, kokie jie yra. Kaip bebūtų keista, per didelis dovanų kiekis gali net sukelti vaikui stresą. Jam gali būti sunku susidoroti su naujų žaislų ir žaidimų gausa“, - teigia pašnekovė. Anot jos, dovanos, žinoma, džiugina, tačiau svarbu, kad jos ne tik suteiktų laimės, bet ir būtų naudingos vaiko raidai. Todėl po Kalėdų eglute padėti puikiai tinka įvairūs kūrybiniai rinkiniai, knygos, vaikų žurnalų prenumeratos, bilietai į renginius. I. Neimantė rekomenduoja vaikams dovanoti patirtį ir žinias.
Pamiršai parašyti laišką Kalėdų seneliui? NELIŪDĖK! Gali jam paskambinti...
Kadangi iki Kalėdų liko visai nedaug, o Kalėdų senelis gyvena tikrai toli, pats laikas parašyti jam laišką. O jei nedrąsu rašyti, projekte „Vaikų Kalėdos“ besidarbuojantis elnias Rudolfas atneš Kalėdų senelio laišką. Užpildžius laišką asmeniniais duomenimis apie vaiką ir perdavę jam šį laišką, tikrai įtikinsite, kad Kalėdų senelis jo nepamiršo ir galvoja, ką įteikti šiemet.„Vaikų Kalėdos“ puslapyje rasite šablonus, kuriuos galima nemokamai atsispausdinti patiems. Tik čia rasite gero vaiko pažymėjimus, kurie patvirtina, kad Kalėdų senelis pas vaikus ateis. Taip pat yra spalvingas laiškas paruoštukas Kalėdų seneliui. Jį užpildžius galima įdėti į paruoštą specialų voką ir siųsti Kalėdų seneliui. Na, o, kad Kalėdų laukti nebūtų taip ilgu, galite atsispausdinti ir Vaikų Kalėdų dirbtuvėlių užduočių šablonus. Daugybė vaikų suka galvą, ką norėtų rasti po eglute, todėl polapyje „Vaikų Kalėdos“ jų laukia paruoštukas - geriausių žaislų dešimtukas, tad idėjų, ką įrašyti laiške Kalėdų seneliui, tikrai mažieji nepritruks.
Šiais metai Kalėdų senelio pagalbininkas elnias Rudolfas kviečia visus mažuosius skaitytojus dalyvauti konkurse „Mano svajonių žaislas“. Nesvarbu, matėte tokį parduotuvių lentynose ar savo svajonėse, pieštukais, flomasteriais ar kita technika įamžinkite savo viziją. Tuomet tėvai, globėjai ar seneliai turi nufotografuoti darbelį ir įkelti jį į „Vaikų Kalėdos“ puslapį. Daugiausiai balsų surinkę trys laimingieji bus apdovanoti vertingais „Žaislų planeta“ prizais! Na, o kad Kalėdų laukti būtų dar maloniau, Kalėdų senelis paruošė ir geriausių kalėdinių filmų dešimtuką.
Sesutės Dora ir Miriam Borštein, broliai Viktoras ir Azarijus Lemchenai, Tuvis ir Tamara Goldbergai - tai tik kelios pavardės žydų vaikų, nužudytų po Kauno gete 1944-ųjų kovo 27-28 dienomis surengtos itin žiaurios Vaikų akcijos. „Atvažiavo autobusai tamsintais stiklais, metami vaikai į dengtus sunkvežimius, į autobusus, ir vežami į stotį“, - sakė Kauno IX forto muziejaus Ekspozicijų ir parodų skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas. Kai kurios žydų šeimos akimirksniu neteko visų savo vaikų. Skaičiuojama, kad Kauno gete per dvi dienas vokiečiai ir jų bendrai suėmė apie 1800 vaikų, senelių ir ligotų žydų, nebegalėjusių dirbti. Naciai elgėsi itin žiauriai, ypač su vaikais. „Iš tėvų rankų plėšė vaikus, ir tėvai žinojo dėl ko juos plėšė“ - aiškino Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Suimtuosius pirmą dieną išgabeno į svetur esančias koncentracijos stovyklas ir nužudė dujų kamerose, tačiau įtarę, kad gete gali būti daug pasislėpusių žmonių - jie suėmė žydų policininkus, dalį nužudė, kitus tardė ir kankino, bet kur yra „malinos“, vadinamos slėptuvės, taip ir neišgavo... Tad kitądien esesininkai su šunimis dar atidžiau krėtė geto patalpas. „Pakartotinai buvo daroma krata, ieškoma slėptuvių, aptiktos 25 slėptuvės, dalis žmonių suimti, daugiausia vaikai ir jie buvo atvežti į Kauno IX fortą ir čia šaudyti“, - kalbėjo V. Petrikėnas. Ir visa tai vyko Velykiniu laiku, pavasarį kai žydai švenčia Paschą. „Vietoje to, kad šeimos atšvęstų, pagal geto sąlygas Velykas, tai vaikai išvažiavo į nebūtį“, - minėjo G. Žakas.
Kaip kareiviai slėpė žudynių įkalčius liudija ir IX forto žudynių lauke rasta vaikiško drabužio sagutė. „Ant sagos mes matome kalkių likučius, tai brutalumo simbolis ant nekalto eksponato - vaiko sagos“, - rodė V. Petrikėnas. Vaikus apsvaigindavo ir išnešdavo iš geto Telikę kraupią tragediją menantys geto mažųjų daiktai: batukai, akiniai ar pieštukai, kuriais jie mokėsi rašyti... Tėvai, jau nuo pirmųjų dienų gete supratę grėsmę, ieškojo būdų kaip išsaugoti savo atžalų gyvybes. Kiek manydami juos slėpė, per vokiečių patikrinimus mažieji valandų valandas tūnodavo ankštose ir tvankiose slėptuvėse. Kad nekalbėtų ar nebruzdėtų slėptuvėse - dažnai vaikams suleisdavo raminamųjų. Vaistais apsvaigindavo ir išnešant vaikus iš geto. „Vaikai, kad būtų ramūs, reikėjo duoti raminamųjų, mes matome buteliuką, kuris rastas masinių žudynių lauke ir taip pat švirkštą rastą masinių žudynių lauke prie IX forto“, - pasakojo V. Petrikėnas. Itin retai pavykdavo papirkti sargybinius, kurie išleisdavo mažuosius už geto vartų. „Tada sutartu laiku ateina žmonės, kurie paima ir neša kitiems tarpininkams, kurie turi surasti globėjus“, - sakė V. Petrikėnas. Vis dėlto dažniausiai užmigdytus mažuosius tarsi nešulį išgabendavo maišuose. „Tas tiekimo maišas, kurį mes matome čia, su svastika ir Vermachto ereliu, išskleidusiu sparnus, jis galėjo būti panaudotas prieš režimą, jame galėjo būti išneštas vaikas“, - aiškino V. Petrikėnas. Itin daug padėjo ir Vilijampolėje jau tuomet veikusio darželio „Lopšelis“ vadovas. „Visi mažieji geto gyventojai, kurie patekdavo į Petro Baublio rankas jie išgyvendavo, jie buvo įvaikinami ir taip sukurdavo savo naujus gyvenimus“, - pasakojo V. Petrikėnas. Kiek tiksliai vaikų pavyko išgabenti iš geto, kaip ir kiek tiksliai jų buvo nužudyti - statistika miglota. Žinoma, kad likvidavus, tiksliau sudeginus Kauno getą jame gyvi liko vos 300-400 žydų, vos vienas procentas pradžioje ten suvarytos žydų bendruomenės.
