Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai amžiams įrašyti Lietuvos istorijoje kaip simbolis drąsos, ryžto ir neišblėstamos meilės tėvynei. Jų legendinis skrydis per Atlantą 1933 metais iki šiol žavi ir įkvepia, primindamas apie galimybes, kurias atveria didelė svajonė ir atkaklus darbas.
Iššūkiai ir svajonės: Ankstyvieji lakūnų gyvenimo metai
Steponas Darius (pilna pavardė pagal tėvą Jucevičius-Darašius, ją susitrumpino prieš stodamas į JAV kariuomenę) gimė 1896 m. birželio 8 d. Rubiškių kaime, esančiame dabartiniame Klaipėdos raj. Jau nuo pat vaikystės jis pasižymėjo dideliu susidomėjimu mechanika ir skraidymu. Vėliau, mirus tėvui, su šeima S. Darius išvyko į JAV, kur baigė pradžios mokyklą. Domėjosi technika, todėl mokėsi „Curtis“ aukštesniojoje mokykloje, baigė „Harrisono“ aukštesniąją technikos mokyklą ir vėliau įstojo į „Lane“ jaunimo koledžo inžinerijos skyrių.
Stasys Girėnas (tikroji pavardė buvo Girskis, tačiau Amerikoje jis ją susitrumpino ir tapo Girčium (Girch)) buvo kone visiška S. Dariaus priešingybė - lėtas, uždaro būdo, užsispyręs, todėl ne kartą vadintas tikru žemaičiu. Jis gimė 1893 m. spalio 4 d. Vytogalos k., (dabar Šilalės raj.). Jis gimė gausioje šeimoje, buvo šešioliktas vaikas. Tačiau iš šešiolikos vaikų net dvylikai nebuvo lemta išgyventi. Vaikystė taip pat buvo sunki. Pats Girėnas yra pasakojęs, kad net valgyti neturėdavo, dirbamos žemės čia buvo mažai. Tėvo neteko būdamas dešimties, o mamos - penkiolikos metų. Po mamos netekties Girskis pradėjo susirašinėti su pussesere Agniete Giliene-Girskyte, jau gyvenusia Amerikoje, ir paprašė jos atsiųsti tais laikais vadinamąją šipkartę - bilietą laivu. Po pirmųjų mamos mirties metinių broliai pėsti iškeliavo Rygos link. L. Gudeliūnienė sako, kad S. Girskis buvo vienintelis šeimoje ragavęs mokslo. Pastebėję susižavėjimą technika ir lėktuvais, broliai jo išsilavinimu rūpinosi ir Amerikoje. „Vyresnieji matė, kad jaunėlis žiūri tik į dangų. Girskis nuo mažumės turėjo svajonę skraidyti. Nors jo vaikystėje lėktuvų nebuvo, būsimas lakūnas žavėjosi paukščiais, norėjo užsiauginti sparnus.
Pirmąjį pasaulinį karą abu lakūnai sutiko Amerikoje. 1917 m. S. Darius nutraukė mokslus ir savanoriškai stojo į JAV kariuomenę. Puikiai S. Darių apibūdino amžininkas, draugas, pulkininkas-leitenantas Leonardas Peseckas: „Tarnyboje buvo uolus, sąžiningas, drausmingas. Jis buvo pavyzdžiu ne tik jaunesniems, bet ir vyresniesiems ginklo draugams. Jo veide visuomet žaidė šypsena. Jis buvo aukšto ūgio ir plačių pečių, šviesiaplaukis.“ L. Gudeliūnienė pasakoja, kad arčiau lėktuvų S. Girėnas atsidūrė Pirmojo pasaulinio karo metais. „Jis įstojo į Amerikos kariuomenę, norėjo tarnauti Amerikos karo aviacijoje. Dėl to pakeitė pavardę - vietoj Stasio Girėno tapo Stanley Girch. Nors skraidyti negalėjo, atlikdamas savanorio kareivio pareigas turėjo galimybę būti arčiau savo svajonės. Kariškiai pastebėjo technikai gabų vaikiną, todėl leido jam mokytis. Jis įgijo lėktuvų mechaniko specialybę. Užrašų knygutėje yra išlikęs įrašas: „1917-1919 m. Kariuomenėje jis aptarnavo lėktuvus ir remontavo jų variklius. Nors skraidyti negalėjo, toje eskadrilėje buvo nerašyta taisyklė - kiekvieną suremontuotą lėktuvą išstumiant iš angaro į pirmąjį skrydį lakūnas paimdavo ir mechaniką.“
Sąskrydis virš vandenyno: "Lituanicos" gimimas
