Gyvūnų prieglaudos steigimas - tai atsakingas žingsnis, reikalaujantis kruopštaus pasiruošimo ir atitikimo įvairiems teisiniams bei veterinariniams reikalavimams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos būtina žinoti planuojant gyvūnų prieglaudos įkūrimą.
Teisiniai, veterinariniai ir higienos reikalavimai
Prieš pradedant bet kokią veiklą, susijusią su gyvūnų prieglauda, būtina išsiaiškinti visus teisinius reikalavimus. Tai apima verslo registravimą, leidimų gavimą iš savivaldybės ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytų reikalavimų atitikimą. Gyvūnų gerovė yra svarbiausias prioritetas, todėl prieglauda turi užtikrinti tinkamas sąlygas gyvūnams: švarias, sausas ir gerai vėdinamas patalpas, tinkamą ir subalansuotą maistą, nuolatinę prieigą prie švaraus vandens, reguliarią priežiūrą ir veterinarinę pagalbą.
Priėmimo metu atliekamas gyvūnų įvertinimas yra tarsi patikrinimo punktas. Atpažinę gyvūnus, kurie turi didelius šansus būti atiduotais, mes galėsime pagreitinti jų kelią į laimingą atomazgą. Tinkamai planuojant priimamų gyvūnų srautus, mes galėsime sutrumpinti gyvūnų buvimo prieglaudoje laikotarpį bei pagerinti gyvūnų sveikatą ir gerovę. Kasdienis ar mėnesinis gyvūnų priėmimo bei išvykimo palyginimas leidžia kontroliuoti populiaciją.
Priėmimo ir judėjimo srautų planuose turi būti numatyta kokia nors aiški atskirtis tarp priimamų ir išvykstančių gyvūnų. Svarbu skaičiuoti, kiek kasdien tikimasi priimti gyvūnų, ir vesti mėnesines ataskaitas tam, kad būtų galima sekti patenkančių gyvūnų kiekio priklausomybę nuo sezono. Numatomas vidutinis priėmimų skaičius per dieną (mėnesinis dienos vidurkis, arba MDV) gali būti apskaičiuojamas dalijant per mėnesį priimtus gyvūnus iš mėnesio dienų skaičiaus. Numatomas mėnesinis gyvūnų skaičius gali būti nustatytas remiantis gyvūnų priėmimą kontroliuojančia strategija arba tvarkaraščiu, arba atsižvelgiant į praėjusių metų duomenis ir tendencijas.
Personalas ir savanoriai
Priėmime turėtų dirbti toks kiekis personalo narių, kuris atitiktų sezoninius ir kasdienius priimamų gyvūnų skaičiaus svyravimus. Įvertinkite, kiek laiko reikia patyrusiam darbuotojui atlikti visas gyvūno priėmimo procedūras, aprašytas protokoluose. Dauginant vidutinį priėmimų skaičių per dieną iš laiko minutėmis, reikalingo kiekvienai priėmimo procedūrai atlikti, galima spręsti apie darbuotojų poreikį. Pavyzdžiui: 15 min * 10 kačių per dieną = 150 min arba 2,5 h. Jei tik įmanoma, organizuokite komandinį darbą po du. Sezoniniai darbuotojai gali būti reikalingi vasaros metu, esant kačiukų antplūdžiui. Tokiais atvejais naudinga suporuoti patyrusį priėmimo komandos darbuotoją su sezoniniu darbuotoju, taip sumažinant poreikį apmokymams bei sutaupant pinigų.
Priėmimo darbuotojai turi būti apmokyti atlikti klinikinį tyrimą ir elgsenos įvertinimą, išmanyti užkrečiamų ligų plitimą bei kontrolę, o taip pat apie populiacijos valdymą. Jei įmanoma, priėmimo procedūros turėtų būti atliekamos komandiškai, siekiant užtikrinti tiek darbuotojų, tiek gyvūnų saugumą. Jei priimamojo darbuotojai taip pat prižiūri ir prieglaudoje jau esančius gyvūnus, imkitės atsargumo priemonių, kad būtų išvengta ligų perdavimo naujai atvykusiems gyvūnams - prieš imdamiesi darbo su priimamais gyvūnais, darbuotojai turi plautis rankas bei apsivilkti švarius rūbus.
Sėkmingam gyvūnų prieglaudos veikimui būtina suburti patikimą komandą, kurią sudarytų veterinarai, gyvūnų prižiūrėtojai ir savanoriai. Savanoriai gali padėti įvairiose srityse, pvz., gyvūnų priežiūroje, patalpų tvarkyme, renginių organizavime ir pan. Didesnėse organizacijose paprastai dirba 1-2 etatiniai žmonės, o visi kiti - savanoriai, studijuojantys, dirbantys.
