Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas laukimo, džiaugsmo, bet ir daugybės klausimų bei rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos. Siekiant užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir sveikatą tiek mamai, tiek kūdikiui, atliekama daugybė įvairių tyrimų. Kartu su fiziniais pokyčiais, daugelis moterų susiduria su apetito trūkumu ar pakitimais. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius nėštumo metu atliekamus tyrimus ir nagrinėsime apetito nebuvimo priežastis bei sprendimo būdus.
Nėštumo metu atliekami tyrimai
Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduota reikalingi sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai.
Kraujo tyrimai
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 savaičių, vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 valandoms po gliukozės išgėrimo. Tyrimas kartojamas 27-28 sav.
- Rh faktoriaus tyrimas: Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+).
- Sifilio tyrimas: Sifilis - gana lengvai užkrečiama liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. Atliekamas nėštumo pradžioje.
- ŽIV tyrimas: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimdymo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
- Lytiškai plintančių ligų (LPL) tyrimai: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.
- Kraujo tyrimas dėl raudonukės: Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
- Toksoplazmozės tyrimas: Esant užsikrėtusiai motinai vaisius infekuojamas apie 50 proc. atvejų. Įgimtai toksoplazmozei būdinga smegenų pakenkimas, hidrocefalija, chorioretinitas, sutrikęs psichomotorinis vystymasis. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti.
- Hepatito B tyrimas: Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
Šlapimo tyrimai
Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.
Genetiniai tyrimai
Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Tai vienas moderniausių ir saugiausių tyrimų, kuris yra atliekamas jau nuo 10 nėštumo savaitės. Tyrimas remiasi laisvos vaisiaus DNR, esančios motinos kraujyje, analize. Tyrimo privalumas - labai mažas klaidų tikimybės procentas ir visiškas saugumas vaisiui. 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. Tai invazinis tyrimas, kuris yra atliekamas nuo 15-16 nėštumo savaitės. Jo metu į pilvo ertmę įvedama adata ir paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Chorioninių gaurelių tyrimas (CGB) atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau 2-3 proc. riziką iki 99 % tikslumu.
Kiti tyrimai
- B grupės streptokokas (BGS) pasėlis: Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
- Herpes simplex virusas (HSV) tyrimas: Skiriamas HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma. Plinta kontaktiniu būdu. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
- Vaisiaus judesių stebėjimas: Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.
Apetito nebuvimas nėštumo metu
Nėštumo metu apetito praradimas - ne toks jau ir retas reiškinys. Kartais tiesiog nesinori vienos ar kitos rūšies maisto, kartais galite jausti alkį, bet sunku prisiversti valgyti. Tai gali sukelti nerimą, tačiau dažniausiai tai yra laikina ir susiję su nėštumo fiziologija.
Dažniausios apetito stokos priežastys nėštumo metu
- Rytinis pykinimas ir vėmimas: Šleikštulys ir vėmimas yra dažniausias negalavimas, ypač pirmąjį trimestrą. Tai gali paveikti maisto vartojimo įpročius ir apetitą. Moksliniame tyrime nustatyta, kad 70 proc.
- Psichikos sveikatos sutrikimai: Nerimas arba depresija gali lemti apetito sutrikimus. Dėl įvairių fizinių ir biocheminių pokyčių nėščiąsias dažniau kamuoja psichikos sveikatos problemos.
- Vaistai: Tam tikri vaistai, kuriuos saugu vartoti nėštumo metu, pavyzdžiui, antidepresantai, gali sukelti šalutinį poveikį - apetito sumažėjimą.
- Valgymo sutrikimai: Kai kurioms nėščiosioms gali pasireikšti valgymo sutrikimai, įskaitant anoreksiją ir bulimiją.
Ką daryti, jei netenkate apetito nėštumo metu?
Jei apetitą praradote dėl pykinimo ir vėmimo, stenkitės vengti aštraus ir riebaus maisto, gerkite daugiau skysčių tarp valgymų, valgykite mažomis porcijomis bei dažniau nei įprastai. Jei negalite valgyti visko, pirmenybę teikite maisto produktams, kuriuos mėgstate ir nuo kurių nepykina. Į racioną įtraukite vitamino B1 turinčių produktų.
Svarbu! Jei apetito nėra tik retkarčiais arba jei tam tikru metu nenorite konkretaus maisto, neverta nerimauti. Tačiau jei nuolat nevalgote pusryčių, pietų ar vakarienės, apetitą praradote ilgiau nei parai ir per ją nieko nevalgėte, reikėtų pasitarti su specialistais. Tokiu atveju tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali pradėti trūkti svarbiausių maistinių medžiagų.
Svorio valdymas nėštumo metu
Nėštumo metu svorio priaugimas yra normalus reiškinys, tačiau svarbu jį kontroliuoti. Rekomenduojama didinti raciono kaloringumą palaipsniui: I trimestras - 200 papildomų kilokalorijų; II ir III trimestrai - 300 papildomų kilokalorijų. Svorio priaugimo norma nėštumo metu: • I trimestras - iki 1,5 kg; • II trimestras - plius 5 kg; • III trimestras - apie 4 kg.
