Medikamentinis abortas - tai procedūra, kurios metu nėštumui nutraukti naudojami vaistai. Nuo 2023 m. ji oficialiai įteisinta ir Lietuvoje. Manoma, kad medikamentinis abortas - saugus ir veiksmingas būdas eliminuoti nepageidaujamą nėštumą. Atliekant medikamentinį abortą neprireiks nei operacijos, nei nuskausminimo.
Medikamentinį abortą galima atlikti, jei nėštumas tęsiasi ne ilgiau nei 9 sav. (skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos). Jei jūsų nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorite atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas.
Nėštumui nutraukti naudojami vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra mifepristonas ir mizoprostolis. Mifepristonas blokuoja hormoną progesteroną, todėl gimdos gleivinė plonėja, sutrikdoma embriono implantacija ir augimas.
Užsienio šalyse nėštumui nutraukti skirti vaistai gali būti ne tik geriami įprastai (per burną), bet ir dedami po liežuviu, tarp dantų ir skruosto ar į makštį (lėtai tirpstančios tabletės), taip pat vaistai gali būti leidžiami (kaip metotreksatas). Kai vaistai vartojami ne per skrandį, gali sumažėti šalutinis poveikis ir padidėti medikamento veiksmingumas.
Medikamentinio nėštumo nutraukimo metu vartojami vaistai sukelia kraujavimą iš makšties ir pilvo spazmus. Stiprus kraujavimas (jei įklotą tenka keisti kas 30-60 min.) ir pilvo skausmas yra normalūs simptomai. Norint sumažinti infekcijų riziką bent 2 sav. po procedūros patariama susilaikyti nuo lytinių santykių.
Gydytojas gali paklausti, ar vis dar jaučiate nėštumo požymius, ar matėte, kaip pasišalino gestacinis maišelis ar embrionas, kiek laiko kraujavote ir ar vis dar kraujuojate. Paprastai praėjus 2 sav. po medikamentinio aborto atliekamas kontrolinis vizitas pas gydytoją, kad būtų įvertinta procedūros sėkmė ir moters sveikatos būklė.
Chirurginis abortas
Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.
Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %).
Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.
Priežastys nutraukti nėštumą
Moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių: ekominių, socialinių, ir asmeninių. Pastebėta, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys nutraukia nėštumą, - finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir vaiko tėvo ar artimųjų noras.
Kitos galimos nėštumo nutraukimo priežastys:
- Nesuderinamumas su karjera ir darbu.
- Negebėjimas išlaikyti vaiko.
- Nenoras gadinti santykių su vaiko tėvu.
- Tiksliai nustatytas norimų turėti vaikų skaičius (Europoje dažniausiai du).
- Vėlesnis pirmojo gimdymo amžius (daugiau nei 30 metų).
- Neigiamos medicininės indikacijos jums ar vaisiaus sveikatai.
- Nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo.
Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu.
Pasekmės moters fizinei ir psichinei sveikatai
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei. Nors moterų reakcijos į abortą skiriasi, nėštumo nutraukimas pats savaime nesukelia taip vadinamo „postabortinio sindromo“.
Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:
- Infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis (labai retais atvejais).
- Nevaisingumas (labai retais atvejais).
- Krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje (nėra vieningo sutarimo tarp mokslininkų).
- Priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu.
Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.
Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.
2011 metais British Journal of Psychiatry, 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės “Abortion and mental health: quantitative synthesis” rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.
Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:
- Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio.
- Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą.
- Neatleidimą.
- Gėdą dėl tokio poelgio.
- Santykių griūtį.
- Vienišumo jausmą.
- Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo.
- Nemigą ir košmarus.
- Nerimą.
- Depresiją.
- Valgymo sutrikimus.
- Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis.
- Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai.
- Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių.
- Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu.
- Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais.
- Pasikartojančius aborto išgyvenimus.
- Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą.
- Gali kilti mintys apie savižudybę.
Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan.
Neretai manoma, jog abortas emociškai paveikia tik moteris, o kitų šeimos narių nepaliečia. Tačiau aborto išgyvenimas atsiliepia visos šeimos gyvenimui, tiek esamiems, tiek būsimiems jos nariams. Abortas, vienaip ar kitaip, paliečia kiekvieną, kuris prie jo prisidėjo bei moters santykius su jais.