Priėmimo zonos ir patalpų įrengimas
Priėmimo zona turi būti naudojama tik gyvūnų priėmimui; sergančių gyvūnų medicininei priežiūrai, eutanazijos procedūroms turi būti paskirtos kitos zonos. Jei to padaryti neįmanoma, tos pačios zonos negalima vienu metu naudoti skirtingoms reikmėms, ir prieš naudojant zoną naujų gyvūnų priėmimui, ji turi būti kruopščiai išdezinfekuota. Priėmimo patalpa turi būti visiškai uždara, kad gyvūnai negalėtų pabėgti. Joje turėtų būti lengva palaikyti švarą bei ramybę. Priėmimo zonoje gali būti pastatyti keli narvai, bet jie turėtų būti skirti tik trumpalaikiam gyvūnų apgyvendinimui - daugiausia kelioms valandoms.
Gyvūnų klinikinio tyrimo procedūra turi būti suplanuota dar prieš patį priėmimą, kad kuo mažiau tektų keisti globotinių buvimo vietas bei pakartotinai jais rūpintis. Visos klinikiniam tyrimui ir dezinfekcijai prieš priimant sekantį gyvūną skirtos priemonės turi būti paruoštos iš anksto. Patariama pasirūpinti atskiromis zonomis šunims, katėms ir kitoms rūšims. Jei tai neįmanoma, reiktų sukurti bent minimalius barjerus, kad šunys ir katės vieni kitų nematytų, ir vengti vienu metu dirbti su skirtingomis gyvūnų rūšimis.
Įrenkite aukščiau esančių lentynų arba pakylų, ant kurių statysite transportavimo narvelius su katėmis, kad jų nereiktų statyti ant grindų (katės jaučiasi saugiau, jei gali aplinką stebėti iš viršaus, ir tuomet patiria mažiau streso). Narvelius visuomet kuo nors uždenkite - tai irgi padeda išvengti streso. Nepalikite priglaudoje pririštų šunų be priežiūros.
Sodybos pritaikymas gyvūnų prieglaudai gali reikalauti nemažų investicijų. Būtina atsižvelgti į patalpų įrengimą pagal gyvūnų rūšis ir jų poreikius, teritorijos aptvėrimą, izoliatoriaus sergantiems gyvūnams įrengimą bei patalpų maisto saugojimui paruošimą.
Aplinkosaugos ir finansiniai aspektai
Gyvūnų prieglaudos veikla gali turėti įtakos aplinkai, todėl būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų: tinkamai tvarkyti gyvūnų atliekas, neviršyti nustatyto triukšmo lygio ir reguliariai dezinfekuoti patalpas bei įrangą, siekiant išvengti ligų plitimo.
Gyvūnų prieglaudos išlaikymas reikalauja nuolatinių finansinių išteklių. Būtina apsvarstyti finansavimo šaltinius (parama iš valstybės, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų, privačių asmenų arba pajamos iš komercinės veiklos) ir išlaidas (patalpų nuoma ar išlaikymas, maistas, veterinarinė pagalba, darbuotojų atlyginimai ir kitos išlaidos).
Gyvūnų prieglaudos steigimo reikalavimų apibendrinimas:
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Teisiniai reikalavimai | Verslo registravimas, leidimai iš savivaldybės, veterinariniai reikalavimai. |
| Veterinariniai ir higienos reikalavimai | Tinkamos patalpos, maitinimas, vanduo, priežiūra, veterinarinė pagalba. |
| Aplinkosaugos reikalavimai | Atliekų tvarkymas, triukšmo lygis, dezinfekcija. |
| Patalpų įrengimas | Patalpų įrengimas, teritorijos aptvėrimas, izoliatorius, patalpos maisto saugojimui. |
| Finansiniai aspektai | Finansavimo šaltiniai, išlaidos. |
| Darbuotojai ir savanoriai | Veterinarai, gyvūnų prižiūrėtojai, savanoriai. |
Gyvūnų priėmimo procedūros
Kiekvienas asmuo, pristatęs į prieglaudą gyvūną, turi užpildyti gyvūno istorijos anketą. Atliekamas trumpas klinikinis tyrimas, įskaitant apžiūrą su Vudo lempa ir visus kitus pirminių tyrimų testus, pasirenkamus priklausomai nuo prieglaudos gyvūnų populiacijos poreikių ir prieglaudos išplanavimo (pvz., retroviruso testas prieš apgyvendinant kates grupėse kartu su kitomis). Vakcinas ruoškite tik kai jos reikalingos.
Pastaba: Gyvūnų prieglaudos steigimas gali būti puiki verslo galimybė tiems, kurie myli gyvūnus ir yra pasirengę investuoti laiko ir pinigų į verslo plėtrą. Tinkamai organizavus verslą ir laikantis gero verslo plano, investicijos greitai atsipirks.
Perpildytos gyvūnų prieglaudos
Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais, šiuo metu turime du padalinius: Vilniuje ir Kaune. Mūsų tikslas yra visiems globotiniams rasti namus, tad jie prieglaudoje gyvena tol, kol randa naujus šeimininkus arba miršta nuo senatvės. Esame nevyriausybinė, ne pelno siekianti gyvūnų globos organizacija, kurios branduolį sudaro savanoriai.
Kiekvienas gyvūno augintinio globėjas, pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui, atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas interneto svetainėje skelbia praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą.
