Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų, viena dažniausiai naudojamų - pagalbinis apvaisinimas. Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Tikime, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės.
Pagalbinio apvaisinimo svarba ir priežastys
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas - apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais (o natūraliam apvaisinimui užtenka tiesiog sueities). Šis apvaisinimo metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą (sueitį) arba sutrikdančiomis jo dauginimosi funkciją (spermatogenezės patologija, lytinių organų anomalijos, lytinių liaukų nepakankamumas, varpos trauminiai pažeidimai, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai, sėklidžių hidrocelė, kapšelio patinimai ir kt.).
Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą yra skiriami spermos tyrimai, tiriami vyro ir moters lytiniai organai, atliekamos echoskopijos, tiriamos kiaušidės, hormonų kiekis moters kraujyje, kiaušintakių pralaidumas, skydliaukės veikla ir t. Kai kuriais atvejais pakanka hormoninio gydymo. Įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, pora dėl ligos gali neturėti galimybės turėti lytinių santykių. Moteris gali būti alergiška spermai. Moteris gali sirgti endometrioze - liga, kuomet panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų.
Nevaisingumas maždaug 40 proc. gali būti dėl moters ir 40 proc. Apie 20 proc. Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis.
Valstybėse, kuriose tos pačios lyties asmenims leidžiama turėti vaikų, pagalbinis apvaisinimas kartais taikomas tos pačios lyties poroms. Šiuo atveju reikalingas arba spermos, arba kiaušialąsčių donoras.
Lietuvoje skaičiuojama apie 50 tūkst. šeimų, kurios negali susilaukti vaikų. Kasmet šią problemą turinčių šeimų padaugėja dviem tūkstančiais. Visame pasaulyje ši problema yra laikoma liga.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Dažniausiai taikomas pagalbinio apvaisinimo metodas - intrauterininė inseminacija (IUI). Taikant šį metodą vyro sperma iš pradžių yra specialiai apdorojama, o tada sušvirkščiama į gimdą. Jos sėkmės procentas - apie 10-15 proc. Inseminacija atliekama naudojant kateterį. Jis įvedamas į gimdą per gimdos kaklelį. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai pagalbinis apvaisinimas vykdomas iš karto po ovuliacijos - tada moteris yra vaisingiausia.
Intrauterininė inseminacija (IUI) - tai specialiai paruoštos spermos sušvirkštimas į moters gimdą. Atliekant IUI specialiai paruoštos spermos ląstelės naudojant specialų kateterį yra patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra. Intrauterininės inseminacijos sėkmės tikimybė - apie 15-20 proc. Per šešias intrauterininės inseminacijos procedūras nėščiomis tampa apie 65 proc. moterų. Nerekomenduojama šiuo būdu bandyti tapti nėščia daugiau negu šešis kartus, nes pasisekimo šansai yra maži.
Jei moters kiaušintakiai yra nepratekami, endometriozė išplitusi, vyro sperma prastos kokybės arba kelios interauterininės inseminacijos nebūna sėkmingos, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Apvaisinimas mėgintuvėlyje taikomas, esant visiškam gimdos kaklelio nepraeinamumui - kai spermatozoidai negali pasiekti kiaušinėlio, nors kiaušidžių funkcija yra normali. Šis metodas yra daug brangesnis. Jis taikomas maždaug 10-20 proc. Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šis metodas, dar žinomas kaip IVF (angl. In Vitro Fertilization). Apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje.
Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos (išsiurbiant jas iš folikulų) kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu. Lytinės ląstelės nėra sukuriamos dirbtinai. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas. Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį.
ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir teisinis reguliavimas Lietuvoje
„Northway“ vaisingumo centrai teikia visas pagalbinio apvaisinimo paslaugas: pagalbinį apvaisinimą moters kūne - intauterininę inseminaciją (IUI), pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), mikromanipuliacines IVF procedūras ICSI, PICSI, spermatozoidų aspiraciją iš sėklidžių (TESA) ir jų judrumo atstatymą, atvirą sėklidžių biopsiją (Micro-TESE), atliekama embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacija (šaldymas).
