Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje pateikiama pavyzdinė skundo forma (šablonas), kuri padės jums geriau struktūriškai parengti savo skundą. Skundą gali pateikti asmuo, manantis, kad buvo pažeistos vaiko teisės, arba pats vaikas. Kontrolieriaus darbinė kalba yra lietuvių kalba, vadinasi, jūsų skundas turi būti surašytas lietuvių kalba. Jūsų skundas neturi būti surašytas nepriekaištinga teisine kalba, jame nereikia išdėstyti konkrečių teisės normų - skundas turi būti aiškus ir suprantamas. Pabandykite išdėstyti tik faktus ir klausimus, kurie yra susiję su pažeidimu, dėl kurio skundžiatės. Skundą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui galima paduoti per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Kaip pranešti apie vaiko teisių pažeidimus?
Jeigu nukentėjote nuo nusikaltimo arba tapote nusikaltimo liudininku, turėtumėte apie tai pranešti policijai. Šiuo numeriu skambinkite tuomet, jeigu jūsų akivaizdoje įvyko nusikaltimas. Jeigu operatorė pateikia elgesio instrukcijas, laikykitės jų.
Pranešimo būdai
- Pateikti pareiškimą policijai pranešti apie nusikaltimą galite atvykę į artimiausią policijos komisariatą.
- Pateikdama(s) pareiškimą policijai, jūs turite teisę būti lydima(s) savo pasirinkto asmens - draugės, draugo, artimo giminaičio arba pagalbą teikiančios organizacijos darbuotojos.
- Pranešti apie įvykį galite ir anonimiškai.
- Taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
- Pokalbiai galimi ir kreipiantis el. paštu arba skambinant telefonu.
Asmuo, manantis, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai ar nesilaikoma nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų, gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir žodžiu. Pateikusiam elektroninį skundą (prašymą) per 5 darbo dienas bus pranešta, ar jis nagrinėtinas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, o jeigu reikės papildyti jo turinį suteiksime informaciją (konsultaciją). Tačiau visais atvejais skundas (prašymas) bus pradėtas nagrinėti tik gavus jo originalą.
Jeigu kyla įtarimų, kad vaiko teisės pažeidžiamos, jis galimai patiria smurtą (nepriežiūrą, psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą), neužtikrinama saugi bei sveika aplinka vaikui augti ir vystytis, apie tai turite informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos miesto / apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, esantį vaiko gyvenamajame mieste / rajone (kontaktus galite rasti čia). Jeigu kreipiatės po 17 val., savaitgalį ar šventinę dieną dėl vaiko, kuris patyrė (patiria) smurtą, kurio sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, vaikui reikalinga užtikrinti saugią aplinką, prašome nedelsti ir skambinti į policiją, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama bet kuriuo paros metu ir savaitgaliais. Pažymėtina, jog vaiko teisių gynėjai į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reaguoja kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, t. y. nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso, susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą. Reaguodami į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, minėtus veiksmus atlieka per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento.
Vaiko teisių linija - nemokama pagalba ir konsultacijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įsteigtas ir koordinuojamas konsultacijų centras - Vaiko teisių linija - bus prieinamas ir patogus kanalas, kuriuo visuomenė galės nemokamai konsultuotis ir gauti rūpimą informaciją visais vaiko teisių apsaugos klausimais ir pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Per šią liniją vaikai ir suaugusieji galės pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais ir pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė kviečia konsultacijų galimybe pasinaudoti ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus - jų skambučiams bus skiriamas ypatingas dėmesys. „Kviečiame skambinti visus, kurie nori pasikalbėti ir pasitarti rūpimais klausimais vaiko teisių tema - tėvus, senelius, mokytojus, gydytojus, kaimynus - esame pasiruošę išklausyti kiekvieną ir drauge surasti atsakymus. Tikimės išgirsti ir pačius vaikus - kuo jie gyvena, kas jiems kelia nerimą, kokią pagalbą jiems galėtume suteikti. Norisi, kad Vaiko teisių linija taptų saugia erdve kalbėti žmonėms, esantiems arčiausiai vaikų ir galintiems pasidalinti informacija, kuri leistų vaiko teisių gynėjams operatyviau reaguoti į galimus vaiko teisių pažeidimus ir pasirūpinti vaikų gerove“, - kiekvieno skambučio svarbą akcentuoja I. Skambinantieji į liniją gaus bendro pobūdžio atsakymus įvaikinimo ar globos klausimais, dėl svečiavimosi galimybės, konsultacijas dėl skyrybų ar dėl bendravimo tvarkos, esant ginčams dėl vaikų auklėjimo, galės pasitarti bet kokiais klausimais, susijusiais su vaiko teisėmis.
