Sveikata - didžiausia asmeninė vertybė. Daugiau nei 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo. Kad žmogus rūpintųsi savo sveikata, jis turi apie ją išmanyti. Ankstyvasis sveikatos ugdymas ir sveikos gyvensenos mokymas turi didžiulę reikšmę žmogaus ateičiai. Ugdymo įstaigoje yra įgyjama svarbiausių sveikatos žinių, formuojamos nuostatos ir sveikos gyvensenos įgūdžiai.
Priešmokyklinis amžius - tai toks amžius, kai ugdosi vaikų gebėjimas bendrauti su šeimos nariais, kiemo draugais, vaikais ugdymo įstaigoje, pedagogais, išreikšti save, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Tai pasirengimas sėkmingam mokymuisi mokykloje.
Sveikos gyvensenos ugdymo svarba
Priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymas yra svarbus, nes vaikams reikalinga sveika, saugi ir laiminga aplinka. Vaikų gyvenimas daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų gyvenimo pokyčių, o tik vėliau - nuo ugdymo įstaigos. Kasmet blogėja vaikų sveikatos rodikliai: plinta dantų ėduonis, atsiranda laikysenos sutrikimų, regos sutrikimų ir net psichikos sutrikimų. Todėl kyla klausimas: kokios yra tinkamiausios priemonės vaikų fizinei ir psichinei sveikatai apsaugoti ir stiprinti? Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką sveikos gyvensenos ugdymui ugdymo procese?
Įgūdžiai ir papročiai yra patvariausi ir išlieka ilgiau, jei įgyjami priešmokykliniame amžiuje. Vaiko gyvenimo būdą formuoja: fizinis aktyvumas, judrieji žaidimai, aplinkos veiksniai, sveika mityba, higienos žinios, auklėtojų ir tėvų vaidmuo ugdant sveiką gyvenseną. Suplanuotos, inicijuotos ir įgyvendintos veiklos suteikia daug informacijos ir praktinių žinių priešmokyklinio amžiaus vaikams, kaip apsaugoti ir stiprinti savo sveikatą.
Sveikos gyvensenos ugdymo modeliai ir principai
Sveikatos priežiūros ugdymo įstaigoje tikslas - padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą organizuojant ir įgyvendinant ligų ir traumų profilaktikos priemones. Sveikatos priežiūra ugdymo įstaigoje vykdoma pagal ugdymo įstaigos sveikatos priežiūros veiklos planą, kuris yra ugdymo įstaigos metinės veiklos programos sudedamoji dalis. Pagrindinės rekomenduojamos sveikatos priežiūros specialisto funkcijos bei jų įgyvendinimo priemonės vykdant sveikatos priežiūrą mokykloje numatytos Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos apraše.
Mityba
Siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas. Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai fiziologines normas atitinkantys valgiaraščiai ir patiekalų receptūros. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką.
Mažinkite riebalų vartojimą. Rinkitės maisto produktus ir gėrimus, turinčius mažai cukraus. Valgykite nesūrų maistą. Švediško stalo principas - tai maitinimo organizavimo sistema, kurios esmė - sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Vaikai turi galimybę įsidėti tiek, kiek nori.
Higiena ir asmens priežiūra
Asmens higienos ugdymas ir pedikuliozės (utėlių) prevencija yra viena iš visuomenės sveikatos specialisto funkcijų ugdymo įstaigose. Ši sritis tiesiogiai prisideda prie vaikų sveikatos stiprinimo, saugios ugdymo aplinkos kūrimo ir neinfekcinių užkrečiamųjų ligų plitimo mažinimo. Visuomenės sveikatos specialistas vertina, kaip ugdymo įstaigoje laikomasi higienos reikalavimų, ir teikia rekomendacijas jų gerinimui. Jam tenka atsakomybė ne tik stebėti aplinkos higieną, bet ir padėti vaikams formuoti kasdienius higienos įgūdžius. Specialistas organizuoja edukacines veiklas apie rankų plovimą, kūno priežiūrą, švaros svarbą, tvarkingą asmens higienos priemonių naudojimą. Reguliarūs užsiėmimai sveikatos temomis padeda vaikams suprasti, kodėl higienos laikymasis yra svarbus tiek jiems patiems, tiek jų aplinkiniams.
Pedikuliozė - tai utėlėtumas, kuris gali pasireikšti bet kurioje ugdymo įstaigoje, nepriklausomai nuo aplinkos ar šeimos socialinės padėties. Efektyvi higienos ir pedikuliozės prevencija įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant specialistui, pedagogams ir tėvams.
Fizinis aktyvumas
Priešmokyklinio amžiaus vaikų raidai ypatingą reikšmę turi judesių raida. Fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių. Vaikų fizinis aktyvumas ugdomas per judriuosius žaidimus, mankštas, sportines veiklas.
Bendradarbiavimas tarp šeimos ir ugdymo įstaigos
Tėvai ir ugdymo įstaiga turi glaudžiai bendradarbiauti ugdant vaiko sveikos gyvensenos įgūdžius. Tėvai arba globėjai kartu su ugdymo įstaiga užpildo „Pagalbos vaiko savirūpai, kai vaikas serga lėtine neinfekcine liga, teikimo ugdymo įstaigoje planą“. Tėvai ir ugdytojai turėtų keistis informacija apie vaiko sveikatos problemas, domėtis ugdymo programomis ir būti pajėgūs jas tobulinti, taip pat dalyvauti ugdymo procese ir siekti gerų rezultatų.
Sveikatos specialistai ugdymo įstaigose veda užsiėmimus (pamokas, viktorinas) sveikatos mitybos, fizinio aktyvumo ir maisto švaistymo mažinimo temomis, taip pat individualiai konsultuoja mitybos klausimais. Specialistai ruošia pranešimus apie švediško stalo principo diegimo ugdymo įstaigose naudą.
Lėtinės neinfekcinės ligos ir jų prevencija
Lėtinės neinfekcinės ligos - tai ilgos trukmės ir paprastai lėtai progresuojančios ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir psichikos sveikatos sutrikimai. Mokinių, sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, savirūpai reikalingą pagalbą ugdymo įstaigoje organizuoja mokykla, vadovaudamasi nustatyta tvarka. Mokinio, sergančio LNL, savirūpai reikalinga pagalba mokymosi proceso metu organizuojama atsižvelgiant į mokinio poreikius ir gydytojų rekomendacijas.
Saugios aplinkos užtikrinimas
Ugdymo įstaiga - vieta, kurioje vaikai praleidžia didžiąją dalį savo laiko, tad čia patiriami sužalojimai yra dažniausi. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad visi sužalojimai yra nuspėjami ir jų galima išvengti. Taigi, netyčiniai sužalojimai yra nuspėjamų ir išvengiamų įvykių rezultatas. Vaikų ugdymo aplinkos saugumą reglamentuoja Lietuvos higienos normos.
Bendrosios kompetencijos ir jų ugdymas
Priešmokyklinio ugdymo programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus. Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas.
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #sveikos #gyvensenos #ugdymas
