Vaikų globos namai Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą priežiūrą ir globą vaikams, likusiems be tėvų globos. Šiame straipsnyje aptariama vaikų globos namų veikla, tikslai, uždaviniai, teikiamos paslaugos, priėmimo sąlygos bei personalo sudėtis. Taip pat paliečiama senyvo amžiaus asmenų globos namų veikla, siekiant parodyti globos įstaigų įvairovę ir svarbą visuomenėje.

Vaikų globos namų tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis vaikų globos namų veiklos tikslas - užtikrinti trumpalaikę arba ilgalaikę socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas vaikams nuo 1 iki 18 metų, kurie liko be tėvų globos. Ši globa skiriama vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Išimties tvarka, globos namuose gali gyventi ir vyresni kaip 18 metų asmenys, jei jie iki pilnametystės gyveno globos namuose ir jiems išlaikymas yra pratęstas iki baigs bendrojo lavinimo mokyklą (bet ne ilgiau kaip iki 21 metų). Pratęsimas galimas asmens prašymu ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimu.

Vaikų globos namų uždaviniai yra šie:

• Vykdyti globėjo (rūpintojo) funkcijas, užtikrinant vaikams kokybiškas, valstybės teisės aktuose nustatytas, sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir brandą.
• Sudaryti sąlygas vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, rengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje.
• Sudaryti sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo(si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas. Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuoti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir kt. pagalbą, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.

Vaikų globos namų paslaugos

Vaikų globos namuose teikiamos šios socialinės globos paslaugos:

• Trumpalaikė socialinė globa
• Ilgalaikė socialinė globa

Trumpalaikė socialinė globa skiriama vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėnesių. Ilgalaikė socialinė globa skiriama be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa.

Svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams, pradėjusiems gauti šią globą iki 2020 m. sausio 1 d., gali būti teikiama iki 2023 m. gruodžio 31 d., netaikant tam tikrų Socialinės globos normų aprašo reikalavimų. Tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. ilgalaikė socialinė globa šiuose socialinės globos namuose naujai negali būti pradedama teikti (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.).

Priėmimo į vaikų globos namus sąlygos

Vaikų globos namuose priimami gyventi vaikai nuo 1 iki 18 metų amžiaus, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimui, kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.

Norint apsigyventi vaikų globos namuose, būtina pateikti šiuos dokumentus:

• VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktą;
• Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
• Teismo nutartį dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
• Vaiko gimimo liudijimą arba piliečio pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu turi);
• Išrašą iš vaiko gimimo įrašo;
• Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą apie vaiko sveikatą;
• Pagal poreikį dokumentus (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę;
• Kitus susijusius su vaiku dokumentus.

Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.

Vaikų globos namų veiklos organizavimas ir personalas

Vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas planinis vietų skaičius Vaikų globos namuose - 30.

Vaikų globos namuose dirba šis personalas:

• 1 vyriausiasis socialinis darbuotojas;
• 1 socialinis pedagogas;
• 2 socialiniai darbuotojai;
• 4 socialinio darbuotojo padėjėjai;
• 1 slaugytojas;
• 1 psichologas.

Pavyzdys: Švenčionėlių vaikų globos namai.

Švenčionėlių vaikų globos namai yra įsikūrę Vilniaus g. 103, Švenčionėlių m. Kontaktinis telefonas: +370 64064761.

Senyvo amžiaus asmenų globos namai

Norint atspindėti globos įstaigų įvairovę, verta paminėti ir senyvo amžiaus asmenų globos namus. Anykščių socialinės globos namų Svėdasų padalinys veiklą pradėjo 1998 m. balandžio 1 d. ir tapo užuovėja senyvo amžiaus asmenims nuo vienatvės ir negandų. Šis padalinys yra įsikūręs vaizdingoje Svėdasų miestelio vietoje prie Alaušo ežero ir Svėdasų šv. Padalinyje yra trylika gyvenamųjų kambarių (vienviečiai, dviviečiai, triviečiai ir keturviečiai), poilsio bei užsiėmimų kambarys, virtuvėlė, veranda, sanitarinės patalpos, masažo kabinetas su multisensorine aplinka ir keturi kabinetai darbuotojams.

