Vėmimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Vėmimu pašalinami kenksmingi mikrobai bei toksinai. Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jų išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis. Tačiau svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo vėmimo, kuris gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.
Vaiko vėmimo priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės. Dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų: Roto virusas, kokia nors bakterija, gastritas, žarnyno infekcijos ir kiti skrandžio sutrikimai. Taip pat vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas. Vėmimas gali būti ir pirmuoju skrandžio ir žarnyno uždegimo požymiu. Tai infekcinė skrandžio ir žarnyno liga.
Neinfekcinės priežastys yra įvairios. Tai gali būti ir perkaitimas, ir permaitinimas, neteisingas maitinimas, stresas, kelionės. Vėmimas taip pat gali būti vaiko nervinė reakcija į stresą. Neurologinio pobūdžio vėmimą išprovokuoja panašios situacijos, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją ir patiems diagnozės nenustatinėti. Vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos. Judesio pykinimas ir vėmimas (pvz., važiuojant automobiliu). Vyresni vaikai nulipę nuo supynių ar kelionėje automobiliu taip pat gali vemti − tai nėra liga, iš to yra išaugama. Prieš važiuojant su vaiku į ilgesnes keliones vertėtų pasirūpinti specialiais medikamentais.
Vėmimas taip pat gali būti natūrali vaiko reakcija į ypač neskanius vaistus. Tokiu atveju tėvai gali gudrauti − dėti vaistus į maistą ar rinktis kitokios formos medikamentus. Taip pat vėmimas - organizmo apsauginė reakcija apsinuodijus, taip pat šią reakciją gali sukelti kai kurie vaistai. Apsinuodijimas maistu ar kai kurių maisto produktų netoleravimas; persivalgymas ar kūdikio/vaiko permaitinimas; nepageidaujamas vaistų poveikis gali sukelti vėmimą.
Kūdikiai gali vemti pavalgę mišinukų. Jei kūdikis yra alergiškas natūraliam karvės pienui, tėvai jam turi duoti dirbtinio maistelio, tačiau būtina kreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į jo paruošimo ir laikymo sąlygas. Kitu atveju į mišinuką iš aplinkos gali patekti įvairių mikrobų, sukeliančių ligas. Alergijos ir netolerancijos: Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas. Be to, kai kurie vaikai gali netoleruoti laktozės. Kaip ir alergijos pieno baltymams atveju, laktozės netoleravimas gali pasireikšti tokiais simptomais kaip vėmimas, viduriavimas ar pilvo diegliai.
Iki 6 mėn., kol nėra pilnai susiformavusi stemplė ir ryklė, vaikas linkęs atpylinėti maistą, o kai prasideda įvairus maistas: ir sausas, ir ne, greičiausiai atpylinėjimo nebebus. Kartais sunku atskirti ar visai mažiukas vaikutis išvėmė maistelį, ar atpylė.
Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis - infekcija. Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis. Vemti gali gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu sergantis vaikas. Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui angina arba gripas. Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis. Galvos smegenų dangalų infekcinis uždegimas (meningitas), galvos smegenų traumos ar kiti pažeidimai (augliai, galvos smegenų vandenė) gali būti vėmimo priežastimi. Taip pat užsitęsęs priepuolinis kosulys gali pasibaigti vėmimu (vėmimo centro dirginimas).
Vėmimas kartu su pilvo skausmu nėra dažnas negalavimas. Gastroenteritu sergančiam vaikui skausmo antplūdžiai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje, nors gali skaudėti ir pilvo šonai ir apačia. Šiuo atveju vėmimo priepuoliai gali būti skausmingi, nes jie sukelia viršutinės pilvo dalies raumenų susitraukimus. Vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, nes toks skausmas gali būti rimtos ligos požymis, pavyzdžiui - apendicito.