„Džiaugiamės, kad Alytuje įkurtas toks svarbus skambučių centras - iš bet kurio Lietuvos kampelio į mūsų miestą atkeliavęs pagalbos šauksmas operatyviai bus išspręstas ir galėsime didžiuotis, kad prie šio darbo prisideda ir alytiškiai“, - teigia Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Anoniminiai skundai ir jų nagrinėjimas
Apie 3-4 proc. pranešimų per metus, pasiekiančių vaiko teisių gynėjus, yra anonimiški. „Kiekvienas gautas pranešimas, nesvarbu, kas jį pateiktų - prisistatęs pranešėjas ar pageidavęs likti nežinomas, - mums reiškia būtinybę reaguoti ir vertinti situaciją. Nors visuomenėje tenka išgirsti nuomones, jog užuot vykę į „normalias“ šeimas, verčiau atkreiptume dėmesį į tas, kurios išties patiria sunkumus, tačiau vaiko teisių gynėjai neskirsto šeimų į geresnes ar blogesnes, į daugiau ar mažiau žinomas. Mūsų tikslas vienas - apsaugoti vaiką ir padėti šeimai, tad sureagavę į kiekvieną pranešimą, net ir nepasitvirtinusį, bent jau turime galimybę įsitikinti, jog vaikui šeimoje saugu“, - sakė I. Skuodienė.
Anot Tarnybos vadovės, stebima tendencija, jog apie pusė iš visų gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtina. „Nuvykę į šeimą vaiko teisių gynėjai bendrauja su kiekvienu jos nariu atskirai, išklauso nuomonę, įvertina situaciją ir jeigu pastebi, jog šeimai yra reikalinga pagalba, - ją inicijuoja. Svarbu žinoti, jog vaiko teisių gynėjai apsilanko šeimoje tik reaguodami į gautą pranešimą, jog vaikui galimai nesaugu, galbūt jis patiria smurtą arba jo poreikiai nėra atliepiami. Tačiau tais atvejais, kai paaiškėja, jog pavojaus signalai dėl vaiko nepasitvirtina ir jokių pažeidimų nenustatoma - su šeima atsisveikiname“, - paaiškino I. Skuodienė.
Statistiniai duomenys apie pranešimus
Gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius auga kasmet: 2020 m. buvo gauta apie 39,5 tūkst. pranešimų, 2021 m. - apie 40,5 tūkst., 2022 m. - apie 45,5 tūkst. Daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus sulaukiama iš policijos. Nors didžioji dalis jų yra apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų: 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. 8 800 10 800.
| Metai | Pranešimų skaičius |
|---|---|
| 2020 | ~39,5 tūkst. |
| 2021 | ~40,5 tūkst. |
| 2022 | ~45,5 tūkst. |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo 12 305 pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus. Iš jų 2414 atvejų, t. y. kas penktas (19,6 proc.) pranešimas nepasitvirtino. Tai reiškia, kad pareigūnai eikvojo savo laiką ir valstybės lėšas nagrinėdami pranešimus, kurie buvo nepagrįsti, klaidingi ar net akivaizdžiai melagingi. Iš kitos pusės, tai taip pat reiškia, kad maždaug du tūkstančiai šeimų ir jų vaikų be reikalo patyrė nerimą, o gali net ir išgąstį sulaukę nekviestų svečių.
Nors didžioji dalis pranešimų yra apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų. Praėjusių metų duomenimis, daugiausia - apie 65 proc. - pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo gauta iš policijos, dukart padaugėjo vieno iš vaiko atstovų, pagal įstatymą gyvenančio skyriumi, pranešimų.
Kaip atpažinti, kad vaikui reikalinga pagalba?
Teisinis reglamentavimas ir atsakomybė
LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnis reglamentuoja pareigą informuoti apie nusikalstamas veikas vaiko atžvilgiu: Asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Asmuo, žinantis apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui, atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Asmens, pateikusio informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams.
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau -Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Siekiant veiksmingai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą Kauno miesto savivaldybėje teikimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. Informaciją galima pateikti: vidiniu kanalu tiesiogiai atvykus į Savivaldybę adresu Laisvės al. paštu arba pristatant dokumentus į Įstaigą - adresu Plačioji g. el. paštu. Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas. Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal įstatymą.
Nors didžioji dalis pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus yra nesmurtiniai, daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus. Tačiau ne kiekvienas vaiko teisių pažeidimas yra nusikaltimas. Baudžiamojo kodekso 236 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Analogiškos normos, numatančios administracines atsakomybes už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą nėra. Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 489 straipsnis numato, jog asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad žmonės ne tik informuoja apie kaimynystėje gyvenančių ar artimai pažįstamų šeimų patiriamus sunkumus, bet pastaruoju metu aktyviau išreiškia susirūpinimą dėl vaikų gerovės šeimose, besidalinančiose savo gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose. Apie 3-4 proc. pranešimų per metus, pasiekiančių vaiko teisių gynėjus, yra anonimiški. „Kiekvienas gautas pranešimas, nesvarbu, kas jį pateiktų - prisistatęs pranešėjas ar pageidavęs likti nežinomas, - mums reiškia būtinybę reaguoti ir vertinti situaciją.
tags: #anoniminis #skundas #vaiku #teisems
