Kūdikio atėjimas į pasaulį - džiaugsmingas įvykis šeimos gyvenime. Tačiau tėvai, ypač pirmagimio laukiantys, neretai turi daug klausimų ir nuogąstavimų. Kaip atrodo naujagimis? Kokie jo pirmieji ypatumai? Kaip užmegzti ryšį su nauju šeimos nariu?
Naujagimio išvaizda ir pirmieji pojūčiai
Gimdymo metu kūdikis patiria didelį fizinį krūvį, todėl jo išvaizda gali nustebinti. Naujagimių spalva labai dažnai iš pradžių būna violetinė ir tik vėliau iššviesėja.
Drėgna ir lipni oda
Iš karto pastebėsite, kad naujagimis šlapias. Taip yra todėl, kad jis ką tik mirko vaisiaus vandenyse - vadinamajame amniotiniame skystyje. Nesirūpinkite, jis bus tučtuojau nusausintas, kad nesušaltų. Baltos lipnios apnašos, kurias veikiausiai taip pat pamatysite ant ką tik gimusio mažylio kūno, yra vadinamos verniksu. Verniksas - tai apsauginis varškės konsistencijos tepalas. Jo tikrai nereikia tučtuojau nuvalyti. Didžioji vernikso dalis pasišalins per pirmąsias maudynes.
Asimetriška galva
Naujagimio galva retai būna visiškai simetriška. Taip yra todėl, kad kaukolės kaulai, kūdikiui stumiantis gimdymo takais, atitinkamai prie jų prisitaiko. Jei kūdikis į pasaulį ateis po Cezario operacijos, jo galva greičiausiai bus visiškai apvali. Kartais ant naujagimių galvų galima pastebėti guzų arba kraujosruvų. Pastarosios po kelių dienų paprastai pranyksta, todėl jas išvydus jaudintis neverta.
Pleiskanojanti oda
Naujagimių oda labai dažnai pleiskanoja. Tai normalus, jokių pasekmių nesukeliantis reiškinys. Tai odos reakcija į sausą orą, kuriame kūdikis atsiduria po ilgo vaisiaus vandenyse praleisto laiko. Po pleiskanomis esantis odos paviršius paprastai yra drėgnas ir minkštas, todėl jokio losjono naudoti nebūtina, bet jei nutarsite, kad kūdikį reikia kuo nors patepti, rinkitės bekvapę priemonę. Nepamirškite, kad vertingų patarimų visada galite tikėtis iš gydytojo. Į jį reikėtų kreiptis ir tada, jei oda ne tik pleiskanoja, bet ir sausėja, rausta, atsiranda pūslių.
Violetinė arba ryškiai rausva oda
Kadangi kūdikis dar nebuvo įkvėpęs oro, jo oda iš pradžių bus violetinė arba tamsiai raudona. Pirmą oro gurkšnį kūdikis gauna su pirmuoju riksmu. Kai taip nutiks, kūdikio oda palaipsniui ims šviesėti.
Tamsesnės galūnės
Naujagimių rankos ir kojos gali atrodyti tamsesnės nei kūnas. Tai pastebėjus, reikėtų pakeisti jų padėtį - tada spalva iš karto ims keistis. Supraskite, kad mažylio kraujagyslės dar tik vystosi ir šis spalvos kitimo reiškinys ilgainiui nebesikartos. Tačiau jei ne tik rankos ir kojos, bet ir kūdikio kūnas tampa violetiniai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ypač tamsi spalva gali būti ženklas, kad kraujyje per mažai deguonies.
Plaukuotumas
Lanugo vadinami pūkeliai - tai pirmieji plauko maišeliuose susiformuojantys dariniai. Minkšti, ploni ir tamsoki plaukeliai paprastai dengia nugaros, rankų, kaktos, skruostų ir pečių sritis. Plaukuotumas gali būti būdingas ir išnešiotiems naujagimiams, tačiau kur kas labiau tikėtinas, jei kūdikis gimsta prieš laiką. Plaukeliai paprastai nuslenka maždaug per mėnesį, nors jei naujagimis tamsiaplaukis, gali išsilaikyti ir kelis mėnesius. Nuo ypač vešlius plaukus turinčių vaikų nugarų plaukeliai nenuslenka net po keletą metų.
