Indų kosmologijoje laikas yra neatsiejamas nuo cikliškumo, o ilgus amžius apibrėžia keturios jugos. Kiekviena juga pasižymi vis mažėjančiu dorumu ir didėjančiu materializmu, kol galiausiai pasiekiama tamsiausia ir sunkiausia era - Kali juga. Ši era, dar vadinama Geležies amžiumi, apibūdinama kaip laikotarpis, kai viešpatauja nežinojimas, gobšumas, rūstybė ir dvasinis nuosmukis.
Prieš Kali jugą, pagal tradicinį indų tikėjimą, buvo trys kitos jugos: Satja arba Krita Juga (Aukso amžius), Treta-juga (Sidabro amžius) ir Dvapara-juga (Bronzos amžius). Krita-juga buvo laikoma tobulybės era, kai žmonės gyveno be ligų, neapykantos ar nepriteklių, o jų gyvenimo trukmė siekė iki 100 tūkst. metų. Juos visų žemiškųjų troškimų nebuvimas, o dorybė buvo pagrindinė jų vertybė.
Dvapara-juga jau pažymėjo teisingumo sumažėjimą per pusę, atsiradimą troškimų, ligų ir nelaimių. Žmonių gyvenimo trukmė sutrumpėjo iki 1000 metų. Treta juga parodė dar didesnį teisingumo mažėjimą, atsiradimą ydos, tačiau dar buvo laikomasi religinių apeigų ir paplitę aukojimai. Žmogaus gyvenimo trukmė šioje eroje siekė iki 10 tūkst. metų.
Kali juga, kaip paskutinė ir tamsiausia era, prasidėjo, kai dorybė sumažėjo iki vieno ketvirtadžio ir palaipsniui nyksta. Šiuo metu žmonės linkę į blogį, jų gyvenime dominuoja ligos, apatija, pyktis, stichinės nelaimės, kančia ir skurdo baimė. Dvasinis gyvenimas apleidžiamas, o materializmas ir geidulingumas tampa svarbiausiomis vertybėmis.
Indų epas „Mahabharata“ aprašo Kali-jugą kaip laikotarpį, kai „Pasaulio siela” - juodos spalvos. Žmonių gyvenimo trukmė smarkiai sutrumpėja, o valdovai tampa neprognozuojami, kelia mokesčius ir nesirūpina žmonių dvasingumu. Įsivyrauja gobšumas ir rūstybė, o dorovė pamažu išnyksta. Paleistuvystė tampa įprastu reiškiniu, o žmonės pripras prie kenksmingų vaistų ir gėrimų.
Viena iš pagrindinių Kali jugos ypatybių yra darnos ir teisingumo nykimas. Jei Satja jugoje dorybė buvo ant keturių stulpų, tai Dvapara jugoje - ant trijų, Treta jugoje - ant dviejų, o Kali jugoje - belikęs vienas, kuris taip pat greitai nyksta. Tai metaforiškai vaizduojama kaip jautis, simbolizuojantis dharmą, kurio kojos palaipsniui nulūžta.
Nors tradiciškai laikoma, kad Kali jugos trukmė yra 432 000 metų, yra pasiūlyta ir kitų jos trukmių. Daugelyje sanskrito tekstų 12 000 metų ciklo trukmė buvo dirbtinai padidinta, įvedus dauginimo iš „360” koeficientą. Tačiau kai kuriuose svarbiuose sanskrito tekstuose, tokiuose kaip „Mahabharata“ ar „Manu įstatymai“, išlieka pirminė Jugų Ciklo trukmė - 12 000 metų. Svamis Šri Juktešvaras išaiškino, jog pilnas Jugų Ciklas trunka 24 000 metų ir susideda iš 12 000 metų trukmės Pakilimo ciklo ir dar 12 000 metų trukmės Nuopolio Ciklo.
Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad Kali juga jau baigėsi, o jos trukmė siekia vos 5000 metų. Kitiems ji dar tęsiasi. Pasak Brahma Kumaris mokymo, egzistuoja 5 amžiai arba jugos, sudarantys 5000 m. ciklą, kur Kali juga yra žemiausias amžius. Tačiau tradicinė samprata ir dauguma tekstų nurodo daug ilgesnę Kali jugos trukmę.
Indų astronomijoje buvo visuotinai sutarta, kad esamos reiškinių tvarkos pradžioje visos planetos pradeda judėti nuo 0° Avino ir grįžta į tą pačią padėtį danguje po tam tikrų laiko intervalų. Tai lemia jų visuotiną jungtį. Ši idėja apie „Tobulus Metus“, kai planetos grįžta į pradinę padėtį, minima ir senovės graikų tekstuose, pavyzdžiui, Platono veikale „Timajus“. Tačiau, nepaisant įvairių interpretacijų ir skaičiavimų, tiksli Kali jugos pradžios data, remiantis senoviniais sanskrito tekstais, išlieka paslaptimi.
Visuotinai pripažinta Kali-jugos pradžios data yra 3102 metai prieš mūsų erą, praėjus 35 metams po didžiojo Mahabharatos mūšio. Ši data apskaičiuota remiantis informacija iš sanskrito astronominio veikalo „Surja Siddhanta“. Tačiau „Surja Siddhantoje“ nėra nurodoma, kad tokia planetų rikiuotė vyko Kali-jugos pradžioje, o priešingai - teigiama, jog planetų jungtis 0° Avino vyksta Auksinio Amžiaus (Satja/Krita) pabaigoje.
Nepaisant sudėtingos teologinės struktūros, kurioje aprašomos šio amžiaus charakteristikos, Kali-jugos pradžios ir pabaigos datos tebelieka paslaptyje ir kelia diskusijas tarp mokslininkų ir dvasininkų. Kai kurie mano, kad Kali juga jau baigėsi, kiti - kad ji dar tęsiasi ir artėja prie pabaigos, o jos pabaigoje neišvengiamai vyks Žemės klimato pokyčiai ir civilizacijų krachas.

