Dažnai tėvai iš savo vaikų išgirsta raginimus: „Dėmesio! Ar girdi, ką tau sakau?” „Žiūrėk į mane!” „Susikaupk!”. Ar tai reiškia, kad plinta nedėmesingumo epidemija, ar tai tik perdėtas tėvų dėmesingumas vaiko natūraliam nedėmesingumui? Šis straipsnis gilinsis į ikimokyklinio amžiaus vaikų dėmesio ypatumus, jo vystymosi etapus ir būdus, kaip jį lavinti.
Dėmesys yra individo veiklos sutelktumas ties kokiu nors realiu ar nerealiu objektu, garsu ar samprotavimu. Jis atlieka atrenkamąją funkciją, užtikrindamas palankias sąlygas žmogaus veiklai. Mokantis vaikams itin svarbus pastovus, koncentruotas dėmesys, kurį gali skatinti interesai (nevalingas dėmesys) arba specialios pastangos, įveikiant išsiblaškymą (valingas dėmesys). Mokymosi procese derinamas valingas ir nevalingas dėmesys. Kuo jaunesnis vaikas, tuo labiau jo dėmesys grindžiamas interesu.
Nedėmesingumas ikimokykliniame amžiuje gali būti sąlygojamas daugelio veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra:
- Vaiko raidos ypatumai (ar ji nėra sutrikusi).
- Amžius.
- Persirgtos ligos ir patirtos traumos.
- Genetiniai ir psichologiniai veiksniai (pvz., nepalanki šeimyninė aplinka).
- Priklausymas tam tikrai kultūrinei ir socialinei terpei.
Su gebėjimu susikaupti ir išlaikyti dėmesį yra susijusios kelios dėmesio savybės:
Dėmesio koncentracija ir patvarumas
Tai gebėjimas sutelkti dėmesį į konkretų objektą ar veiklą ir atsparumą trukdžiams. Nors dėmesio koncentracijos ir patvarumo svyravimai yra normalus reiškinys tiek vaikams, tiek suaugusiems, nuolatiniai svyravimai ir didelės valios pastangos, norint sugrąžinti dėmesį, gali signalizuoti apie problemas, ypač mokantis.
Dėmesio patvarumas yra laikas, per kurį individas sugeba išlaikyti dėmesį. Vaikų dėmesio trukmė ties viena veikla priklauso nuo jų amžiaus ir veiklos patrauklumo. Jei veikla neįdomi, dėmesys išlaikomas trumpiau, o pašaliniai dirgikliai lengvai jį atitraukia.
Dėmesio apimtis
Dėmesio apimtis rodo, kiek objektų žmogus gali vienu metu suvokti. Kuo vaikas yra mažesnis, tuo jo dėmesio apimtis yra mažesnė. Pavyzdžiui, trimečio dėmesio apimtis vidutiniškai yra vienas objektas, o penkerių-šešerių metų vaiko - jau trys objektai. Suaugusiojo dėmesio apimtis vidutiniškai yra apie septynis objektus.
Dėmesio perkėlimas
Tai gebėjimas greitai perkelti dėmesį nuo vienos veiklos prie kitos ar nuo vieno objekto prie kito. Psichologai šį reiškinį pastebi, kai vaikas, pradėjęs vieną veiklą (pvz., valytis dantis), staiga pereina prie kitos (pvz., klostytis lovą). Svarbu, kiek laiko vaikui prireikia grįžti prie pradinės veiklos.
Dėmesio paskirstymas
Tai gebėjimas vienu metu išlaikyti dėmesio centre dvi ar daugiau skirtingas užduotis. Šis gebėjimas vystosi palaipsniui, ir net suaugusiems jis gali būti iššūkis.
Kiekviena iš šių savybių yra svarbi vaiko elgesiui ir gebėjimui susikaupti. Pavyzdžiui, maža dėmesio apimtis susijusi su negalėjimu susikoncentruoti ties daugiau nei vienu objektu. Nepakankama dėmesio koncentracija ir nepastovumas reiškia, kad vaikui sunku ilgiau išlaikyti dėmesį nesusilpnėjusį. Dėmesio perkėlimo problemos gali pasireikšti sunkumais pereinant nuo vienos užduoties prie kitos.
Amžiaus ypatumai ir dėmesio trukmė
Laikas, kurį vaikas gali išlaikyti dėmesį, priklauso nuo jo raidos, amžiaus ir veiklos patrauklumo. Jei vaikas užsiima veikla, kuri jam neįdomi, dėmesys bus trumpesnis.