Inkštirai
Pirmąsias dvi gyvenimo savaites naujagimių veidai gali būti nusėti mažais inkštirais. Tai įprastas, jokių problemų nerodantis ir jokio gydymo nereikalaujantis reiškinys. Inkštirai rodo, kad pasišalina per nėštumą motinos organizme pasigaminę hormonai.
Pabrinkusios krūtys
Krūtys kūdikiui gali pabrinkti praėjus kelioms dienoms po gimimo. Kaip ir inkštirai, tai yra reakcija į šalinamus nėštumo metu išskirtus hormonus. Pabrinkusios krūtys nėra skausmingos. Per maždaug mėnesį pabrinkimas turėtų pranykti nesiimant jokių specialių priemonių.
Gelta
Kūdikių oda dažnai įgauna gelsvą atspalvį. Ši būklė vadinama naujagimių gelta. Ji pasireiškia todėl, kad kepenys stengiasi atsikratyti pasenusių raudonųjų kraujo kūnelių. Jei pagelsta tik kūdikio veidas, gelta turėtų praeiti be pasekmių, bet jei ji pasireiškia intensyviau, gali prireikti gydymo - ligoninėje arba namuose. Geltos simptomai paprastai ima nykti po pirmosios savaitės. Jei grįžus iš ligoninės pastebėsite, kad gelta nepraeina ir intensyvėja, kūdikį turėtų apžiūrėti gydytojas.
Ryšio užmezgimas ir pirmosios valandos
Pagaliau tu čia! Sumišę tėvai atidžiai apžiūri savo naujagimį, atsargiai jį liečia nuo galvos iki kojų ir rankų bei užuodžia ypatingą kūdikio kvapą. Ir naujagimis pirmosiomis valandomis šiame pasaulyje yra neįprastai atidus. Pirmosiomis valandomis po gimimo užmezgamas labai gilus ir kupinas meilės ryšys tarp tėvų ir vaiko, kuris trunka visą likusį gyvenimą. Tuo metu ir motiną, ir vaiką užplūsta vadinamieji laimės hormonai. Moters kraujyje oksitocino niekad nebūna daugiau nei iškart po gimdymo. Ne veltui prancūzas gydytojas Mišelis Odenas oksitociną pavadino „meilės hormonu“. Oksitocinas suteikia neapsakomą laimės ir visiško įsimylėjimo jausmą. Mama pasijaučia absoliučiai priklausoma nuo to mažo padarėlio, gulinčio jos rankose.
Ar naujagimiai atpažįsta spalvas?
Anksčiau buvo manoma, kad vos gimę kūdikiai yra kone akli. Šiandien jau yra žinoma, kad jie mato dar būdami pilve ir, pavyzdžiui, seka stalinės lempos šviesą. Negimusiam kūdikiui vaizdas atrodo panašiai, tarsi žiūrėtume į šviesą pro raudoną užuolaidą. Beje, būtent todėl kai kuriuose gimdymo namuose naujagimiai iškart po gimimo suvyniojami į raudoną rankšluostį. Dauguma akušerių tvirtina, kad raudonuose rankšluosčiuose suvynioti kūdikiai jaučiasi ramesni ir labiau viskuo patenkinti, nei baltuose!
Ką naujagimiai gali matyti?
Ryškiausiai naujagimiai mato tai, kas nuo jų akių yra maždaug dvidešimties centimetrų atstumu. Įdomu tai, kad motinos ir tėvai savo kūdikius intuityviai laiko būtent tokiu atstumu nuo savo veido. Būtent tokiu atstumu mama žindo kūdikėlį prie krūties. O kūdikiai nuo pat pradžių intensyviau stebi tas formas, kurios primena veidą (taškas, taškas, kablelis, brūkšnelis). Taigi, ir tėvai, ir vaikas intuityviai elgiasi teisingai, kad būtų sudarytos idealios sąlygos susipažinimui.
Ar naujagimiai pažįsta mamą ir tėtį?
Iš pačių pradžių pasaulis naujagimiui atrodo labai keistas - toks didelis, šaltas ir triukšmingas! Vis dėlto mamą ir tėtį jis iškart pripažįsta. Mokslinių eksperimentų metu buvo įrodyta, kad naujagimiai instinktyviai pasuka galvą į mamos dėvėtus marškinėlius ir nereaguoja į kitos moters dėvėtą rūbą. Taigi, jie atpažįsta mamos kvapą. Taip pat žr
Ar naujagimiui yra skirtumas, prie ko prisiglausti?
