Prezidento institucija visuomet sulaukia ypatingo visuomenės dėmesio. Ne tik politiniai sprendimai, bet ir asmeninis šalies vadovo bei jo šeimos gyvenimas tampa viešosios erdvės dalimi. Šiandienos straipsnyje gilinsimės į tai, kaip Lietuvos prezidentai ir jų artimieji tvarkosi su pareigomis ir asmeniniu gyvenimu, ypač atostogų metu, bei kokius iššūkius jiems tenka įveikti.
Prezidento darbas - visada ir visur
Kaip pabrėžė dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai nenustato šalies vadovo atostogų. Tai reiškia, kad prezidentas visada yra valstybės vadovas ir visada vykdo savo pareigas. Net būdamas Nidoje, G. Nausėda nuotoliniu būdu, konferenciniais skambučiais, bendrauja su patarėjais, tardamasis dėl ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimo. Pirmadienį jis konferenciniu skambučiu kalbėjo su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu, daugiausia dėmesio skiriant Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimui, Astravo atominės elektrinės saugos klausimams, deryboms dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo.
Rengiantis ES Rytų partnerystės vadovų susitikimui, G. Nausėda supažindino C. Michelį su dvišaliuose pokalbiuose išsakytomis Rytų partnerystės šalių vadovų įžvalgomis apie programos prioritetus, ambicijas ir šalių pasirengimą įgyvendinti reformas. Buvo aptartas ir regiono atsigavimo iš koronaviruso pandemijos sukeltos socialinės bei ekonominės krizės planas.
Prezidentas švenčia 56-ąjį gimtadienį, jo darbotvarkė oficialiai buvo tuščia. Pats G. Nausėda žurnalistams Nidoje pasakojo, kad nors oficialiai neatostogauja, puikiai suderina poilsį su darbu. „Prezidente, labiau atostogos ar darbas?“ - teiravosi žurnalistai. „Ne, vis dėlto daugiau darbas. Bet savaitgalį buvo atostogos tikrai. Įveikėme 74 kilometrus per dvi dienas dviračiais. Aš tai aš, bet kad mano šaunioji žmona tiek įveiks, tai aš tikrai nesitikėjau. Ir reikėjo jau sulenkus nugarą stengtis neatsilikti, kad būčiau ir atrodyčiau formos“, - kalbėjo G. Nausėda.
Atostogų tradicijos: nuo Meksikos iki aktyvaus poilsio Lietuvoje
Buvę prezidentai dėl atostogų elgėsi skirtingai. Valdas Adamkus su žmona Alma ištrūkdavo į Ikstapą Meksikoje, Dalia Grybauskaitė tikino neatostogaujanti. Prezidentūra aiškindavo, kad Prezidento įstatymas nenumato šalies vadovo atostogų.
Tiesa, prezidentas V. Adamkus vadovaudamas valstybei atrasdavo laiko poilsiui. Su sutuoktine A. Adamkiene, draugais jis mėgo pasilepinti Meksikos saule Ikstapoje, į kurią paprastai vykdavo žiemą. Į kurortą Ramiojo vandenyno pakrantėje jam būdavo siunčiamos įvykių apžvalgos, įstatymai, kuriuos jis turėdavo pasirašyti. Per dvi V. Adamkaus kadencijas atostogos Meksikoje buvo atšauktos tik kai jis 2003 metais patyrė nesėkmę prezidento rinkimuose.
Kaip anksčiau pasakojo valstybės vadovo atstovas Aistis Zabarauskas, G. Nausėda mėgsta aktyvų poilsį - dienos ar savaitgalio pažintines išvykas Lietuvoje, poilsį pajūryje. Kai būdavo ilgesnės atostogos, anksčiau G. Nausėda vykdavo į užsienį. „Ilsintis savaitgaliais prezidentas mėgsta aktyvų poilsį - daug laiko praleisti lauke, važinėti dviračiu. Dviračiu po Kuršių neriją jis važinėjosi ir šį savaitgalį“, - teigė A. Bubnelis. Anot jo, nuo kadencijos pradžios G. Nausėda keletą savaitgalių ilsėjosi įvairiuose Lietuvos kurortuose. „Tą jis ketina daryti ir šią vasarą. Kelionių į užsienį poilsiui šiuo metu nėra suplanuota“, - komentavo A. Bubnelis.