Jei antrasis nėštumas seka tuoj po pirmojo, tuomet papildomas svoris neturėtų viršyti 15 kg. Antsvorio priežastys gali būti įvairios: nereikalingo skysčio sankaupos, toksikozės kompensacija, stambus vaisius, padidėjęs apetitas, neracionalus mitybos režimas, polinkis į pilnumą, amžius, psichologinės priežastys.
Dažnos nėščiųjų problemos ir sprendimai
Nėštumo metu gali kilti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip vidurių užkietėjimas, rėmuo, nėščiųjų diabetas, mėšlungis, troškulys, skonio pokyčiai, mažakraujystė, pikacizmas, pieno netoleravimas. Kiekvienai problemai yra sprendimo būdų, tačiau svarbiausia - konsultuotis su gydytoju.
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas nėščiosioms gali būti susijęs su hormonų kiekio padidėjimu, padidėjusios gimdos spaudimu ar vartojant geležies preparatus. Norint to išvengti, būtina vartoti daugiau skaidulinių medžiagų, gerti daug skysčių ir būti fiziškai aktyvioms.
Rėmuo
Rėmuo atsiranda skrandžio turiniui patekus į stemplę. Rekomenduojama valgyti lėtai, po mažai, gerai sukramtyti maistą, vengti riebaus ir aštraus maisto.
Nėščiųjų diabetas
Nėščiųjų diabetas pasireiškia angliavandenių netoleravimu ir padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje. Apie 24 ar 28 nėštumo savaitę reikėtų patikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Diagnozavus nėščiųjų diabetą, jis reguliuojamas dieta ir, jei reikia, insulinu.
Kiti patarimai nėščiosioms
Valgykite reguliariai 5-6 kartus po mažai, lėtai, gerai sukramtant maistą malonioje aplinkoje prie stalo. Venkite labai riebaus, stipriai kvepiančio, prieskoningo maisto ar gėrimų. Skirkite dėmesį burnos higienai. Pavalgius neprigulkite mažiausiai 20 minučių. Jei jaučiate troškulį, gerkite daugiau skysčių.
Nėščiųjų mityba: 5 patarimai, kaip tinkamai maitintis prieš gimdymą
Apetito praradimas nėštumo metu - ne toks jau ir retas reiškinys. Kartais tiesiog nesinori vienos ar kitos rūšies maisto, kartais galite jausti alkį, bet sunku prisiversti valgyti. Taigi dėl kokių priežasčių prarandamas apetitas? Ar tai gali pakenkti nėščiajai ir vaisiui? Rytinis pykinimas ir vėmimas - vieni dažniausiai pasitaikančių nėštumo, ypač pirmąjį trimestrą, negalavimų. Tačiau pykinti gali iki pat gimdymo dienos. Pykinimas ir vėmimas keičia maisto vartojimo įpročius, dažnai atsiliepia apetitui. Moksliniame tyrime nustatyta, kad 70 proc. Jei apetitą praradote dėl pykinimo ir vėmimo, stenkitės vengti aštraus ir riebaus maisto, gerkite daugiau skysčių tarp valgymų, valgykite mažomis porcijomis bei dažniau nei įprastai. Apetito sutrikimus gali lemti psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nerimas arba depresija. Dėl įvairių fizinių ir biocheminių pokyčių nėščiąsias dažniau kamuoja psichikos sveikatos problemos. Be to, depresija nėštumo metu gali sukelti norą valgyti nevisavertį, nesveiką maistą, tad nėščiajai gali trūkti svarbiausių medžiagų - folio rūgšties, riebiųjų rūgščių, geležies, cinko ir kt. Tam tikri vaistai, kuriuos saugu vartoti nėštumo metu, gali sukelti šalutinį poveikį - apetito sumažėjimą. Vienas jų - antidepresantai, skirti mažinti depresijos ir nerimo simptomus. Kai kurioms nėščiosioms gali pasireikšti valgymo sutrikimai, įskaitant anoreksiją ir bulimiją. Ekspertai apskaičiavo, kad netaisyklingai maitinasi 0,6-27,8 proc. Jei negalite valgyti visko, pirmenybę teikite maisto produktams, kuriuos mėgstate, nuo kurių nepykina ir t. t. Jei apetitą praradote dėl varginančio pykinimo ir vėmimo, pabandykite valgyti mažomis porcijomis, venkite aštraus ir riebaus maisto (dėl pastarojo kyla rūgštys), taip pat į racioną įtraukite vitamino B1 turinčių produktų. Jei apetito nėra tik retkarčiais arba jei tam tikru metu nenorite konkretaus maisto, neverta nerimauti. Tačiau jei nuolat nevalgote pusryčių, pietų ar vakarienės, apetitą praradote ilgiau nei parai ir per ją nieko nevalgėte, reikėtų pasitarti su specialistais. Tokiu atveju tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali pradėti trūkti svarbiausių maistinių medžiagų. Taigi apetito sutrikimai būdingi nėštumo pradžioje.