Pirmiausia ir svarbiausia, ką galite suteikti savo kūdikiui - artumas. Oda prie odos kontaktas. Prigludęs prie mamos krūtinės nusiramina kiekvienas kūdikis, nes jos odos kvapas, kūno šiluma ir pažįstamas širdies plakimas ramina. O jei po cezario pjūvio mama dar negali priglausti savo kūdikio? Tokiais atvejais jaunas tėvelis turėtų medikų paprašyti leisti palaikyti kūdikį, kol mama sustiprės. Pasikelti marškinėlius ir priglausti savo kūdikį prie krūtinės.
Ką nuveikia ar turėtų nuveikti naujagimis per pirmąsias 70 minučių po gimimo?
Ann-Marie Widstrom, kuri šiemet atvažiuoja į Lietuvą papasakoti gydytojams, psichologams ir mamoms apie pirmąją naujagimio valandą po gimimo, su kolegomis stebėjo 28 naujagimius, nufilmuotus iš karto po gimimo. Mažyliai vos gimę buvo padėti prie krūties ir palikti ramybėje, kad būtų galima stebėti instinktyvų jų elgesį. Dar 1990 m. Righard ir Alade stebėjimų metu nustatė, kad palikus vos gimusį naujagimį ant mamos krūtinės, jis po kurio laiko pats pradeda šliaužti link krūties, ją susiranda ir pradeda sėkmingai žįsti. Tačiau toks gebėjimas gali būti sutrikdytas, jeigu mamai gimdymo metu skiriami medikamentai, naudojami instrumentai ar naujagimis iš karto po gimimo atskiriamas nuo mamos 20-iai minučių nuprausti, pasverti ir pamatuoti.
- 2 minutės: nustojęs verkti naujagimis atsipalaiduoja ir visiškai ramiai guli ant mamos krūtinės apie minutę laiko. Galbūt šis tylos laikotarpis yra svarbus apsisaugojimui nuo plėšrūnų laukinėje gamtoje.
- 8 minutės: naujagimis jau 5 minutes kaip atsimerkęs, vis aktyvesnis. Atrodo, kad per šį laiką mažyliui ima rūpėti maistas, jie bando pasižiūrėti į mamos veidą ir krūtis.
- 36 minutės: pailsėjęs naujagimis aktyviai imasi siekti savo tikslo ir energingai juda link krūties, labiausiai pasikliaudamas uosle. Kartais šliaužimo judesys panašus į liuoktelėjimą, kartais iriasi link tikslo atsukęs viršugalvį ar pakaušį.
- 62 minutės: kūdikis susiranda krūtį ir pradeda žįsti pirmuosius priešpienio lašus, kuriuose gausu baltymų ir imuninių medžiagų. Idealu, kai naujagimiui niekas netrukdo šiuo laikotarpiu, nei skubantis personalas, nei mama, kuriai gali kilti noras padėti savo mažyliui viską atlikti greičiau. Kūdikiai, kuriems leidžiama susirasti krūtį patiems, galiausiai apžioja krūtį taisyklingai. Šis pirmasis pažindimas yra instinktyvus, tačiau žindimas yra labai greitai besikeičiantis iš instinktyvaus į išmoktą elgesį.
Be abejo, šie nurodyti skaičiai yra vidurkiniai įverčiai ir konkretus kūdikis gali atlikti aprašytus veiksmus ne tokiomis minutėmis, kaip nurodyta. Tačiau visas šis elgesys yra būdingas kūdikiams, po gimimo paguldytiems ant mamos krūtinės. Kai kuriems kūdikiams gali reikėti mažiau laiko šiam pirmajam darbui nuveikti, kitiems gali reikėti daugiau. Todėl labai svarbu atsižvelgti į kūdikį ir leisti jam darbuotis savu tempu, o visas kitas procedūras atidėti iki to laiko, kol mažylis galiausiai susiras krūtį ir pažįs. Taip pat svarbu gimdykloje daug netriukšmauti, nekalbinti kūdikio ir jo neliesti niekam, išskyrus mamą ir galbūt tėtį. Naujagimiai labai gerai suvokia kitų asmenų buvimą šalia, ypač jeigu jie kalba, ir taip pat aktyviai stengiasi juos pamatyti, nors jų regėjimas dar neleidžia matyti toliau kaip nuo mamos krūties iki mamos veido. Mamai pamatyti kaip jos naujagimis susiranda krūtį pats taip pat yra neįkainojama ir džiuginanti patirtis, neleiskite, kad nereikšmingi dalykai sutrukdytų šį nuostabų judviejų susitikimą!
