Sliekai - tai mažos, žieduotosios kirmėlėlės, priklausančios bestuburių Oligochaeta poklasiui. Jų kūnas yra segmentuotas, o kiekviename segmente yra po keturias šerelių poras. Burnos anga, esanti priekiniame kūno gale, yra uždengta galvinės skiautės, vadinamos prostomiumu.
Sliekų organizmas yra puikiai prisitaikęs gyventi dirvoje. Jų žarnynas tęsiasi per visą kūną, o kraujotakos sistema yra uždara. Ji susideda iš nugarinės ir pilvinės kraujagyslių, kurias jungia žiedinės kraujagyslės. Specializuotų kvėpavimo organų sliekai neturi - jie kvėpuoja visu kūno paviršiumi.
Šalinimo sistema veikia metanefridijų pagalba, kurios yra išsidėsčiusios kiekviename segmente. Nervų sistema taip pat yra metamerinė - pilvo nervų grandinėlės ganglijai yra išsidėstę kiekviename segmente. Sliekai pasižymi gana sudėtinga nervų sistema, kurią sudaro aplinkryklinis nervinis žiedas su viršrykliniu ir porykliu mazgais, bei du nerviniai kamienai. Jie turi odoje jutiminius organus, reaguojančius į lietimą, cheminius dirgiklius ir šviesą.
Sliekų Dauginimasis ir Gyvenimo Ciklas
Visi sliekai yra hermafroditai, o jų lytiniai organai (gonados) yra keliuose segmentuose kūno priekinėje dalyje. Dauginimosi metu du individai apsikeičia spermatozoidais. Priekiniame kūno trečdalyje formuojasi sustorėjimas - balnelis. Šiame balnelyje esančios liaukinės ląstelės gamina gleives, iš kurių susidaro kokonas. Šis kokonas yra labai svarbus, nes jame vystosi jaunikliai. Po apvaisinimo, kokonas nuslenka nuo slieko ir dedamas į dirvą, kurioje vystosi nauji individai. Vystymasis vyksta tiesiogiai, be lervos stadijos. Jaunikliai subręsta per maždaug 6-12 mėnesių.
Sliekai pasižymi ir gebėjimu regeneruoti - atsiauginti pažeistas kūno dalis. Tai jiems padeda išgyventi.
Slieko Mityba ir Rūšys Lietuvoje
Pagrindinis sliekų maistas yra pūvančios augalinės atliekos. Jie atlieka itin svarbią ekologinę funkciją - yra skaidytojai, prisidedantys prie organinių medžiagų virsmo dirvožemyje. Jų burnoje esanti ryklė išskiria fermentus, kurie neutralizuoja humuso rūgštį, taip palengvindami organinės medžiagos virškinimą.
Lietuvoje didžiausia ir dažniausiai sutinkama sliekų rūšis yra Lumbricus terrestris. Šių sliekų Lietuvos dirvose viename kubiniame metre žemės gali būti nuo 20 iki 400 individų.
Sliekų Gyvenimo Sąlygos
Sliekai gyvena dirvožemyje, dažniausiai iki 10 centimetrų gylyje. Tačiau ekstremaliomis sąlygomis, tokiomis kaip žiema ar sausros, jie gali įsirausti daug giliau - iki 60-80 centimetrų, o kartais net iki 2 metrų gylio, ieškodami drėgmės ir tinkamos temperatūros.
Kaip elgiuosi? Ogi tvariai! Apie sliekus ir boružes
Dėl savo svarbios vaidmens dirvožemio gerinime, sliekai yra nepaprastai naudingi gyvūnai tiek gamtai, tiek žmonėms, ypač sodininkams ir ūkininkams.