Užsitęsęs gedėjimas ir poabortinio/potrauminio sindromo pasekmės gali sutrikdyti šiltus ir prieraišius motinos bei gimusio kūdikio santykius, o vėliau tai prisideda prie vaiko emocinių bei elgesio problemų atsiradimo.
Švedijoje buvo atliktas tyrimas apie vyrų reakciją į abortą. Jame buvo apklausiami vyrai, kurių žmonos ar draugės buvo patyrusios abortą. Didesnė dalis vyrų teigė, kad po aborto išgyveno įvairius ir prieštaringus jausmus: kaltę, atsakomybės jausmą, palengvėjimą, sielvartą dėl netekties. Vyro pyktis, kančia ir kaltė, kad nesugebėjo apsaugoti savo vaiko, gali pasireikšti alkoholio, narkotikų ar raminamųjų vaistų vartojimu, savęs izoliavimu, darboholizmu, rizikingingu vairavimu. Tai kelia rimtų sunkumų santykiuose ir veda prie konfliktinių situacijų, išsiskyrimo ar neištikimybės.
Neskubėk. Anksčiau jau rašiau apie mokslinius tyrimus, atskleidžiančius nėštumo nutraukimo priežastis ir pasekmes moters psichikos sveikatai. Tiek tyrimai, tiek praktika rodo, kad moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių: ekominių, socialinių, ir asmeninių.
Asmeniniame lygmenyje moters reakcija į nepageidaujamą nėštumą ir abortą gali skirtis atsižvelgiant į moters amžių, turimų vaikų skaičių, savivertę, įveikos strategijas, asmenybės ypatumus, ligas, religinius įsitikinimus, finansinę situaciją, darbo aplinkybes ir t.t. Tarpasmeniniame lygmenyje moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo artimiausios aplinkos palaikymo, santykių su partneriu kokybės ir medicinos personalo reagavimo. Nėštumą nutraukusios moterys gali jaustis vienišos, išgyventi gėdą ne tiek dėl pačio aborto fakto, o dėl netinkamo artimiausios aplinkos reagavimo, smerkimo, žeminimo, atstūmimo. Visuomenės lygmeniu moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo visuomenėje paplitusių nuostatų aborto atžvilgiu, įstatymų, apibrėžiančių aborto paslaugų prieinamumą, tradicinių lyčių vaidmenų dominavimo visuomenėje.
Moterys dažnai nežino, kas jų laukia po aborto procedūros, kokios galimos aborto pasekmės moters sveikatai, psichologijai ar tolimesniam visaverčiam gyvenimui.
Psichologinis aspektas yra vienas iš svarbiausių aspektų, kalbant apie moters pasirinkimą darytis abortą. Pastojusi moteris supranta, kad jai nuo šiol teks rūpintis ne tik savimi. Palaikymas ir pagalba iš artimiausių žmonių tampa labai svarbi, o jos nesulaukus, griūva pasitikėjimas savimi.
Pagalba ir palaikymas
Krizinio nėštumo situacijoje svarbu ryžtis ieškoti profesionalios pagalbos. Viešoji įstaiga „KRIZINIO NĖŠTUMO CENTRAS“ įkurtas padėti moterims bei poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar nėštumo nutraukimo. Organizacija siekia rūpintis psichine moterų sveikata krizinio nėštumo metu bei pagimdžius, o taip pat vykdyti abortų prevenciją Lietuvoje.
Krizinio nėštumo centras:
- Teikia nemokamą konfidencialią pagalbą moterims bei poroms krizinio nėštumo laikotarpiu.
- Teikia tęstinę kompleksinę įvairių specialistų pagalbą neplanuotai besilaukiančioms ir dėl to su sunkumais susiduriančioms moterims bei poroms (materialinę, finansinę, socialinę, psichologinę, ginekologinę, teisinę, dulų, genetiko).
- Teikia nemokamą pagalbą patyrus abortą, praradus vaikelį dėl persileidimo ar priešlaikinio gimdymo.