Jei vaiko raida yra normali, dėmesio trukmė gali būti:
- Pusantrų metų: 2-3 minutės.
- 2-3 metai: 5-8 minutės.
- 3-4 metai: apie 10 minučių, geba paskirstyti dėmesį.
- 5-6 metai: apie 10-15 minučių.
- 6-7 metai: apie pusvalandį.
Svarbu žinoti, kad ikimokyklinukų dėmesys dažniausiai yra nevalingas. Todėl suaugusieji turėtų jį tikslingai nukreipti, nes vaiko dėmesys grindžiamas išoriniais įspūdžiais.
Kaip padėti vaikui lavinti dėmesį?
Yra daugybė būdų, kaip tėvai ir pedagogai gali padėti ikimokyklinio amžiaus vaikams lavinti dėmesį:
Padarykite mokymąsi linksmesniu
Įtraukite žaidybinius elementus į mokymosi procesą. Pavyzdžiui, mokykitės skaičių ar raidžių pasivaikščiojimo metu, žaisdami žaidimus, susijusius su aplinka.
Mokykite koncentruoti dėmesį žaisdami
Naudokite įvairius žaidimus, lavinančius pastabumą, dėmesio koncentraciją ir atmintį. Pavyzdžiui, žaidimai, kai reikia atpažinti žodžius, ieškoti skirtumų paveikslėliuose, rasti kortelių poras, spręsti labirintus.
Nekelkite per didelių reikalavimų
Per didelės ar per sunkios užduotys gali atstumti vaiką. Veikla turėtų būti įdomi ir atitinkanti vaiko gebėjimus.
Neblaškykite užsiėmusio vaiko be priežasties
Leiskite vaikui užbaigti pradėtą veiklą, stenkitės jo nepertraukinėti klausimais ar pašaliniais pokalbiais.
Sutarkite dėl veiklos trukmės
Iš anksto susitarkite su vaiku, kiek laiko jis skirs tam tikrai veiklai, ir palaipsniui didinkite šį laiką.
Leiskite vaikui pailsėti
Pertraukos yra būtinos, kad vaikas galėtų atgauti jėgas ir geriau susikaupti vėliau.
Grąžinkite vaiko dėmesį
Kai pastebite, kad vaiko dėmesys nukrypo, švelniai priminkite, ką jis dabar veikia.
Teikite aiškias ir paprastas instrukcijas
Būkite arti vaiko, palaikykite akių kontaktą ir, jei reikia, palieskite jo petį, kad užtikrintumėte dėmesį.
Mokykite vaiką sukaupti dėmesį kintančioje aplinkoje
Skaitykite knygą vienu metu tyloje, kitu - kai yra garsų ar veikia televizorius, kad vaikas mokytųsi koncentruotis įvairiomis sąlygomis.
Skirkite visą savo dėmesį vaikui
Kai kalbatės su vaiku, sutelkite visą savo dėmesį jam. Nors gebėjimas atlikti kelias veiklas vienu metu yra vertingas, tai gali turėti įtakos atliekamų veiklų kokybei.
Ribokite ekrano laiką
Per didelis televizoriaus, kompiuterio ar kitų ekranų naudojimas gali neigiamai paveikti dėmesį. Rekomenduojama riboti laiką prie ekranų.
Laikykitės režimo
Vaikų dėmesingumui svarbi fizinė sveikata. Užtikrinkite pakankamą miego kiekį, laiką gryname ore ir ribokite dirbtinius maisto priedus. Yra pastebėta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turintys vaikai po pasivaikščiojimo gryname ore geriau sukaupia dėmesį.
Kasdieninė kvėpavimo rutina, skirta pagerinti susikaupimą ir ramybę
Pasikonsultuokite su specialistais
Jei nerimaujate dėl vaiko dėmesio, verta pasikonsultuoti su darželio auklėtoju, mokytoju, psichologu ar šeimos gydytoju. Sunerimti reikėtų, jei penkiametis nuolat šokinėja nuo vienos veiklos prie kitos, negali susikaupti ilgiau nei kelias minutes ir nekontroliuoja impulsų.
Sąmoningo dėmesingumo užsiėmimai, apimantys kvėpavimo pratimus, žaidimus ir refleksiją, gali padėti vaikams lavinti vaizduotę, gebėjimą susikaupti, kalbinius gebėjimus ir empatiją. Šie užsiėmimai stiprina vaikų tarpusavio emocinį ryšį, savivertę, pasitikėjimą ir gerina atmintį bei dėmesį.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #demesys