„Northway“ vaisingumo centre Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba yra teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims. „Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.
Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Birželio 28 d. Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, turėjusį reglamentuoti valstybės teikiamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyko ne vienerius metus. Seimas pasirinko konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Įstatymo šalininkai teigia, kad jis leidžia suderinti naujausius medicinos mokslo laimėjimų ir medicinos etiką. Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti įstatymą.
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų.
„Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė tikina, kad kasmet klinikose apsilanko apie 10-20 neištekėjusių moterų, norinčių procedūros dėl įvairiausių priežasčių. „Moterys pasirenka gyventi vienos ir tai populiarėja, žinoma, amžius kartais spaudžia, kai kurios tiesiog neranda tinkamo partnerio, bet nori auginti vaiką“, - dažniausias priežastis, kodėl nesusituokusios moterys nori pagalbinio apvaisinimo, išvardija G. Pasak gydytojos akušerės ginekologės G. Bogdanskienės, pagalbinis apvaisinimas dažniausiai lietuvėms atsieina apie 3,5 tūkstančio eurų, nes privalomos procedūros kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o vaistai dar tūkstantį arba pusantro tūkstančio eurų. „Dar yra procedūrų šalia pagalbinio apvaisinimo, kurios yra neprivalomos, bet gali būti, jeigu pageidauja. O privaloma, aišku, yra embrionų užšaldymas, tai taip ir susideda sumos“, - užsimena G. Bogdanskienė.
Tenka važiuoti į Latviją ar Estiją kas kelias dienas. Gydytojos teigimu, 50 proc. pacienčių išvažiuoja į kaimynines šalis dėl šios procedūros, nes Lietuvoje tai nelegalu. O štai, vien važinėjimas į kaimynines šalis gerokai padidina išlaidas. „Žmonėms pasunkinam gyvenimą ir, taip sakant, pinigus iš Lietuvos ekonomikos išvežam. Apie pusantro tūkstančio išvažiuoja į Latviją ar Estiją. Kaip sakau, žmonėms gyvenimas pasunkėja, kai reikia važinėti kas kelias dienas į Latviją arba Estiją, kuomet vyksta moters stebėjimas klinikoje“, - sako „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė.
„Nėra partnerystės įstatymo. Visi labai akcentuoja šitą, jeigu partnerystės įstatymas tai būtinai homoseksualioms poroms, tai partnerystės įstatymo ir hetero poroms nėra. Tai kuo tie žmonės nusikalto Lietuvai, kad negali gauti gydymo? Katalikų Lietuva tokia“, - praktiškai neveikiantį įstatymą komentuoja G. Bogdanskienė. Taigi dabar, kaip jau minėta, pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje gali pasidaryti tik susituokusi moteris, o spermos banko naudojimas galimas tik, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui. Mūsų medikai yra pasiruošę nevaisingoms poroms teikti najausią pagalbą, tačiau ja pasinaudoti gali vienetai.
Pagalbinio apvaisinimo efektyvumas siekia 7-22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla, ir 30-60 proc. apvaisinant donoro sėkla.
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos ir jų valdymas
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų. Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skandinavijos valstybėse daugiavaisio nėštumo atvejų yra tiek, kiek jų būna paprastai populiacijoje. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir virš 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo.
Kai pagalbinis apvaisinimas yra taikomas kartu su vaisingumą skatinančiais vaistais, atsiranda didesnė tikimybė, kad moteris pagimdys dvynius ar trynius. Dar viena kartais pasitaikanti komplikacija - kiaušidės hiperstimuliavimo sindromas. Šio sindromo simptomai - kiaušidžių tinimas, pilvo skausmai, retkarčiais pasitaiko galvos svaigimas, vėmimas ir sunkumai kvėpuojant.
Po tiek laiko jau galima atlikti nėštumo testą, nes nėštumo hormonai pasiekia lygį, kurį galima išmatuoti.
tags: #apvaisinimui #svarbus #organai