- Teikia psichologinę pagalbą moterims, išgyvenančioms pogimdyvinę depresiją.
Nereikia skirti privalomų psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijų, kurių metu būtų detaliai išnagrinėjamos moters nėštumo nutraukimo priežastys ir būtų priimtas bendras sprendimas, kas moteriai yra geriausia. Moteris neprivalo niekam aiškintis ar atsiskaityti, dėl kokių priežasčių nori nutraukti nėštumą. Ji yra geriausia savo situacijos ekspertė.
Nereikia ir numatyti privalomo laukimo periodo, kurio metu moteris privalėtų dar kartą persvarstyti savo sprendimą. Jai reikia galimybės gauti specialią kvalifikaciją įgijusios psichologės ar socialinės darbuotojos konsultaciją, kurioje moteris galėtų gauti įvairiapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą. Tokia neprivaloma konsultacija galėtų padėti geriau suprasti galimus pasirinkimus, gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus, esant poreikiui, tyrinėti priežastis, dėl kurių ji nori nutraukti nėštumą.
Labai reikia ir empatiško, jautraus, moters integralumą gerbiančio medicinos personalo reagavimo nėštumo nutraukimo procedūros metu. Rūpinantis moterų, pasirinkusių nutraukti nėštumą, sveikata, svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje, kvestionuoti dominuojantį diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas.
Jeigu emociškai jaučiatės prastai, prieš apsisprendžiant nutraukti nėštumą, vertėtų atvirai pasikalbėti su partneriu, artimaisiais arba ieškoti psichikos sveikatos specialistų pagalbos.
Norint mažinti abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą.
Vienos moters pasirinkimas dėl aborto buvo „kruopščiai“ nuspręstas
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas Vytautas Klimas komentuoja, jog tam tikru intervalu išgėrus dvi tabletes nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai moteriai esant namuose, įprastoje jai aplinkoje.
Nėštumo nutraukimo procedūra Dr. A. Kildos klinikoje yra mokama, atliekama pilnoje nejautroje, konfidencialiai ir saugiai. Nuo šių metų atliekame ir medikamentinį nėštumo nutraukimą. Visi reikalingi tyrimai atliekami vietoje, atsakymai gaunami iš karto konsultacijos metu.
Prieš nutraukdama naują gyvybę gerai pamąstyk - ar tai tikrai išspręs tavo problemas.
Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti.
Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą.
Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais.
Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai.
Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.
Lietuvoje moteris, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti: Vokietijoje - trys, Nyderlanduose - penkios, Belgijoje - šešios, o Albanijoje - septynios dienos.
Norint teikti kompleksinę pagalbą moterims, kurios planuoja daryti abortą, reikėtų gerai suprasti priežastis, dėl ko jos priima tokį sprendimą. Lietuvoje nereglamentuojamas privalomas ir platesnis moters konsultavimas socialiniais, psichologiniais ir teisiniais aspektais, kai gali būti gilinamasi į jos sprendimo priežastis ir aptariamos įvairios alternatyvos siekiant išsaugoti moters nėštumą. Krizinio nėštumo konsultavimas galėtų būti ne tik psichologų, bet ir specialiai apmokytų socialinių darbuotojų veiklos sritis, kaip tai įtvirtinta užsienio praktikoje.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, iš viso 2019 m. įvyko 6436 abortai.
Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos.
Nepaisant medikamentinio aborto privalumų, vis tik dažniau moterys yra linkusios rinktis kitą ankstyvo nėštumo nutraukimo metodą - vakuuminę aspiraciją (vadinamąjį atsiurbimą, išvalymą). Vieno Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, iš 501 tyrimo dalyvių 71 proc. pasirinko vakuuminę aspiraciją.
Verta paminėti, kad Lietuvoje kasmet atliekama per 5 tūkst. abortų.
Po medikamentinio aborto moteris lydi įvairios emocijos: ne tik palengvėjimas, bet ir netekties skausmas, liūdesys ar kaltė.
1994 m. parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, kuris galioja iki šiol.
tags: #pries #abortus #paskaitos #ir #uzsiemimai