Dažnai mamos klausia, o kaip yra Lietuvoje? Iniciatyvos "Žindymui draugiška" pastangomis 2017 metais buvo apklausti mamos, gimdžiusios 2017 metais įvairiose ligoninėse. Valandos ar daugiau nepertraukiamą odos kontaktą Lietuvos ligoninėse 2017 metais patyrė tik 32 procentai naujagimių ir jų mamų. Rezultatai atsižvelgiant į ligoninės statusą rodo, kad Naujagimiui palankios ligoninės statusą turinčiose ligoninėse šiek tiek didesnis procentas mamų ir naujagimių būna pakankamos trukmės odos kontakte (arba naujagimis paimamas dėl medicininių priežasčių - pagalbos reikėjo naujagimiui arba mamai).
Akušeris-ginekologas + pediatras dalijasi pogimdyminiu laikotarpiu: ko tikėtis mamai ir kūdikiui per pirmąsias 24 valandas po gimdymo
Fiziniai naujagimio parametrai ir vystymasis
Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm. Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis. Dauguma mažylių atrodo putlūs dėl atidėtų poodžio riebalų skruostuose, nosies kraštuose, sprando srityje, dilbiuose. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas. Neseniai gimusio vaiko pilvukas apvalus, jo centre yra bambutė su virkštelės liekana. Gimdymo metu vaikutis dėl spaudimo gali susižeisti, todėl jo kūnas gali būti nusėtas gimdymo dėmių, vienos jų išnyksta dar tą pačią dieną, kitos gali likti pastebimos net iki metų.
Kvėpavimas ir širdies plakimas
Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę).
Miego režimas ir galvos forma
Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą. Naujagimio galva dažnai yra pailga (dėl spaudimo gimdymo metu), tačiau ši forma vėliau kinta, palyginus su kūnu ji neproporcingai didelė - tai normalu. Naujagimio kaklo raumenys ploni, todėl galvytės jis nenulaiko, tad pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius visuomet būtina ją prilaikyti. Naujagimio galvutė gali būti arba visai plika, arba apaugusi švelniais plaukučiais. Kartais ant galvos pastebimas baltas pleiskanų luobas - patiems jo šalinti negalima, vėliau, mažylį maudant, pleiskanos turėtų dingti pačios. Viršugalvyje ir pakaušio srityje yra vietos be kaulo - tai didysis ir mažasis momenėliai, kuriuos turi visi naujagimiai.
Odos ypatumai
Naujagimių oda skirtinga: stambių, išnešiotų, laiku gimusių mažylių oda lygi, storoka, rausva. Atitinkamai mažesnių naujagimių oda plonesnė ir pasiraukšlėjusi. Kai kurių mažylių oda labai plona, ypač vokų, kaklo, peršviečiama, po ja matosi smulkūs kapiliarai. Kai mažylis verkia oda dažnai parausta, išryškėja kraujagyslės (ypač ant kaktos). Plaštakų ir pėdų oda yra vėsi (jos blogiau aprūpinamos krauju), tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta. Ant krūtinės, rankų ar nugaros mažylis gali turėti pūkelių - vėliau jie išnyksta savaime. Kartais plaštakos ir pėdos būna melsvokos, tamsesnės nei kūnelis, arba pusė kūnelio tamsesnė už kitą - taip esti dėl nevienodo kraujo pasiskirstymo, kai kūdikis pajudins kojytes ir rankytes - odos spalva normalizuosis.