Kali juga yra apibūdinama kaip laikotarpis, kai žmonės atitolsta nuo dvasingumo ir pasineria į materialinį pasaulį. Tai laikas, kai išsigimsta kastų sistema, o valdovai ir visuomenė praranda savo dvasines vertybes. Pasak pranašysčių, Kali jugos pabaigoje bus dideli gamtos kataklizmai, o po jų prasidės nauja, šviesesnė era.
Vėl nemokamai dalys kalio jodido tabletes: senųjų galiojimas baigėsi
Indų kultūroje laikas yra suvokiamas ne linijiniu, o ciklišku principu. Šis cikliškumas atsispindi keturių amžių (jugų) sampratoje, kur kiekviena era pasižymi vis didesniu nuosmukiu dvasinėje ir moralinėje plotmėje. Kali juga, kaip paskutinė ir tamsiausia era, simbolizuoja visiško atsiskyrimo nuo Dievo ir dvasinių vertybių laikotarpį.
Indų mitologijoje ir filosofijoje Kali juga yra ne tik nuosmukio, bet ir galimybės atgimti metas. Po tamsiausio laikotarpio neišvengiamai ateina atsinaujinimas. Nors šiuo metu žmonija išgyvena didelius sunkumus, tai yra ir proga susimąstyti, atgailauti ir ieškoti dvasinio kelio, kad galėtų pasitikti naują, šviesesnę erą.
Svarbu suprasti, kad Kali juga nėra tik pasyvus laukimas pabaigos, bet aktyvus laikotarpis, kuriame žmogus gali daryti įtaką savo likimui. Per atgailą, savęs pažinimą ir dvasines praktikas galima sumažinti neigiamus šios eros padarinius ir pasiruošti naujai pradžiai.
Astrologės Nijolės Gabijos Wolmer teigimu, dabartinė žmonija yra dvasiškai akla, tačiau viskas priklauso nuo mūsų pastangų, požiūrio ir noro dvasiškai tobulėti. Supratimas, kad mes gyvename toli gražu ne pačiame laimingiausiame amžiuje, padeda suvokti, kiek daug laiko šiandien turime skirti dvasinei praktikai ir savęs pažinimui.
Nors tiksli Kali jugos pradžios ir pabaigos data lieka diskusijų objektu, jos apibūdinimas ir pranašystės yra aiškios. Tai laikotarpis, kai dorybė beveik išnyksta, o žmonės gyvena nežinojime, gobšume ir kančioje. Tačiau net ir tamsiausiu metu išlieka viltis atgimti ir grįžti prie dvasinių vertybių.

Pagal kai kuriuos skaičiavimus, dabartinė Kali juga artėja prie savo pabaigos. Nuo jos pradžios 3676 m.pr.m.e praėjo beveik 5700 m. Jugos pabaigoje neišvengiamai vyks Žemės klimato pokyčiai ir civilizacijų krachas, nes tai būdinga pereinamiesiems periodams. Tačiau po šio nuosmukio seks nauja, kylanti Dvapara-juga, kuri žada dvasinį ir materialinį atgimimą.

Majų kalendoriuje data apie 2012 m. pažymima kaip “laiko pabaiga“. Tačiau tai nebuvo pasaulio pabaigos pranašystė, o tiesiog ilgos eros, ciklo pabaiga. Tai primena mums, kad gyvename ciklų, erų, amžių sandūroje, gyvename pokyčių laikotarpiu. Tai puiki proga visiems mums susimąstyti ir atkurti harmoniją - su savimi, aplinkiniais, su gamta.
Šis laikotarpis, nepaisant visų sunkumų, yra ir galimybė dvasiniam augimui. Kai kurie mokslininkai ir dvasininkai teigia, kad mes gyvename pereinamajame laikotarpyje, kuris gali lemti didelius pokyčius tiek mūsų planetoje, tiek mūsų sąmonėje. Dabartinis tektoninio aktyvumo kilimas ir ekstremalių gamtos fenomenų padažnėjimas signalizuoja, jog lėtai įžengiame į Žemės kritinių pokyčių laikotarpį.