S. Darius ir S. Girėnas susipažino 1927 m. Čikagoje. Juos suartino bendra profesija, o artimiau jie susibendravo, kuomet S. Girėnas leisdavo paskraidyti savo lėktuvu S. Dariui. Tik 1932 m. abu lakūnai apsisprendė skristi per Atlantą. 1927 m. S. Darius į Ameriką atvyko jau turėdamas tikslą į Lietuvą grįžti lėktuvu. 1932 m. jam kilo mintis į žygį per Atlantą pasikviesti ir S. Girėną: „Girėnas puikiai pilotavo lėktuvus, išmanė mechaniką, mokėjo remontuoti, suprato prietaisus, buvo lakūnas akrobatas - puikus bendražygio pasirinkimas. Tačiau jis buvo labai atsargus. Vaikystėje ragavo bado ir skurdo - į tai grįžti nenorėjo, todėl iš karto nesutiko. Jis galvojo, planavo, apsvarstė visus variantus.“
Finansinės galimybės buvo nedidelės, abu lakūnai sudėjo visas savo santaupas ir pasirinko tokiuose skrydžiuose jau išbandytą, bet gerokai panaudotą „Bellanca Pacemaker CH-300“ lėktuvą. Tačiau šį lėktuvą vis dar reikėjo pritaikyti transatlantiniam skrydžiui, o S. Darius ir S. Girėnas tam pinigų nebeturėjo. Tuomet buvo nuspręsta trūkstamų lėšų prašyti JAV lietuvių bendruomenės. Šiuo tikslu 1932 m. liepos 11 d. lakūnai nusipirko lėktuvą „Bellanca“, o liepos 11-ąją išleido atsišaukimą į lietuvių tautą, ragindami nubusti ir prisidėti prie jų skrydžio. Po kelių dienų Lietuvos konsulate buvo išrinktas skrydžio per Atlantą organizavimo komitetas ir įsteigtas fondas rėmėjų aukoms rinkti. Rinkti lėšas, kai pasaulį krėtė didžioji ekonominė krizė, pasirodė labai sunku, todėl buvo organizuojamos aviacijos šventės, gegužinės ir kitos panašios lėšų rinkimo akcijos. Žmonės didžiavosi tokiais dideliais tautiečių tikslais, jų rengiamomis šventėmis ir kiek galėdami prisidėjo prie skrydžio. Ypač S. Darius, iškalbingas, reprezentatyvus žmogus, prisidėjo prie žygio populiarinimo. Jis bendravo su žurnalistais, dalijo interviu, buvo kviečiamas pasisakyti radijuje. Surinkus trūkstamas lėšas lėktuvas buvo pritaikytas transatlantiniam skrydžiui, o 1933 m. balandžio 24 d. išbandytas.
Lėktuvui reikėjo gero pavadinimo. „Lituanica“ reiškia lietuvybę, tautiškumą. Kadangi pasaulyje anglų kalbą supranta daugiausia žmonių, tai ir pavadinimas tam tiko.
Didysis kelionė: "Lituanicos" skrydis per Atlantą
1933 m. liepos 15 d. lakūnai, lydimi artimiausių draugų ir davę paskutinius interviu, pakilo iš „Floyd Bennet“ oro uosto, Niujorke. Naktį, iš liepos 16 d. į 17 d. lakūnai planavo kelyje užtrukti apie 40 valandų. Apskaičiavimas buvo gana tikslus - ore jie išsilaikė 37 valandas ir 11 minučių. Lakūnų tikslas buvo skristi maršrutu Niujorkas-Kaunas be nutūpimo. Pakilę iš Niujorko aerodromo skrido Niufaundlando salų link. Ten išmetė raštelį, kad kelionė sekasi puikiai. Raštelis buvo rastas. Tuo metu nebuvo ryšio priemonių.
Skrydžio metu jie gabeno ir paštą. Tai buvo pirmasis pasaulyje transatlantinis oro pašto siuntinys. L. Gudeliūnienė tvirtina, kad „Lituanica“ Europoje papuolė į audrą, tačiau katastrofos aplinkybių yra ir daugiau: „Kuras buvo supiltas į aliumininius bakus. Aliuminiui reaguojant su kuru atsirado nuosėdų. Kai lėktuvą supurtė audra, prie bako sienelių prilipusios dalelės atitrūko ir susimaišė su kuru. Toks darinys keliavo ir į variklį. Katastrofos metu buvo rastas užsikimšęs karbiuratorius. Vienas liudininkas teigė matęs, kad virš medžių viršūnių skrendantis oranžinis lėktuvas kosėjo ir čiaudėjo. Lėktuvą pilotavo Girėnas. Darius greičiausiai su prožektoriumi švietė persisvėręs per lėktuvo langelį.“
Tragedija ir legenda: "Lituanicos" katastrofa
Naktį iš liepos 16 į 17 d. įvyko tragedija - lėktuvas sudužo Vokietijoje, netoli Soldino (dab. Myslibužas, Lenkija). Yra dvi pagrindinės „Lituanicos“ katastrofos versijos. Oficiali katastrofos priežastis buvo sunkios atmosferinės sąlygos ir motoro veikimo defektai. Todėl manoma, kad ieškodami vietos nusileisti lakūnai apsiriko aukštyje. Skrisdami žemai jie užkabino medžių viršūnes ir visu greičiu rėžėsi žemyn. Kita versija, kad „Lituanica“ lėktuvą galėjo pašauti vokiečių karo policija.