Aleksandras Stulginskis: nuo prezidento iki tremtinio
Istorinėje perspektyvoje verta prisiminti ir Aleksandro Stulginskio, pirmojo Steigiamojo Seimo pirmininko ir antrojo Lietuvos prezidento, gyvenimo kelią. Gimęs 1885 m. vasario 26 d. Kutaliuose, Raseinių apskrityje, jis buvo jauniausias - 12-tas vaikas bežemių valstiečių Marijonos ir Dominyko Stulginskių šeimoje. Baigęs gimnaziją ir kunigų seminariją, A. Stulginskis studijas tęsė Austrijoje ir Vokietijoje, įgydamas žemės ūkio specialybę. Atsisakęs įšventinimo į kunigus, jis aktyviai įsitraukė į politinį gyvenimą, buvo vienas Lietuvos Tarybos narių ir pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
A. Stulginskis ėjo įvairias pareigas ministrų kabinetuose, buvo Steigiamojo Seimo Pirmininkas, o vėliau - Lietuvos Respublikos Prezidentas. Jis buvo perrinktas antrai kadencijai ir pareigas ėjo iki 1926 m. Po politinės karjeros pasitraukė į savo ūkį, tačiau 1941 m. birželio 13 d. buvo suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Po daugelio metų tremties ir kalinimo, 1956 m. grįžo į Lietuvą.
Prezidentų vaikai: iššūkiai ir ateities vizija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad jo dukra Oleksandra ir sūnus Kyrylo liko Kyjive net prasidėjus plataus masto karui. Pasak prezidento, vaikai yra stipriausi ukrainiečiai. „Jie mano laimė. Vienas pozityviausių dalykų, kuriuos žmogus gali turėti gyvenime, yra vaikai. Jie yra Kyjive. Eina per šį karą kartu su kitais vaikais. Kai pasigirsta sirenos, kai vyksta raketų atakos - jie mokyklose, universitetuose leidžiasi į slėptuves. Bet tai tokia realybė. Labai džiaugiuosi, kad jie yra Ukrainoje. Tai pavyzdys kitiems. Jei vaikų nėra gatvėse, jei nematome jų akių, tada kyla klausimas, už ką mes kovojame? Taip, mes kovojame už jų vertybes, ir už savo vertybes, bet visų pirma už mūsų vaikų ateitį. Ir labai svarbu, kad juos turėtume Ukrainoje“, - sakė jis.
V. Zelenskis atvirai papasakojo apie savo vaikų gyvenimą karo metu. Pasak jo, 11-metis sūnus Kirilas dažnai klausia, kada baigsis karas. Dar 2024 m. pavasarį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirai papasakojo apie savo vaikų gyvenimą karo metu.
Prezidentas Trumpas ir Melania Irano vaikams sako, kad JAV kova yra „dėl jūsų ateities“
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra susidūręs su klausimais apie savo aukštį, o kartą sukilus diskusijoms apie mokyklos uždarymą, devynmetė Viltė prezidentui drąsiai išsakė savo nuogąstavimus: „Mūsų mokyklą meras nori uždaryti ir mus perkelti į kitą, o mūsų mokytojai labai puikūs. Aš turiu labai daug draugų ir nenoriu su jais išsiskirti, nes bus labai daug sudužusių širdžių“. Dūžtančios vaikų širdys sujaudino prezidentą, kuris pažadėjo pasidomėti Viltės problema.
Vaikams prezidentas atskleidė, kad ir pats vaikystėje nebuvo pavyzdingas: „Tai aš toks ir buvau. Nebuvau toks jau labai piktybiškai padykęs vaikas, bet man sukoncentruoti dėmesį kartais būdavo sudėtinga“. Jis taip pat surengė vaikams ekskursiją po prezidentūrą ir leido jiems pasėdėti šalies vadovo krėsle.
Didelis dėmesys visuomet skiriamas ir pirmajai poniai. Diana Nausėdienė, būdama inžinierė-technologė, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, remia įvairias iniciatyvas ir tampa pavyzdžiu kitiems.
tags: #apie #prezidentus #be #vaiku