Regėjimas ir klausa
Rega naujagimiui vystosi ilgiausiai. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, truputį žvairuojančios. Naujagimio rainelės spalva dar nėra pakankamai susiformavusi, nes neišsivysčiusios pigmentinės rainelės ląstelės. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio. Teigiama, kad akių spalvai daugiausia įtakos turi genai - jei vieno tėvų akys tamsios, o kito šviesios - trys iš keturių atvejų, kad mažylio akys bus tamsios, mat tamsi spalva yra dominuojanti. Reikia atminti, kad šviesiaakiai labiau bijo šviesos nei tamsiaakiai, todėl išėjus pasivaikščioti kai smarkiai spigina saulė - būtina saugoti mažylio akis nuo ryškių spindulių. Kartais pirmąją savaitę mažylio akies baltyme pastebima raudona dėmelė - tai nuo padidėjusio spaudimo gimdymo metu iš mažytės gyslelės išsiliejęs kraujas, kuris dingsta per kelias dienas. Naujagimis dar aiškiai nemato, tačiau stipriai užsimerkia reaguodamas į ryškią šviesą, taip pat gali raukytis, mirkčioti, skėsčioti rankomis ar net surikti. Naujagimis girdi gerai, tačiau labiausiai jam patinka ramūs ir ritmingi garsai (tokius jis girdėjo motinos pilve - pavyzdžiui širdies plakimas). Tyrimais nustatyta, kad naujagimis geriau girdi dešine ausyte, todėl nereikia išsigąsti, jei pastebėsite, kad mažylis girdi nevienodai abejomis ausimis. Į triukšmą ar aštrius garsus mažylis reaguoja neigiamai, gali net išsigąsti.
Judėjimas ir refleksai
Naujagimis juda padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai judesiai. Tačiau mažylio raumenys, ištisus mėnesius buvę įtempti, gimus kelias savaites dar neatsipalaiduoja. Sveikas naujagimis, tuo metu kai nemiega - įnirtingai spardosi. Pastebėta, kad naujagimiai moka instinktyviai šliaužti, paguldyti ant pilvo pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido. Turėdamas į ką atsispirti mažylis trūkčiojančiais judesiais slidžiu paviršiumi gali šliaužti į priekį, tad paguldytų ant pilvo vaikučių nepatartina palikti be priežiūros. Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius - tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio. Po 2-2,5 mėnesio jos išsitiesia pačios, negalima bandyti jų ištiesti per prievartą (išskyrus darant masažą). Išvystant mažylį gali drebėti viena koja ar rankytė - taip jis reaguoja į vėsesnį orą, kuris sudirgino galūnės nervus. Tai nereiškia, kad mažyliui per šalta ar jam traukuliai, augant šis refleksas dingsta savaime. Taip pat naujagimiai yra puikūs plaukikai, šių įgūdžių jie įgijo dar motinos pilve, todėl maudomi gerai plaukia. Naujagimis sėdėti nemoka, nenulaiko tiesiai galvos. Gulint ant nugaros mažylio galvutė virsta tai į vieną, tai į kitą pusę. Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis. Pirmomis savaitėmis palietus naujagimio padą koja išsitiesia, o kita koja tuo pačiu metu linksta. Jei kūdikis laikomas stačias ant kieto pagrindo, prisitaikius prie jo judėjimo, jis pradės eiti - tačiau tai tik refleksas, po kelių savaičių jis turi išnykti, kad galėtų toliau vystytis valingas vaikščiojimas. Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa daiktus. Lengvai perbraukus pirštu per naujagimio burnytę - jis ima sukinėti galvytę į visas puses ieškodamas motinos krūties. Įkišus švarų pirštą jam į burną mažylis iš karto ima jį čiulpti kaip čiulptuką - tai naujagimio čiulpimo refleksas, užtikrinantis maitinimąsi. Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį. Nustatyta, kad šis refleksas išsivysto dar šešioliktą savaitę mažyliui esant pilve, tuomet vaisius į burnytę kišasi pirštuką.
Maitinimas ir išskyros
Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža - apie 10 mililitrų (ką tik gimusio vaikučio gyvybei palaikyti pakanka pieno, telpančio dviejuose arbatiniuose šaukšteliuose. Tačiau skrandžio tūris greitai didėja ir jau dešimtą parą siekia 100 ml. Maitinti mažylį reikia vos šiam užsigeidus (netgi kas valandą ar dvi), naujagimiai įprastai mitybos režimo neturi (skirtingai nuo kūdikių), trečią - ketvirtą gyvenimo savaitę maitinimų skaičius mažėja. Geriausia vaikutį maitinti motinos pienu, kuris aprūpina naujagimį visais gyvybei būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias tris paras po gimimo mažai šlapinasi, kas dešimtas pirmą kartą nusišlapina tik antrąją parą. Pirmą savaitę kartu su šlapimu gali išsiskirti šlapimo rūgštis, todėl šlapimas įvairiais oranžinės spalvos atspalviais gali nudažyti sauskelnes ar vystyklus. Vėliau šlapimo spalva turi tapti skaidri geltona ir vystyklų nebedažyti. Dažniau šlapintis naujagimis pradeda tuomet, kai suvalgo daugiau mamos pieno (šlapinasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų per parą). Tuštinasi naujagimis 6-8 kartus per parą (praktiškai po kiekvieno maitinimo). Tais atvejais, kai mažylis gauna nepakankamai maisto jis gali tuštintis rečiau.