Globos namų komanda rūpinasi buitiniais, socialiniais, kultūriniais, dvasiniais ir medicininiais suaugusių asmenų su negalia ir senyvo amžiaus žmonių poreikiais, kuriems nustatytas vidutinių ar didelių specialių poreikių lygis. Taip pat ir asmenimis, kuriems reikalinga globa/slauga, nėra galimybių gyventi savarankiškai ir pasirūpinti savimi, o artimieji dėl objektyvių priežasčių negali prižiūrėti.

Palangos miesto globos namai yra socialinės globos įstaiga, teikianti ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas suaugusiems asmenims su negalia ir vyresnio amžiaus žmonėms. Įstaigos veikla grindžiama žmogaus orumo, teisingumo, sąžiningumo ir socialinio dalyvavimo principais.

Vaikų globos sistemos pertvarka Lietuvoje

Lietuvos vaikų globos sistema išgyvena reikšmingą transformaciją, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje, mylinčioje ir šeimai artimoje aplinkoje. Ši pertvarka, prasidėjusi 2014 metais, apima didelių institucinių vaikų globos namų uždarymą ir alternatyvių globos formų, tokių kaip globa šeimose, šeimynose ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose, stiprinimą.

2014 metais Lietuvoje oficialiai startavo vaikų globos institucijų pertvarka, kurios pagrindinis tikslas - palaipsniui atsisakyti didelių, institucinių vaikų globos namų ir užtikrinti, kad vaikai augtų šeimai artimoje aplinkoje. Tuo metu Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, kuriuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pabrėžė, kad vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių.

Pagrindiniai pertvarkos tikslai buvo suformuluoti taip:

• Žymiai sumažinti vaikų, gyvenančių institucinėse globos įstaigose, skaičių.
• Stiprinti šeimas, kad vaikai galėtų saugiau ir kokybiškiau augti savo biologinių tėvų šeimose.
• Aktyviai plėtoti alternatyvias globos formas, tokias kaip globa šeimose (globėjų šeimose), šeimynose ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
• Užtikrinti kokybiškas ir prieinamas paslaugas šeimoms, išgyvenančioms krizes, bei šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.

Per dešimtmetį buvo kryptingai siekiama atsisakyti institucinių vaikų globos namų. Nuo 2014 metų buvo įdiegta daug naujovių ir sustiprintos esamos paslaugos, skirtos tiek vaikams, tiek šeimoms.

Statistika ir tendencijos

Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700 vaikų, o 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3500 vaikų. Didžioji dalis - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, laikinoji globa 2022 m. gale buvo nustatyta 817 vaikų, o 2023 m. pabaigoje - 1074 vaikams. Nacionalinio įvaikinimo tendencijos yra tokios: 2021 m. buvo įvaikinti 57 vaikai, 2022-siais - 59, o 2023 m. - 54 vaikai. Tarptautinio įvaikinimo skaičiai: 2021 m. - 12, 2022-siais - 7, o 2023 m. - 6 vaikai.

Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėnesio pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.

Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą.

Gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų (rūpintojų), 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.

Paskutinių vaikų globos namų uždarymas - reikšmingas lūžis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad paskutiniųjų vaikų globos namų uždarymas Lietuvoje yra reikšmingas pasiekimas visoje globos sistemoje, suteikiant didesnę galimybę tėvų globos netekusiems vaikams augti šeimai artimoje aplinkoje.

Jos teigimu, pastaraisiais metais globos srityje įgyvendinti pokyčiai leido empatiškiau rūpintis tūkstančių globojamų vaikų gerove - atrasti naujas globos formas, pritraukti atsakingai globos misijai pasirengusias šeimas, suteikti daugiau kokybiškų paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams. Tad uždaryti paskutinieji vaikų globos namai šiame pokyčių kelyje tapo esminiu lūžiu.

Valstybės kryptis - į vaikų gyvenimą šeimoje

Globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė teigia, kad didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, kuri orientuota į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Prie to bene labiausiai prisidėjo 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarka.

Istorinis kontekstas:

Prieš 20 metų buvo svarstoma, kur suteikti prieglobstį vaikui, siekiant užtikrinti bazinius jo poreikius. Taip vaikams namais tapdavo internatai, kitaip vadinami vaikų namais, kur viename pastate gyvendavo gerokai daugiau nei 100 vaikų. Dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, Lietuvoje veikė penkeri kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo apie 100 kūdikių - tai ypač skaudi mūsų šalies praeitis. Tačiau pamažu tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė suprato, kad vaikams svarbiausia vieta yra šeima, kur jie gali saugiai augti, vystytis taip, kaip užkoduota žmogaus prigimtyje - atliepiant fizinius, socialinius, emocinius, ugdymosi ir kitus vaiko poreikius.