Infekcinio susirgimo atveju vaikas vemia ne vieną kartą, o kelis, vėmimai gali būti vienas po kito, naktį. Šalia vėmimo simptomo būna ir kiti: nenoras valgyti, karščiavimas, viduriavimas. Kai kūdikis vemia ir viduriuoja kartu, jis, ypač kūdikis, greitai netenka skysčių ir atsiranda dehidracija. Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas. Vėmimas vienas ar kartu su pykinimu nėra atskira liga, tačiau atsiranda sergant įvairiomis ligomis. Jei vaikas vemia, pirmiausia galvojama apie skrandžio ir žarnyno ligas, tačiau vėmimas gali būti daug pavojingesnių galvos smegenų ligų ar sužalojimų požymis.
Vėmimas su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi.
Vemdamas vaikas netenka daug skysčių, o drauge ir druskų bei kitų medžiagų. Pirmasis dehidratacijos požymis - išsausėjusi burna. Kitas požymis - mažas šlapimo kiekis. Stipresnės dehidratacijos požymiai - įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda. Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis. Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas). Dehidratacijos požymiai: sumažėjęs ar visai išnykęs ašarų kiekis verkiant, darosi dirglus, nervingas ar atrodo silpnas ir vangus, įkritusios akys, sausa burna.
Jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra jau tokia ir bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas − toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias. Po vėmimo vaikui negalima duoti maisto apie 6 val. Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3−4 val. ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus. Svarbiausia − gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais.
Jei vaiko sveikata negerėja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jei vėmimas yra periodinis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų tyrimus ir surastų vėmimo priežastis. Užslopinus vėmimą galima nebepastebėti tikrosios ligos priežasties.
Kada kreiptis į gydytoją:
- Mažesnis nei 2 mėn. kūdikis vemia (ne atpila) beveik po kiekvieno maitinimo, gal net daugiau nei suvalgo, nedelsdama kreipkitės į gydytoją;
- Kūdikis ar vaikas iki 6 metų vemia ilgiau nei kelias valandas, yra ir viduriavimas, karščiuoja, atsiranda dehidracijos požymių, ar 4-6 val. vaikas nesišlapina;
- Vyresnis kaip 6 metų vaikas vemia ilgiau nei dieną, vėmimas ir viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 24 val., vaikas karščiuoja, yra dehidracacijos požymių, vaikas nesišlapina ilgiau nei 6 valandas;
- Pagerėjus būklei po 24 val. vaikas vėl pradėjo vemti.
Nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, jei:
- Vemia su krauju ar „kavos tirščiais”;
- Vemia žalsvai gelsvu turiniu su tulžimi;
- Labai skauda galvą ar įtemptas sprandas;
- Vaikas mieguistas, sutrikusi sąmonė;
- Skauda pilvą ar yra pilvo spazmų;
- Padažnėja kvėpavimas ir pulsas;
- Vėmimas atsirado po galvos traumos.