Ypatingi naujagimių tipai
Neišnešioti naujagimiai
Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g. Neišnešioti naujagimiai dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti dėl dar nesusiformavusio arba labai plono poodinio riebalų sluoksnio. Paprastai neišnešioti naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, jei gimsta su plaukučiais - tai jie ploni, panašūs į pūką. Neišnešioti mažyliai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais ūminėmis ligomis, prižiūrint mažylius būtina kruopščiai laikytis buities ir asmens švaros. Neišnešioti naujagimiai maitinami dažniau, jų svoris padvigubėja 2-4 mėnesiais. Nors mažylio protinė branda pradžioje nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius, vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimę naujagimiai. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Kelią jai užkirsti galima laiku nustačius, tad dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus. Taip pat dėl to, kad neišnešioto naujagimio vidaus organai dažnai nėra iki galo subrendę lyginant su bendraamžiais - jie dažniau serga rachitu ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Pernešioti naujagimiai
Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės, nepriklausomai nuo to, ar jo kūno masė yra normali (pernešiotų naujagimių kūno svoris retai kada skiriasi nuo normalaus). Pernešiotų naujagimių oda blyški, nėra pūkinio dangalo. Mažylis dažnai gimsta jau su ilgais nagučiais ir plaukais, jų oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs. Pernešioti naujagimiai kaip ir neišnešioti gali dažniau sirgti, todėl į namus jie išrašomi tik tuomet, kai kruopščiai patikrinama jų sveikata.
Kūdikio priežiūra ir raida
Tiksliai nežinoma, kodėl atsiranda naujagimio skausmai (dažnai jie pasireiškia jau nuo trečiosios gyvenimo savaitės ir užtrunka pirmuosius tris mėnesius, tačiau kartais ir ilgiau), gydytojų teigimu, tam įtakos gali turėti nepakankamai išsivysčiusi virškinimo sistema. Jei vaikutis garsiai verkia ir riečiasi - gali būti, kad jam skauda pilvuką, diagnozę gali patvirtinti tik gydytojas. Kaip numalšinti šiuos skausmus vieno recepto nėra, įvairių šalių gydytojai siūlo įvairius būdus, tinkamiausią pasirenka pats mažylis.
E. A. kūdikis, vaikas nuo antrojo gyvenimo mėnesio iki vienų metų. Pirmąjį gyvenimo mėnesį vadinamas naujagimiu. Kūdikio kūno masė didėja greičiau negu ūgis. Per pirmuosius gyvenimo metus ūgis padidėja 1,5 karto (per pirmuosius 3 mėnesius - vidutiniškai 3-4 cm, 3-6 mėnesius - 2-3 cm, antrąjį pusmetį - 1-2 cm per mėnesį, per metus - 25-30 cm), masė - 3-3,5 karto (per pirmąjį pusmetį vidutiniškai - 700-800 g, per antrąjį - 400-500 g per mėnesį). Per pirmąjį pusmetį galva padidėja 35-44 cm, per antrąjį - 2-4 cm. Krūtinės ląsta auga sparčiau, todėl 2-3 mėnesius kūdikio galvos ir krūtinės apimtis būna vienoda, vėliau krūtinės apimtis darosi didesnė. Rankos ir kojos auga greičiau negu liemuo. Tarp galvos kaulų yra nesukaulėję ploteliai - momenėliai. Su kūdikio fiziniu vystymusi, jo branda susijęs dantų dygimas. Pirmieji pieniniai dantys išdygsta 5 mėnesio pabaigoje-8 mėnesio pradžioje. Vienų metų vaikai turi 7-8 dantis. Kalantis dantims padidėja seilėtekis, gali sumažėti apetitas, sutrikti miegas. Kūdikio kaulai elastingi, rečiau lūžta, bet greičiau deformuojasi negu suaugusiojo, nes kauliniame audinyje mažiau mineralinių medžiagų ir daugiau vandens.