L. Gudeliūnienė sako, kad tokia skrydžio baigtis iš karto tapo legenda visame pasaulyje: „Žinia, kaip du vyrai dėl savo tautos paaukojo gyvybę, greitai apskriejo pasaulį. Mums Dariaus ir Girėno skrydis yra didžiulis pasididžiavimas. Tai nebuvo techninė pažanga ar tik sportinio rezultato siekimas, tai buvo meilės tėvynei išraiška.“
Palikimas ir įkvėpimas: Amžinoji Dariaus ir Girėno istorija
Tragiškai pasibaigęs lakūnų skrydis paliko žmonių atmintyse gilų pėdsaką. 90-asis šio nepaprasto skrydžio jubiliejus suteikia mums galimybę prisiminti ir gerbti šias išskirtines asmenybes. Jų drąsa ir įžvalgos tebėra įkvėpimas ateities kartoms ir priminimas, kad joks iššūkis nėra per didelis, jei tik turime tikėjimą ir ryžtą.
Šiemet sukako 90 metų nuo legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties. Ta proga Dubičių bibliotekos bibliotekininkė R. Lukoševičienė, kultūros centro direktorė V. Šlavenec ir kaimo vaikai apsilankė Krokšlio kaime, kuriame prieš 90 metų buvo pagerbti iš JAV su lėktuvu Lituanica pakilę, Atlantą perskridę ir Vokietijoje žuvę lakūnai. 1933 m. kaimas jų garbei pasodino du ąžuolus, vėliau pastatė paminklą, Baublį, stogastulpius bei iš ąžuolų išdrožtą S. Dariaus ir S. Girėno skulptūrą. Ji sukurta iš tų pačių 1933 metais jų garbei pasodintų ąžuoliukų, kuriuos nulaužė 2010 metais pro kaimą praūžusi galinga audra. Skulptūros viršuje sukasi mažas lėktuvėlis - simbolinė Lituanika ir liudija, jog šiame kaime lietuviškumo, patriotizmo dvasia bus gyva amžinai, ji keliaus iš kartos į kartą. Stogastulpyje su varpu viršuje yra išraižytas užrašas: „Skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos.“ Stogastulpio ir skulptūros autorius Antanas Česnulas, o Krokšlys jo gimtasis kaimas. Krokšlio gyventojai sukūrė ir dainą apie šiuos didvyrius.Prie S. Dariui ir S. Girėnui skirtų atminties ženklų pasakojome vaikams apie lakūnų vaikystę, mokslus, sportą ir didelį norą perskristi Atlantą.
Ant Puntuko akmens iškalti S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Jų palaikai dabar ilsisi Kaune. Šis skrydis svarbus ir pasaulio aviacijos istorijai. Tuo metu tai buvo antras pagal įveiktą atstumą be nusileidimo (6411 km.) skrydis pasaulyje.
Gražinos Sviderskytės knyga „Darius ir Girėnas. Visa knyga paremta dokumentine medžiaga. Tik viename skyriuje G.Sviderskytė davė valią fantazijai ir perteikė, apie ką prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius galėjo kalbėtis herojai. „Bet daug žinių įterpta ir į tą pokalbį, - pabrėžė žurnalistė. - Nenorėjau vaikams papasakoti legendos, perduoti savo vaizduotės paveikslo. Anot žurnalistės, kaip vaikams, knyga yra nemažos apimties - 71 puslapio. Vyresniesiems susitikimas su, atrodytų, puikiai žinomais herojais esą gali būti maloniai netikėtas. Mat tai bus proga prisiminti ne tik lakūnus ir „Lituanicos“ skrydį, bet ir istorijos raidą, ypač XX a. „Įsivaizduoju, kad skaitytojas bus nuo aštuonerių metų. Yra vaikų, labiau suaugusių su suaugusiuosius. Mano aštuonmetis sūnus ne tik yra paleidęs pirmą raketą, bet ir geriau už mane skiria lėktuvų modelius, žino aeronautikos istoriją. Norėčiau, kad knygą jie skaitytų ne ilgomis atkarpomis, bet įsigilindami į visas žinutes, - svajojo autorė. - Būtų nuostabu, jei ji taptų šeimos knyga.“
2023 m. liepos 15-17 d. Lietuva mini Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį. Ta proga, leidykla OBUOLYS, drauge su Lietuvos aviacijos muziejumi, išleidžia ypatingą XXL dydžio numeruotą riboto tiražo albumą DARIUS IR GIRĖNAS, skirtą sparnuotų lietuvių žygdarbiui paminėti. Nepraleiskite galimybės įsigyti šio albumo, kol galioja speciali sumažinta kaina. Svarbiausia, įsigydami šią knygą gausite progą įamžinti savo vardą filmo titruose - visas pelnas bus skirtas naujo vaidybinio filmo „Darius ir Girėnas. Soldino miško paslaptis“ kūrimo biudžetui, o albumo pirkėjai bus įtraukti į projekto mažųjų rėmėjų sąrašą.
