Inga Budrienė - žinoma verslininkė, renginių organizatorė, moterų klubo „Ad Astra“ vadovė ir, svarbiausia, mylinti mama trims sūnums: Nojui, Kerniui ir Mantui. Jos šeimos istorija kupina meilės, iššūkių ir skirtingų vaikų pasirinkimų, kurie formuoja jų ateitį.
Šeimos pagausėjimas ir tradicijos
Budrių šeima džiaugiasi laukdama pagausėjimo - vyriausias Ingos sūnus Nojus su žmona Kornelija laukia pirmagimio. Inga netrukus taps močiute. Gimtadieniai užsienyje - tai Ingos tradicija, kuria ji dalijasi su šeima ir draugais. Moteris neslepia, kad artėjant 50-mečiui, tai nėra lengva, tačiau ji visada vertino šeimą. „Mūsų šeimos vyrai tikrai manimi rūpinasi. Vyresnysis Nojus su mylimąja Kornelija jau gyvena atskirai. Mažieji Kernius ir Mantas tikrai palepina pačių gamintais patiekalais. Vyrukai ir gėlių nuperka, ir dirbti padeda. Mūsų šeimos verslas tikrai šeimyninis - esame motyvuoti ir vieni kitais rūpintis, ir kartu dirbti“, - sakė Inga Budrienė.
Mantas - globos namų berniukas, tapęs sūnumi
Inga Budrienė su vyru Dariumi augina ne tik biologinį sūnų Kernių, bet ir globotinį Mantą. Inga atvirai pasakoja apie savo šeimą bei iššūkius, kuriuos visiems kartu teko išgyventi. Moteris nori paskatinti globoti ir kitus vaikus, kurie neturi tėvų ir šeimos šilumos. Mantas į Budrių šeimos gyvenimą atėjo netikėtai. Pora, niekada negalvojusi apie svetimo vaiko globą ar įvaikinimą, berniuką parsivežė po to, kai tapo jo krikštatėviais. Moterų klubo „Ad Astra“, kuriam vadovauja I. Budrienė, iniciatyva 2009 m. sausį buvo pakrikštyta dešimt vaikų globos namų auklėtinių, tarp jų buvo ir Mantas. Iš karto po krikštynų Budriai pažadėjo aplankyti Mantą globos namuose. Susitikti norėjosi, o skirtis buvo sunku. „Keletą kartų paprašėme darbuotojų, kad leistų Mantą išsivežti į miestą ir parsivežti į namus. Mačiau, kad vaikui pas mus patiko, o kai vakare reikėdavo grįžti į globos namus, jis klausdavo, kodėl mes jį išvežame ir visai savaitei paliekame globos namuose“, - pasakojo I.Budrienė. Po trijų mėnesių globotinis tapo visateisiu verslininkų namų gyventoju.
Iššūkiai ir sprendimai auginant Mantą
Inga pastebėjo, kad Mantui, kuris turi genetiškai paveldėtų dalykų, tokių kaip agresijos protrūkiai, buvo sunku mokytis pirmoje klasėje. Jam prasidėjo psichologinės problemos, nerviniai priepuoliai. I. Budrienė paprašė specialistų, kad Mantas būtų ištirtas. Galiausiai buvo nuspręsta, kad berniukui tinkamiausia būtų lankyti specialią Jono Laužiko mokyklą. „Mokyklos direktorė man patiko, o ir mokykloje dirba specializuoti pedagogai, kurie moka su tokiais vaikais dirbti. Mantas turėjo galimybę eiti į mokyklą su papildomu ugdymu - jam būtų buvęs priskirtas papildomas pedagogas. Mantas lanko įvairius būrelius, dalyvauja varžybose ir netgi buvo išsiųstas su mainų programa „Erasmus“ į užsienį. Šeima svarsto, jog Mantas minėtą mokyklą lankys iki 10-os klasės. Po to, tikriausiai, tęs mokslus profesinėje mokykloje. „Jam geriau sekasi amatai - skaičiuoti ir rašyti sekasi sunkiau. Bet visur kitur, jis yra labai darbštus ir gabus. Mums svarbiausia išauginti jį geru žmogumi, ir išgyventi tą paauglystės laikotarpį. Kai kurie sako, kad genetika nieko nereiškia, bet jam tikrai ji išlenda“, - atviravo moteris.