Globėjų rengimas ir paslaugos krizę patiriančioms šeimoms

Nuo 2008 metų, pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 metais. Po ketverių metų, 2018 metais, nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei.

Nuolatinis globotojas - naujas institutas globos sistemoje

Nuo šių metų liepos 1-sios pradeda veikti naujas nuolatinio globotojo institutas. Nuolatiniai globotojai suteiks viltį vaikams, kuriems iki šiol rasti globėją buvo itin sudėtinga, pavyzdžiui, negalią ar sveikatos sutrikimų turintiems vaikams, didelėms brolių, seserų grupėms, nepilnametėms mamoms ar vyresniems kaip 10 metų vaikams.

Nuolatinis globotojas prižiūrės tuos vaikus, kuriems reikia ypatingai daug pagalbos, medikų ar psichinės sveikatos specialistų priežiūros, specialaus globotojo pasirengimo ir begalinio atsidavimo. Nuolatinis globotojas galėtų priimti didesnes brolių, seserų grupes, kai yra 3 ir daugiau vaikų, taip pat paauglius, nepilnametes mamas su kūdikiais.

Globėjų trūkumas ir parama jaunuoliams

Nepaisant teigiamų pokyčių, globos specialistai teigia, kad nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų. Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.

Bendruomeniniai vaikų globos namai: pavyzdžiai ir patirtys

Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių.

Elektrėnų šeimos namuose nuo 2017 metų veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena po šešis 11-18 metų amžiaus vaikus, o jais visą parą rūpinasi darbuotojai. Elektrėnų šeimos namų direktorė Vida Rakauskienė tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.

Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti.

Visuomenės požiūris ir stigmatizacijos mažinimas

Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar, nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni ir supratingesni. Visuomenės nuostatos keičiasi ir nyksta stereotipai apie savo tėvų globos netekusius vaikus, nes jie tokie patys vaikai, kaip ir bet kuris kitas.

Pagrindinės priežastys, lemiančios vaiko paėmimą iš biologinių tėvų

Pagrindinė priežastis yra įvairūs suaugusiųjų sunkumai, dėl kurių vaikas kenčia nepriežiūrą, emocinį ar fizinį smurtą. Dažniausiai taip nutinka dėl suaugusiųjų nesaikingai vartojamo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

Vaikas gali būti paimtas iš šeimos ir perkeltas į saugią aplinką tik kai jo saugumui, sveikatai ar net gyvybei iškilo realus pavojus. Įprastai vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais. Ši pagalba gali būti teikiama ir vaikui liekant šeimoje.

Trauminių patirčių įveikimas

Psichologinę trauma vaikams gali sukelti įvairūs žalojantys veiksniai, pavyzdžiui, paliktumo, apleistumo jausmas. Kaip kiti dalykai dėliosis, labai priklauso nuo to, kas atsitiko šeimoje, ar vaikas patyrė fizinį ar emocinį smurtą, kiek ilgai vaikas gyveno trauminėje aplinkoje, kokios jo asmeninės savybės.

Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui. Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą, bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji. Vaiko teisių gynėjai džiaugiasi, kad globėjai vis geriau parengiami savo darbui specialiuose GIMK mokymuose.

Iššūkiai įvaikinant

Ypač retai įvaikinami negalią turintys vaikai. Žmonės įvertina, ar įvaikinusi vaiką su negalia, galės dirbti, ar galės save ir vaiką išlaikyti, ar ten, kur gyvena, bus paslaugų, kurios užtikrintų jo ugdymą, medicininę priežiūrą.

Vaiko grįžimas į biologinę šeimą

Laikinoji globa siekia kuo greitesnio vaiko grįžimo į pasikeitusią šeimą. Tačiau kad nuolatinėje globoje esantis vaikas grįžtų į biologinę šeimą, pasitaiko itin retai. Reikia akcentuoti, kad šeimoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, valstybė teikia visokeriopą pagalbą.

tags: #apie #vaiku #namus

• Socialinis draudimas motinystei
• Satya Sai Babos mokymai
• Pokyčiai dešimtą nėštumo savaitę
• Geriausios sodybos kūdikiams Lietuvoje
• Valančiūno gimimo diena ir krepšinis