Kaip padėti:
- Negalima girdyti vemiančio kūdikio ar mažo vaiko grynu vandeniu;
- Jei žindomas kūdikis vemia (ne atpila, išvemia beveik visą suvalgytą maistą) daugiau nei vieną kartą, maitinti trumpiau (po 5-10 min.) ir kas 2 val., jei toks maitinimo režimą toleruoja, ilginti maitinimo trukmę. Jei vėmimas nesiliauja taip maitinant, reikia kreiptis į gydytoją. Jei taip maitinamas vaikas nevemia daugiau nei 8 val., galima grįžti prie įprasto maitinimo režimo;
- Jei vemia pieno mišiniais maitinamas vaikas, girdyti gydytojo rekomenduotais geriamaisiais elektrolitų ir gliukozės tirpalais po kelis šaukštelius kas 15-20 minučių. Jei vyresnis nei 6 mėn. kūdikis nenori gerti skaidrių elektrolitų tirpalų, juos galima paskaninti keliais šaukšteliais mėgstamų sulčių. Jei per kelias valandas išgertų mažų porcijų skysčių kūdikis neišvemia, jų kiekį galima didinti iki maitinimui skirtos apimties. Jei 8 val. kūdikis nebevemia, galima po truputį pereiti prie įprastų kūdikio mišinių;
- Jei vemia vyresnis nei 1 metų vaikas: girdyti skaidrius elektrolitų ir gliukozės tirpalus nedideliais kiekiais (po 10-30 ml) kas 15 min. (neskirti pieno ir jo produktų);
- Jei vaikas vemia, skirti nedidelius skysčių kiekius dažnai. Neduoti gerti grynų sulčių, karbonizuotų tirpalų ar kitų gėrimų, turinčių daug angliavandenių. Jei vaikas nebevemia daugiau nei 8 val., po truputį pradėti maitinti kietu maistu, nemaitinti vaiko per prievartą;
- Jei vaikas vemia ir viduriuoja dėl virusinio gastroenterito, jis neturi lankyti darželio ar mokyklos, leisti į kolektyvą kai 24 val. vaikas bus nevėmęs ir neviduriavęs.
Kruopščiai plaunant rankas galima išvengti žarnyno infekcinių ligų. Važiuojant automobiliu pasodinti vaiką taip, kad galėtų žiūrėti tiesiai į kelią, o ne pro šalį į greitai lekiančius objektus. Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeltą pykinimą ir vėmimą; važiuojant automobiliu neleisti vaikui vienu metu ir valgyti, arba žaisti.
Jei kūdikis yra maitinamas krūtimi, maitinimo nutraukti nereikėtų, tačiau patartina dozuoti maitinimus. Vėmimo ir viduriavimo metu netenkama daug skysčių, būtina gerti pakankamai, jeigu reikia, ir gydytojų paskirtų skysčių mineralų balansui palaikyti. Kad būtų mažesnė tikimybė, jog išgertus skysčius tuoj pat išvemsite, geriau yra gerti dažnai po truputį: po šaukštą ar du kas 2-3 minutes (čia labai padeda laikmačio ar žadintuvo užstatymas reguliariam signalo kartojimui).
Žindymas neturtingose šalyse nuo rotoviruso apsaugo 90 proc. išimtinai (tik mamos pienu) maitinamų kūdikių, tuo tarpu vakcinavimas padeda apsaugoti nuo šio viruso tik 40-60 proc. Virusai nepatenka į mamos pieną ir per jį užsikrėsti negalima, todėl nutraukti žindymą ar maitinimą mamos pienu taip pat nėra priežasties. Priešingai, mamos pienas yra labai svarbus kūdikiui, nes tyrimai rodo, kad mamos piene esančios medžiagos taip aktyviai kovoja su rotovirusu, kad kai kurios medikų organizacijos net rekomenduoja paskiepijus nuo rotoviruso laikinai nutraukti žindymą, nes mamos pieno imuninės medžiagos gerokai sumažina vakcinos efektyvumą.
Sirgimo laikotarpiu mažylis gali norėti daugiau būti ant rankų, nešiojamas, glaustis prie mamos ar tėčio. Ant peties užsidėkite dvigubą rankšluostėlį, ar turėkite šalia storesnį vystyklą, kad mažyliui pradėjus vemti turėtumėte į ką sugerti išvemtus skysčius. Jeigu kūdikis užmigo, galite pabandyti paguldyti jį į lovelę ar vežimėlį, tačiau nepalikite vieno: arba būkite kartu su juo kambaryje, arba atsigabenkite ten, kur reikia būti jums. Vėmimo epizodas gali prasidėti bet kuriuo metu, taip pat ir miegant, ir mažyliui gali reikėti jūsų pagalbos.