Inga atvira - kai aplinkiniams pasakė, jog ketina įsvaikinti berniuką, daug kas žiūrėjo nepatikliai, o ypatingai tai sustiprėjo tada, kai prasidėjo įvairios problemos. Daug kas kritikavo ir tai, jog šeima Mantą atidavė į minėtą specialią mokyklą. „Jei nebūčiau pati su tuo susidūrusi, tikriausiai, tos mokyklos nė nežinočiau. Mantui dabar labai sekasi, jis - lyderis. Paprastoje mokykloje iš jo pasityčiodavo. O dabar jis turi krūvą medalių. Mokslas ten palengvintas, jis gauna geresnius pažymius, tuo džiaugiasi“, - pasakojo ji. Galiausiai, I. Budrienė atskleidė, kad ir ją pačią dažnai apnikdavo abejonės. „Vėliau pagalvojau, kad, Dieve, net ir paprastose šeimose būna tiek bėdų, ir mums buvo daug bėdų ir su kitais, savais vaikais. Mantui galbūt reikia daugiau kantrybės ir meilės, bet tai ir duodi. Mylime Mantuką, auginame kaip savo ir niekuomet nesigailėjome priėmę sprendimą jį auginti savo šeimoje“, - besišypsodama sakė ji.
Kernius - Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtinis
Kitas Budrienės sūnus - Kernius - taip pat nusprendė pasirinkti nelengvą kelią. Kaip ir Mantas, Kernius šiuo metu mokosi 8-oje klasėje. Vis dėlto paauglys lanko ne paprastą mokyklą, o Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų. „Ten jie irgi turi savo režimą. Yra pamokos, karyba, jie ten ir žygiuoja. Vaikai iš mokyklos išleidžiami tik 17 valandą - jis negali išeiti pats, be tėvų raštiško sutikimo. Jei mes norime jį pasiimti, turime atvažiuoti, pasirašyti, ir tik tada jį išleidžia. Griežta tvarka, bet manau, kad berniukams tas griežtumas niekad nepakenkė“, - kalbėjo I. Budrienė.
Kernius pats pasirinko šią mokyklą. Siekdami palaikyti vaiko motyvaciją ir toliau mokytis, Inga su vyru rado išeitį. Pasirodo, kad mokyklos taisyklės leidžia dvi dienas per savaitę vaikams iš mokyklos išeiti anksčiau, jei jie lanko specialų būrelį kitur. Savo ruožtu, sekdamas tėvo pavyzdžiu, Kernius pasirinko gitaros pamokas. Tiesa, tai - ne vienintelis muzikos instrumentas, kuriuo groja berniukas. „Kernius, žiūrėdamas „YouTube“, per mėnesį išmoko groti sintezatoriumi. Atrodo, kad gimė neišnešiotas, turėtų viskas būtų sunkiau, bet jis tikrai labai gabus, nuolat stebina“, - pasakojo švenčių organizatorė.
Brolių santykiai
Mantas ir Kernius yra to paties amžiaus, vis dėlto Inga neslepia, kad abu vaikai - labai skirtingi, skiriasi ir jų pomėgiai. „Mantas yra labai rūpestingas, nori būti naudingas, o Kernius, aišku, tuo naudojasi. Tačiau Kernius kartais jį mokina, o kartais jie ir mušasi - kaip ir kiekvienoje šeimoje. Jie stengiasi vienas kitą palaikyti“, - patirtimi dalijosi žinoma moteris. Inga pastebėjo, kad Mantas dažnai yra linkęs kopijuoti brolį - šis jam tarsi pavyzdys. Jis nelabai moka saugoti daiktų, tačiau viskas netyčia. Taip pat jis nelabai moka rašyti žinučių - sakė, kol neišmoksi, tol naujo telefono negausi, pirma turi išmokti. O jis, gudrutis, dabar įrašo balso žinutes. „Jam labai gerai sekasi sportas, dalyvauja varžybose. Taip pat jam pavyksta ir visokie dirbiniai iš medžio. Sakau, kad jis nebus mokslininkas, profesorius, bet bus geras kituose, vyriškuose darbuose. Jis labai padeda tėčiui, padeda mūsų baruose, sutvarko vaikų kambarius, moka užkurti pečių. Kernius viso to niekuomet nedaro - jie tarsi pasiskirstę“, - sakė Inga. „Matau, kad knygą jam paskaityti yra labai sunku, prasideda tikra tragedija, tai neversi to vaiko juk per prievartą… Koncentruosimės į kitus dalykus. Svarbu, kad užaugtų geras žmogus, turėtų amatą. Jis - labai meilus, šiltas, komunikabilus, ir labai mandagus - Kerniui iš jo reikėtų pasimokyti“, - su meile kalbėjo žinoma moteris.