Mityba ir imunitetas
Pats tinkamiausias kūdikio maistas, ypač pirmąjį jo gyvenimo pusmetį, yra motinos pienas. Iki 5-6 mėnesių kūdikiui užtenka motinos pieno ir jame esančių maistinių medžiagų. Vėliau jis papildomai maitinamas augaliniu ir gyvūniniu maistu (vaisių ir uogų tyrės, sultys, daržovių ir kruopų košės, žuvys). Su papildomu maistu kūdikis gauna daugiau augimui būtinų medžiagų: mikroelementų, mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių. Papildomo maisto duodama sveikam vaikui: pradedama nuo mažo kiekio, paskui kas 2-3 dienos didinamas iki reikiamo kiekio.
Kūdikis gimsta turėdamas pasyvų imunitetą kai kurioms infekcijoms. Jį gauna per placentą iš motinos dar būdami gimdoje, todėl 2-3 mėnesių kūdikis retai serga infekcinėmis vaikų ligomis (vėjaraupiais, tymais). Vėliau pasyvus imunitetas silpsta (ypač jei kūdikis nežindamas). Aktyvus imunitetas formuojasi iš lėto, todėl kūdikis gali dažniau sirgti įvairiomis ligomis (daugiausia kvėpavimo). Jei kūdikiai nežindomi arba netinkamai maitinami, dažniau suserga virškinamojo trakto ligomis. Dirbtinai maitinami kūdikiai gali sirgti alerginėmis odos ligomis.
Psichomotorinė raida
Kūdikiams būdinga spartus psichinės raidos tempas. Psichomotorinei vaiko raidai turi įtakos įvairūs veiksniai: bendravimas ją skatina, emocinio ryšio stoka - lėtina. Pirmojo mėnesio pabaigoje atsiranda sąlyginis refleksas: rengiantis kūdikį maitinti, keičiant kūdikio padėtį jis pasuka galvą, čiulpsi. Paguldytas ant pilvo kelia galvą. Trumpai sutelkia žvilgsnį į ryškų daiktą, pradeda šypsotis. 2 mėnesių kūdikis pakelia galvą, ją palaiko, seka žvilgsniu judantį daiktą, pakabintus žaislus, kalbinamas šypsosi, guguoja. 3 mėnesių kūdikis tiesia rankas į pakabintą žaislą, suka galvą į garso pusę, akimis ieško, iš kur jis sklinda. Pamatęs buteliuką čepsi. Paguldytas ant pilvo greitai išmoksta remtis alkūnėmis, pakelia galvą ir krūtinę, nuo nugaros persiverčia ant pilvo. 4 mėnesių kūdikis galvą laiko tiesiai, tvirtai. Gulėdamas ant pilvo remiasi delnais, pakelia galvą ir krūtinę, dairosi aplink, atskiria svetimus žmones. Kiša į burną pirštus ir daiktus, rankoje tvirtai laiko žaislą. 5 mėnesių kūdikis daug juda, verčiasi nuo pilvo ant nugaros ir atvirkščiai. Domisi aplinka, bando pasiekti daiktus. Žaislą liečia abiem rankomis. Gerai pažįsta motiną, gali valgyti iš šaukštelio. 6 mėnesių sėdi remdamasis rankomis. Paguldytas ant pilvo bando ropoti. Pradeda skirti spalvas, pastebėti smulkius daiktus, tarti pavienius skiemenis (laluoja). 7 mėnesių laisvai vartosi, savarankiškai sėdi, laikomas už pažastų pradeda žingsniuoti. Pastabus, noriai bendrauja su artimaisiais, bando žaisti, taria vienskiemenius žodžius. 8 mėnesių savarankiškai atsisėda ir ilgai pasėdi. Laikydamasis rankomis už lovos krašto pats atsistoja ir pritupia, bando žingsniuoti. Ranka rodo kryptį, kur norėtų būti. 9 mėnesių laikomas už rankų pastovi, bando vaikščioti. Moka gerti iš puoduko, mėto žaislus. Kartoja skiemenį, garsus, žino savo vardą. 10 mėnesių kai kurie kūdikiai pradeda vaikščioti, moka atsiklaupti ir atsistoti, ieško paslėpto daikto. Taria skiemenis, klausosi muzikos. 11 mėnesių stovi savarankiškai, vaikšto prilaikomas už vienos rankos, deda vieną daiktą ant kito, sumauna žiedus ant ašies. Mėgsta rengtis, džiūgauja, vykdo suaugusiųjų nurodymus.