Kad apsaugotumėte kūdikio odelę nuo sudirginimo, tepkite užpakaliuko priežiūrai skirtais tepalais kiekvieną kartą, kai keičiate vystyklus. Keiskite vystyklus vos tik mažylis pasituština, plaukite po tekančiu vandeniu ir nepamirškite po to nusiplauti rankų ir išplauti vonios ar kriauklės bei čiaupo. Dideliam skysčių kiekiui sugerti gali padėti medžiaginio įdėkliuko, merliuko įdėjimas į vienkartinį vystyklą.
Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.
Kada gali reikėti ištraukinėti pieną? Jeigu kūdikis nuo jūsų būtų atskirtas iš karto po gimimo, pradėkite ištraukinėti priešpienį per pirmąją valandą po mažylio gimimo. Taip savo kūnui pasakysite, kad kūdikis gimė gyvas ir pieno poreikis yra. Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo mamos pagamina didesnį pieno kiekį nei tos, kurios pradeda pieną (priešpienį) ištraukinėti vėliau, praėjus kelioms valandoms po gimimo. Kai kūdikiui yra tik pirmosios dienos, jūsų krūtys gamins priešpienį. Jo kiekis yra nedidelis.
Pienas gaminamas gretai, kai krūtis tuščia. Kuo pilnesnė krūtis, tuo lėčiau gaminasi pienas. Didelis pieno susikaupimas leidžia susikaupti kritinei masei pieno gamybą stabdančių medžiagų (inhibitoriaus).
Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan. Vaikas savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Žaislai, kuriuos kūdikis gali imti į burną taip pat turi būti švarūs. Maitinimo buteliukų higiena ir priežiūra yra labai svarbi, siekiant užtikrinti kūdikio sveikatą ir išvengti infekcijų. Po kiekvieno naudojimo buteliukai kūdikiams turi būti kruopščiai išplauti šiltu vandeniu ir švelniu plovikliu, kad būtų pašalinti maisto likučiai. Taip pat rekomenduojama naudoti specialų šepetėlį, skirtą buteliukų valymui, kad gerai išvalytumėte visas sunkiai pasiekiamas vietas. Ne mažiau svarbu buteliukus sterilizuoti - tam galima naudoti specialius sterilizatorius, virinti juos ar sterilizuoti mikrobangų krosnelėje. Reguliarus sterilizavimas padeda apsaugoti kūdikį nuo bakterijų ir užtikrinti, kad maitinimo indai būtų švarūs ir saugūs naudoti. Taip pat būtina reguliariai tikrinti žindukus, ar nėra įtrūkimų ar kitų pažeidimų, ir, esant reikalui, juos pakeisti.
Renkantis maitinimo buteliukus svarbu atsižvelgti į tai, kad jie būtų patogūs naudoti ir saugūs kūdikiui. Visų pirma, reikia atsižvelgti į buteliuko medžiagą - buteliukai gali būti pagaminti iš stiklo arba plastiko. Stikliniai buteliukai yra lengvai valomi, ilgaamžiai ir nesugeria kvapų, tačiau yra sunkesni ir lengviau dūžtantys. Plastikiniai buteliukai, yra lengvesni ir patvaresni, tačiau svarbu pasirinkti tuos, kurie neturi BPA (bisfenolio A). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į buteliuko žinduką - jis turėtų būti minkštas, pagamintas iš silikono ar latekso, o žinduko forma turi būti tokia, kuri imituotų natūralų žindimą. Taip pat reikia pasirinkti tinkamą žinduko tėkmės greitį pagal kūdikio amžių - mažiems kūdikiams tinka lėtesnė tėkmė, o vyresniems - greitesnė. Buteliuko forma taip pat svarbi: buteliukai kūdikiams su platesniu kakleliu lengviau valomi ir juos lengviau užpildyti, o siauresni gali būti patogesni laikyti. Kai kurie buteliukai naujagimiams yra specialiai sukurti taip, kad padėtų išvengti oro patekimo į kūdikio žarnyną, kas gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą.
Pirmoji pagalba vemiant | KIMS ligoninės
